- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-2424-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11558-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- Vinco Jokimo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vinco Jokimo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15407-945/2013 pagal pareiškėjo Vinco Jokimo skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Užkuraitis, Žaneta Visockytė, atstovaujama kuratoriaus Mariaus Vildžiūno, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė du skundus dėl antstolio S. Užkuraičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininkės Ž. Visockytės išieškotojo V. Jokimo naudai.
Pirmuoju 2013 m. birželio 23 d. skundu pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2013 m. birželio 6 d. patvarkymą Nr. S-00014060 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių atšaukimo ir informavimo, jog po 2013 m. birželio 27 d. turtas bus perduotas skolininkės kuratoriaus pasiūlytam pirkėjui, nurodydamas šiuos argumentus: 1) Turto realizavimas perduodant jį išieškotojui ar parduodant iš varžytynių turi būti sustabdytas iki Kauno apygardos teismas išnagrinės skolininkės dukters globėjų apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2554-584/2013 dėl sutarties tarp skolininkės ir išieškotojo sąlygų modifikavimo, kadangi nuo šios bylos baigties priklauso pareiškėjo reikalavimo skolininkei dydis; 2-3) Antstolis neatsižvelgė į pareiškėjo 2013 m. birželio 22 d. prašymų turinį; 4, 8) Pareiškėjas yra apskundęs visą eilę antstolio veiksmų, kurių pagrįstumą vis dar vertina teismai. 5, 6, 10, 11) Antstolis pažeidė CPK 634, 682, 863, 701, 702, 707, 708, 720 straipsnių reikalavimus, CPK 639 straipsnyje įtvirtintas išieškotojo teises. 7, 9) Dar neišnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl nepilnai ir nekokybiškai atlikto turto vertinimo, kurio pagrindu nustatyta turto vertė ir jo pardavimo kaina. 12) Neaprašydamas nuniokoto turto ir nepridėdamas jo nuotraukų antstolis pažeidė CPK 707 straipsnio reikalavimus. 13) Byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų siūlęs turtą už pradinę pirmųjų varžytynių kainą (333 600 Lt) perimti vėlesnių eilių išieškotojams po to, kai pareiškėjas neatvyko pas antstolį pasirašyti turto perdavimo išieškotojui akto per antstolio nustatytą terminą. 14, 16 (d)) Antstolis nepagrįstai atsisako įleisti į ginčo turtą pareiškėją ar jo pasirinktą antstolį, ekspertą turto vertei nustatyti, kad būtų įvertinta turtui padaryta žala. 15, 16 (f, g)) 2013 m. birželio 10 d. patvarkyme Nr. S-00014079 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kurį pareiškėjas ketina skųsti, nurodyta 285 000 Lt suma neatitinka nurodytosios ginčijamame patvarkyme, neaišku, kokią sumą realiai gavo antstolis, kas daro neteisėtais abu patvarkymus. 16 (a, b, c. e)) Varžytynėse turtas gali būti parduotas už didesnę, nei siūlo kuratoriaus rastas pirkėjas, kainą, tuo tarpu siūloma kaina yra nepakankama visiems skolininkės įsipareigojimams, kurių bendra suma 498 403,01 Lt, patenkinti, kuratoriaus siūlomas pirkėjas gali dalyvauti varžytynėse ir ten pasiūlyti turto kainą, antstolio veiksmais pažeistos pareiškėjo teisės įsigyti turtą iš varžytynių, o kartu ir išsireikalauti iš Gedimino Visockio bei Žydros Visockienės jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. 17, 20, 21) Antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 25, 29, 30 straipsnių, CPK 713 straipsnio 4 ir 7 dalių, CK 1.5 straipsnio reikalavimus. 18, 19) Nenustatydamas tvarkos, pagal kurią turi būti sudaryta galimybė visiems pageidaujantiems asmenims apžiūrėti turtą, neiškabindamas skelbimo apie turto pardavimą iš varžytynių, antstolis pažeidė CPK 706 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus. 22) Į bylą nepateikti duomenys, kad skolininkė pavedė kuratoriui surasti turto pirkėją, kuratorius yra kreipęsis į išieškotoją dėl jo atleidimo iš kuratoriaus pareigų, kurių pagrindu išieškotojas 2012 m. lapkričio 11 d. teikė užklausimus kuratoriui, tačiau atsakymo negavo.
