- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- e2-482-1185/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29263-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Sarulis“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Sarulis“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės MB „Sarulis“ 2 200,00 Eur nuostolių atlyginimą, 7,13 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, yra visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos sąlygos, kurių pagrindu yra tenkintinas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės, t. y. egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltė. Ieškovė, apibendrindama aplinkybes dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, nurodė, kad atsakovė, kuri pagal šalių 2025 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2025 m. rugsėjo 13 d. už 1 150,00 Eur pagaminti ir sumontuoti stiklinį turėklą su milteliniu būdu dažytomis tvirtinimo detalėmis (matinio aukso spalvos) adresu (duomenys neskelbtini), darbų nepradėjo, turėklo nepagamino, o atsakovės elgesys rodo, kad ji neketino vykdyti sutarties sąžiningai ir tinkamai. Ieškovės nuomone, atsakovė, grąžindama sumokėtą avansą, pripažino savo kaltę. Ieškovė, apibendrindama, kodėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovė neteisėtų veiksmų ir žalos, nurodė, kad atsakovei nevykdant sutarties, ieškovė negavo užsakyto užsakymo, o šiai dienai ieškovė už sutarties sudarymo metu buvusias rinkos kainas nebegali gauti užsakymo, tad pakilus rinkos kainoms, ieškovė patiria nuostolius, kurių nebūtų, jei atsakovė būtų įvykdžiusi sutartį. Ieškovė nurodė, kad žalos dydį apskaičiavo kaip skirtumą tarp sutarties sudarymo dieną buvusių rinkos kainų ir šio ieškinio pareiškimo dienai esančių rinkos kainų už laiptų turėklų pagaminimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė MB „Sarulis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad neatsisakė vykdyti sutarties, priešingai – siekė ją įvykdyti, t. y. siūlė pratęsti darbų atlikimo terminą, pritaikyti nuolaidą, atlikti darbus pagal koreguotą grafiką, tačiau ieškovė savo iniciatyva pasirinko pakeisti paslaugų teikėją. Atsakovės nuomone, ieškovė ieškinyje nepateikė jokio pagrįsto įrodymo, kokiu būdu ir dėl kokių konkrečių atsakovės veiksmų ar neveikimo patyrė nuostolių. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad vien faktas, kad ieškovė pasirinko kitą rangovą su didesne ar mažesne kaina, savaime nėra žala, nes atsakovė neatsisakė atlikti darbų, pati ieškovė nutraukė sutartį, kitų rangovų kainos yra laisvos rinkos dalykas ir nėra atsakovės atsakomybės pagrindas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė E. L. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė pakartojo ieškinyje nurodytas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, nurodydama, kad atsakovė neįvykdė šalių sudarytos sutarties, jos net neketino vykdyti, o ieškovė negavo darbų rezultato, todėl atsakovė privalo atlyginti visiškai savo veiksmais padarytą žalą. Ieškovė nurodė, kad turėklas buvo užsakytas pagaminti ir sumontuoti jos deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė paaiškino, kad nors atsakovė pateikė turėklo eskizus, tačiau tą padarė tik 2025 m. spalio 6 d., t. y. jau po sutarto turėklo pagaminimo ir sumontavimo termino, ir pateikė formatu, kurio be mokamos programos negalima atidaryti, o pateiktame eskize nurodyti turėklo išmatavimai neatitiko užsakyto turėklo išmatavimų.
Atsiliepimas
4. Atsakovės MB „Sarulis“ atstovas direktorius G. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atstovas iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, nurodydamas, kad atsakovė neatsisakė sutarties, pasiūlė pritaikyti nuolaidą, tačiau pati ieškovė pasirinko sutarties nutraukimą ir avanso grąžinimą. Atstovas paaiškino, kad pažeidė sutarties terminą, ieškovei melavo dėl to, kad gamina turėklą ar atvažiuoja jį sumontuoti, tačiau važiavo į vietą ir derino turėklo pagaminimą, projektavo 3D modelį, nupirko metalinį profilį, ieškovei perdavė turėklo eskizus AutoCAD formatu, bet ieškovės nepareikalavo apmokėti už tai. Atstovas pažymėjo, kad ieškovės už turėklo pagaminimą ir sumontavimą sumokėtą avansą grąžino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
5. 2025 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė E. L. ir atsakovė MB „Sarulis“, atstovaujama direktoriaus G. S., sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo iki 2025 m. rugsėjo 13 d. pagaminti ir sumontuoti stiklinį turėklą su milteliniu būdu dažytomis tvirtinimo detalėmis (matinio aukso spalvos) adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus 1 150,00 Eur. 2025 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) per „Swedbank“, AB sumokėjo atsakovei 575,00 Eur avansą. Iki 2025 m. rugsėjo 13 d. atsakovė nepagamino ir nesumontavo turėklo, 2026 m. spalio 14 d. grąžino ieškovei jos sumokėtą avansą. Ieškovė 2025 m. lapkričio 10 d. su nauju rangovu sudarė rangos sutartį, kuria naujasis rangovas įsipareigojo iki 2026 m. balandžio 25 d. pagaminti skaidraus, 10 mm stiklo turėklus ant laiptų ir aikštelės, ant stiklo sumontuojant minimalistinį U formos apvadą (porankį), nudažytą pagal duotą dažų paletės kodą, ir viską sumontuoti adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo sumokėti 3 300,00 Eur. Ieškovė 2025 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) per „Swedbank“, AB naujam rangovui sumokėjo 780,00 Eur avansą. Ieškovės teigimu, atsakovė, kuri neįvykdė sutarties, privalo atlyginti ieškovei žalą, kurią sudaro ginčo sutartimi sutartos kainos ir esančios vidutinės rinkos kainos skirtumas. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, laikėsi pozicijos, kad neturi pareigos atlyginti ieškovei nuostolių, nes pati ieškovė nutraukė sutartį, o ieškovės sumokėtas avansas jai buvo grąžintas. Todėl nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atlyginti ieškovės pagal ieškovės sudarytą naują sutartį mokėtinos ir su atsakove sulygtos kainos skirtumą, kaip nuostolius, patirtus dėl atsakovės įsipareigojimų pagal su ja sudarytą sutartį neįvykdymo.