Antruoju 2013 m. liepos 5 d. skundu pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2013 m. birželio 10 d. patvarkymą Nr. S-00014079 dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Skundo argumentai 1, 3-18, 19 (a-e) atitinka 2013 m. birželio 23 d. skundo argumentus. Papildomai skunde pateikiami šie argumentai: 2) Pareiškėjas 2013 m. liepos 2 d. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir turto realizavimo veiksmų atidėjimo; 19 (f)) Antstolis neišnagrinėjo pareiškėjo 2013 m. birželio 14 d. skundo dėl nepagrįstai didelio atlygio turto vertintojui; 19 (g, h, i)). Kuratoriui nustatytas atlyginimas yra nepagrįstas, per didelis, atlyginimas neturėjo būti mokamas, kadangi kuratorius nevykdė pareigos prižiūrėti turtą, atlyginimą kuratorius gavo iš pirkėjo; 19 (i)) Antstolis nepagrįstai stabdo 96 095,39 Lt išmokėjimą neišaiškindamas faktinio ir teisinio tokio veiksmo pagrindo, ši suma nepagrįstai buvo išmokėta 2013 m. liepos 2 d. 19 (k)) Ginčijamo patvarkymo neteisėtumą patvirtina ir faktas, jog nėra iki galo teisiškai įvertinti Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros ir Kauno apylinkės teismo veiksmai, susiję su civilinės bylos dėl išlaikymo skolininkės dukrai priteisimo, iš kurios pareiškėjas nepagrįstai pašalintas, nagrinėjimu, dėl ko antstolės R. Gražienės patvarkymas dėl 34 561,68 Lt išieškojimo yra neteisėtas; 19 (1, m)) Pareiškėjui paskaičiuota procesinių palūkanų suma nėra detalizuota, nenurodytas laikotarpis, dydis per dieną, neteisingai nurodytas bylos numeris, nenurodyta nutarties data; pareiškėjo reikalavimo teises sudaro 210 098,66 Lt skola ir delspinigiai, 100 Lt bylinėjimosi išlaidų skolininkė pavedė kuratoriui surasti turto pirkėją, kuratorius yra kreipęsis į išieškotoją dėl jo atleidimo iš kuratoriaus pareigų, kurių pagrindu išieškotojas 2012 m. lapkričio 11 d. teikė užklausimus kuratoriui, tačiau atsakymo negavo.
2013 m. liepos 3 d. ir 2013 m. liepos 12 d. patvarkymais antstolis pareiškėjo skundų netenkino nurodydamas, jog 2013 m. birželio 28 d. buvo sudarytas turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas ir išieškotojui pilnai pervesta išieškota suma, 2013 m. liepos 2 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, vykdomasis dokumentas grąžintas Kauno apylinkės teismui. Kartu patvarkymuose antstolis pasisakė dėl skundų argumentų pagrįstumo.
Kadangi antstolis S. Užkuraitis pareiškėjo skundų netenkino, vykdomąją bylą Nr. 0034/11/00282 su pareiškėjo skundais perdavė Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundus dėl antstolio S. Užkuraičio veiksmų atmetė.
Teismo vertinimu, antstolio veiksmai, priimant patvarkymą atšaukti varžytynes ir perleisti turtą skolininkės kuratoriaus pasiūlytam pirkėjui už kainą, kuri yra pakankama visiems pareiškėjo finansiniams reikalavimams patenkinti, taip pat paskirstyti pardavus turtą gautas lėšas tokiu būdu, kad būtų patenkinti visi išieškotojo reikalavimai ar užtikrintas tokių reikalavimų patenkinimas, turi būti vertinami ne kaip pažeidžiantys, bet kaip atitinkantys išieškotojo interesus. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo intereso skundų patenkinimų teisėtumą, jo veiksmus leidžia vertinti kaip siekį remiantis formaliais, galimai savanaudiškais pagrindais trikdyti vykdymo procesą, transformuojant objektyvų ir pagrįstą siekį gauti finansinio reikalavimo patenkinimą į subjektyvų norą užvaldyti skolininkei priklausantį turtą. Teismas atskirus skundų argumentus taip pat vertino kaip formalius ir neužtikrinančius objektyvių pareiškėjo interesų apsaugos. Teismas nurodė, kad ginčijami patvarkymai ar atskiros jų dalys gali būti pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais tik nustačius priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nurodytų teisės normų pažeidimų ir ginčijamais patvarkymais sukurtų teisinių pasekmių. Teismas apibendrindamas akcentavo, kad visi skundų argumentai yra formalūs, nesusiję su realia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apsauga, nepagrįsti, kas sudarė pagrindą pareiškėjo skundus atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15407-945/2013 kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ir nepripažino, kad pareiškėjui sutikus paimti įkeistą turtą natūra antstolis privalėjo perduoti pilnai apmokėtą turtą nenuniokotą ir nesugadintą išieškotojui, o ne tik išieškoti pareiškėjui priklausančias pinigines sumas.
2. Įstatyminė teisė paimti neparduotą varžytynėse skolininkės turtą vertintina kaip pagrindinė išieškotojo teisė, pripažintina savarankišku išieškotojo teisių gynimo būdu. Tvirtindamas priešingai, teismas nenurodė jokių teisės aktų, teisinio pagrindo, paneigė vykdymo proceso tikslą.
3. Teismas nenustatė ir nenagrinėjo pareiškėjui dėl jo sumokėtos kainos skirtumo (121 000 Lt) padarytos turtinės žalos – antstolis, kuratorius, Visockiai padarė pareiškėjui žalą dėl šių lėšų įšaldymo, jo teisėtumo teismas nepagrindė teisiškai – vien procesinės palūkanos už kiekvieną mėnesį sudaro 504 Lt, kurių išieškotojas neatgavo. Antstolis veikė prieš išieškotoją skolininkės ir Visockių naudai, turėjo suinteresuotumą neperduoti pareiškėjui nesunaikinto turto.
4. Teismas išieškotoją nepagrįstai kaltina vykdymo proceso trikdymu – iš bylos medžiagos akivaizdu, jog procesą trikdė Visockiai su antstolio pagalba.
5. Teismas išieškotojo siekį paimti apmokėtą turtą vertina formaliu pagrindu – pareiškėjui padaryta turtinė žala dėl skirtumo sumokėjimo ir užšaldymo nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2013 m. birželio 28 d., apmokėto turto neperdavimo nesuniokoto yra formali – teismas šių teiginių nepagrindė.
6. Teismas netinkamai vertino realius, objektyvius, pagrįstus išieškotojo argumentus, jų iš esmės nenagrinėjo, juos iškraipė, todėl neatskleidė bylos esmės.
7. Teismas nepripažino pareiškėjo intereso perduoti jam nenuniokotą turtą teisėtumo ir pagrįstumo, neatskleidė akivaizdaus ir įrodyto priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų teisės normų pažeidimų ir teisinių pasekmių.
8. Teismas neišnagrinėjo kuratoriaus įgaliojimų viršijimo ir jo neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms bei teisėtiems interesams dalyvauti antrosiose varžytynėse pamačius turtą, nustačius Visockių turtui padarytos žalos, sunaikinimo mastą ir remonto darbų kainą.
9. Patvarkymo panaikinimo tikslingumą patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjui padaryta turtinė žala dėl 121 000 Lt skirtumo įšaldymo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas priimta nutartimi pažeidė CPK 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio, 12-13 straipsnių, 17 straipsnio, 21 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies, 708, 710, 713, 715, 719-722 straipsnių nuostatas, Konstitucijos 29, 30, 33 109 straipsnių, Teismų įstatymo 5-6 straipsnių, 34, 43, 59 straipsnių reikalavimus.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
Nagrinėjamu atveju, byloje pareikšti reikalavimai pripažinti neteisėtais du antstolio veiksmus – 2013 m. birželio 6 d. patvarkymą Nr. S-00014060 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių atšaukimo ir informavimo, jog po 2013 m. birželio 27 d. turtas bus perduotas skolininkės kuratoriaus pasiūlytam pirkėjui, ir 2013 m. birželio 10 d. patvarkymą Nr. S-00014079 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, t. y. būtent dėl minėtų antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.
Vykdomosios bylos Nr. 0034/11/00282 duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. H2-18617-285/2010 buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutartimi skolininkės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti 2009 m. birželio 5 d. hipotekos lakštu įkeisto turto arešto, 2011 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4090-285/2011 nutarta įkeistą turtą priverstinai parduoti iš varžytynių. Vykdomojoje byloje paskyrus įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizę buvo nustatyta, jog įkeisto turto vertė 2011 m. birželio 1 d. yra 417 000 Lt. 2011 m. birželio 13 d. antstolis paskelbė pirmąsias varžytynes – 2011 m. rugpjūčio 24 d., pradinė turto pardavimo kaina – 333 600 Lt. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14355-887/2011 skolininkės dukters atstovų pareikšto ieškinio įvykdymui užtikrinti turto iš varžytynių pardavimas buvo sustabdytas. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi suvaržymas buvo panaikintas. 2011 m. gruodžio 12 d. antstolis paskyrė naują pirmųjų varžytynių datą – 2012 m. sausio 18 d. Kadangi varžytynėse neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, antstolis varžytynes paskelbė neįvykusiomis, pasiūlė išieškotojui perimti turtą už pradinę pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą. Išieškotojas sutiko perimti turtą ir 2012 m. sausio 31 d. sumokėjo skirtumą tarp turto vertės ir išieškomos sumos (121 973,72 Lt) į antstolio depozitinę sąskaitą. Kauno apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3738-285/2012 nutarta išieškoti iš skolininkės išieškotojui 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 60 848,78 EUR sumą nuo 2011 m. sausio 19 d. iki hipotekos teisėjos 2011 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4090-285/2011 visiško įvykdymo ir 139 Lt žyminį mokestį. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-671-540/2012 skolininkės dukters atstovų pareikšto ieškinio įvykdymui užtikrinti sustabdytas turto perdavimas išieškotojui, o jei bus surastas turto pirkėjas – sustabdytas ginčijamos sumos išmokėjimas išieškotojui. Suvaržymai panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartimi. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, antstolis 2013 m. vasario 6 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui per tris dienas atvykti į antstolio kontorą ir pasirašyti turto perdavimo išieškotojui aktą. Pareiškėjui neatvykus pasirašyti turto perdavimo akto, antstolis 2013 m. vasario 18 d. patvarkymu grąžino pareiškėjui jo į antstolio depozitinę sąskaitą pervestų lėšų dalį – 120 869,97 Lt, paskelbė pirmąsias pakartotines turto varžytynes. Pareiškėjo skundas dėl šio antstolio patvarkymo atmestas Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi. Pakartotinai įvertinus įkeistą turtą 2013 m. gegužės 10 d. duomenimis nustatyta turto vertė – 278 000 Lt. 2013 m. birželio 6 d. patvarkymu antstolis, atsižvelgdamas į skolininkės kuratoriaus prašymą bei faktą, jog buvo rastas turto pirkėjas, kuris sutinka įsigyti turtą ir sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą 222 400 Lt, nutraukė turto pardavimą iš varžytynių, išaiškino, kad turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui aktas bus pasirašytas po 2013 m. birželio 27 d. 2013 m. birželio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-00014078 dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, kuriuo nustatė, jog vykdymo išlaidos sudaro 14 452,25 Lt. 2013 m. birželio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-00014079 dėl išieškotų lėšų paskirstymo. 2013 m. birželio 22 d. išieškotojas pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą. Prašymas dėl bylos sustabdymo atmestas antstolio 2013 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. S-00014321. 2013 m. birželio 28 d. buvo pasirašytas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuriuo turtas už 285 000 Lt perleistas kuratoriaus pasiūlytam pirkėjui Mykolui Aniūnui. 2013 m. liepos 1 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl patikslinto išieškotų lėšų paskirstymo, pagal kurį išieškotojui išmokėta ankstesniu patvarkymu sustabdyta suma, ją padidinant iki 100 099,36 Lt pirmosios eilės išieškotojo sąskaita (pastarajam išmokėtina suma sumažinta iki 30 557,71 Lt). 2013 m. liepos 2 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas Kauno apylinkės teismui.
Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi, teisėtos priemonės, kurias antstolis gali taikyti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra aiškiai apibrėžtos CPK, Instrukcijoje ir Antstolių įstatyme.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog teisė į teisminę gynybą yra siejama su asmens siekiu apginti pažeistas jo paties asmenines teises ir teisėtus interesus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, elgėsi teisėtai, nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vykdomojoje byloje, kurioje antstolio atlikti vykdymo veiksmai skundžiami, pareiškėjo interesas gali būti siejamas išimtinai tik su jam priklausančių piniginių sumų išieškojimu.
Antstolio veiksmai priimant patvarkymą atšaukti varžytynes ir perleisti turtą skolininkės kuratoriaus pasiūlytam pirkėjui už kainą, kuri yra pakankama visiems pareiškėjo finansiniams reikalavimams patenkinti, taip pat paskirstyti pardavus turtą gautas lėšas tokiu būdu, kad būtų patenkinti visi išieškotojo reikalavimai ar užtikrintas tokių reikalavimų patenkinimas, turi būti vertinami ne kaip pažeidžiantys, bet kaip atitinkantys išieškotojo interesus. Įstatyminė teisė perimti iš varžytynių neparduotą turtą vertintina kaip šalutinė išieškotojo teisė, pinigų išieškojimo natūra alternatyva, leidžianti padidinti vykdymo proceso efektyvumą, bet nepripažintina savarankišku asmens teisių gynimo būdu, negali paneigti vykdymo proceso tikslų.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nutartyje nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo intereso skundų patenkinimų teisėtumą, jo veiksmus leidžia vertinti kaip siekį remiantis formaliais, galimai savanaudiškais pagrindais trikdyti vykdymo procesą, transformuojant objektyvų ir pagrįstą siekį gauti finansinio reikalavimo patenkinimą į subjektyvų norą užvaldyti skolininkei priklausantį turtą.
Kaip matyti iš antstolio 2013 m. birželio 21 d. rašto Nr. S-00014268, 2013 m. birželio 10 d. patvarkymo bei 2013 m. birželio 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto turinio, turtas parduotas už 285 000 Lt, t. y. už didesnę kainą nei vertintojų nustatyta jo rinkos vertė. Be to, gautos kainos visiškai pakanka visiems pareiškėjo reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju turto vertę, o kartu ir jo pardavimo kainą turėtų teisinį suinteresuotumą ginčyti kiti išieškotojai, reikšdami ieškinį dėl nuosavybės teisę sukuriančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, tuo tarpu pareiškėjas teisėto suinteresuotumo nurodytomis pasekmėmis neturi.
CPK 601 straipsnis reglamentuoja skolininko kuratoriaus paskyrimą vykdymo proceso metu, kuris vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą (CPK 601 str. 4 d.). Teismas pažymi, kad kuratoriaus įgaliojimai vykdomojoje byloje nėra panaikinti, kuratoriaus teismui teiktas prašymas dėl įgaliojimų panaikinimo buvo atmestas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10484-221/2011. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėjas antstoliui duomenis apie kuratoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. prašymą panaikinti jo įgaliojimus pateikė po ginčijamų patvarkymų priėmimo kartu su 2013 m. birželio 23 d. skundu, t. y. dėl kuratoriaus atleidimo iš pareigų CPK 601 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo sprendžiama iš esmės dėl pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas nenurodė, kaip jo nurodomas galimas kuratoriaus įgaliojimų viršijimas įtakoja jo teises ar teisėtus interesus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo bei antstolio pozicija, jog pareiškėjo argumentas dėl neaiškaus ir netinkamo išieškotinos palūkanų sumos paskaičiavimo yra paremtas netinkamu laikotarpio, už kurį skaičiuotinos palūkanos, nurodymu. Pareiškėjo pozicija, jog palūkanos turi būti skaičiuojamos iki pinigų jam pervedimo dienos (2013 m. liepos 2 d.) prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkto, kuriame nurodyta, jog palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį iki pagrindinės skolos išieškojimo, o ne iki gautų sumų išmokėjimo išieškotojui dienos, reikalavimams. 2013 m. liepos 1 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl patikslinto išieškotų lėšų paskirstymo, padidindamas pareiškėjui skiriamų lėšų sumą ir taip iš esmės atsižvelgė į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus bei panaikino ginčijamu patvarkymu kuriamas teisines pasekmes.
Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi pareiškėjo skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jo skundą dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Atskirojo skundo argumentai, jog teismas netinkamai vertino nurodytas aplinkybes, kad antstolis netinkamai vykdė pareigas, atmestini kaip esantys deklaratyvaus pobūdžio.
Atskirojo skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių, Civilinio proceso kodekso straipsnių reikalavimų pažeidimų yra deklaratyvūs. Šie teiginiai ne tik nepagrįsti faktinių aplinkybių įvardijimu, bet ir akivaizdžiai nesiejami su ginčijamos nutarties neigiama įtaka pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Formalus ir deklaratyvus teisės normų išvardijimas nelaikytinas pagrindu pripažinti ginčijamą nutartį neteisėta ar nepagrįsta.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai dėl visų pareiškėjo argumentų ir bylos aplinkybių nepasisakė, tačiau tai neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes priimdamas procesinį sprendimą, teismas rėmėsi faktinėmis civilinės bylos ir vykdomosios bylos aplinkybėmis bei pateiktais bylose įrodymais, juos vertino kaip visumą, pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.