Dėl nuostolių atlyginimo kaip užsakovo pagal vartojimo rangos sutartį teisių gynimo būdo
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsnio 3 dalį bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių 5 000,00 Eur, priteisimo teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.
7. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
8. Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. Plėtodamas šią taisyklę, kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022).
9. Kaip minėta, šalis siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai pagal 2025 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovės reikalavimas atsakovei dėl žalos atlyginimo kilo iš sutartinių teisinių santykių. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti rangos teisinių santykių dalyvių – užsakovo ir rangovo– tarpusavio teisinių santykių ypatumus, jų teises, pareigas ir atsakomybę.
10. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.672 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta vartojimo rangos sutarties samprata, nurodyta, kad vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, kad ginčo turėklą užsakė pagaminti laiptams, esantiems jos šeimos faktinėje gyvenamoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. pagaminti turėklai turėjo tenkinti ieškovės ir jos šeimos narių asmeninius poreikius. Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra mažoji bendrija, t. y. juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas. Taigi, ieškovė ginčo sutartį sudarė kaip vartotoja, o atsakovė – kaip verslininkė. Todėl laikytina, kad šalių 2025 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta ginčo sutartis yra vartojimo rangos sutartis.
12. Pasisakant dėl ieškovės pagal vartojimo rangos sutartį teisių gynimo būdo, pirmiausia svarbu tai, kad užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl užsakovo pagal vartojimo rangos sutartį pažeistų teisių gynimo būdų, yra išaiškinęs, kad be specialiųjų vartotojo teisių gynimo būdų, visais atvejais vartotojas turi teisę į nuostolių atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.363 straipsnio 9 dalis). Nuostolių atlyginimas gali būti taikomas kartu su kitais teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, sutarties nutraukimu), taip pat gali su jais konkuruoti (pavyzdžiui, gali būti taikomas tada, kai pritaikius konkretų teisių gynimo būdą nebuvo kompensuoti visi vartotojo patirti neigiami padariniai). Atitinkamai – vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių atveju iš minėtos normos kyla užsakovo teisė į nuostolių, atsiradusių dėl vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo netinkamo atlikimo, atlyginimą. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
15. Kaip minėta, ieškovė pareikštu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl to, kad atsakovė nepagamino ginčo turėklų, dėl ko ieškovė privalėjo sudaryti naują rangos sutartį dėl turėklų su nauju rangovu, tačiau ženkliai didesne kaina. Nuostolius nagrinėjamos bylos atveju, remiantis ieškovės reikalavimu, sudaro ginčo sutartimi sutartos kainos ir esančios vidutinės rinkos kainos skirtumas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė 2025 m. lapkričio 10 d. su nauju rangovu sudarytą rangos sutartį, kurioje ginčo turėklo pagaminimo ir sumontavimo kaina yra lygi 3 300,00 Eur. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad, atsakovė nepagamino ginčo turėklo, t. y. neįvykdė sutarties, ir kad ieškovė sudarė naują sutartį dėl ginčo turėklų.
16. Pakeičiančiosios sutarties institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Šioje normoje įtvirtintas specifinis nuostolių skaičiavimo būdas atvejams, kai kreditorius sudaro naują pakeičiančiąją sutartį su kitu skolininku vietoj pirminio skolininko neįvykdytos sutarties.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančiąją sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017).
18. Pažymėtina, kad rangovas, kaip savo srities profesionalas, būdamas apdairus ir protingas verslininkas, privalo numatyti, kad, jam laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, užsakovas gali nutraukti su juo sutartį ir sudaryti šią sutartį pakeičiančiąją, dėl to užsakovui gali atsirasti nuostolių, o pareiga juos atlyginti įstatymo pagrindu tektų rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021).
19. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių, jog su naujuoju rangovu sudarytos sutarties objektas yra analogiškas (tas pats). Įvertinus tai, jog ieškovė sutartį su nauju rangovu sudarė po sutartinių santykių su atsakove nutraukimo per protingą laikotarpį ir dėl to paties turėklo pagaminimo ir sumontavimo, konstatuotina, jog ši sutartis atitinka visus įstatymo ir teismų praktikos nustatytus pakeičiančiosios sutarties kriterijus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalies prasme. Be to, atsakovė pakeičiančiosios sutarties kainos neatitikimo rinkos kainoms neginčijo. Todėl pripažinus, kad ieškovės su naujuoju rangovu sudaryta sutartis pakeitė su atsakove sudarytą sutartį, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas į minėtų abiejų sutarčių kainų skirtumo atlyginimą yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 150,00 Eur nuostolių atlyginimas (3 300,00 Eur - 1 150,00 Eur).
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, reikalavo iš atsakovės priteisti 0,02 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, t. y. 7,13 Eur, kuriuos apskaičiavo nuo 1 150,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 14 d. iki 2025 m. spalio 14 d. (už 31 dieną). Toks ieškovės reikalavimas laikytinas reikalavimu priteisti kompensacines palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakovei buvo sumokėjusi visą 1 150,00 Eur sumą, kompensacinės palūkanos galėtų būti priteisiamos tik už piniginės prievolės grąžinti sumokėtą avansą (575,00 Eur) termino praleidimą.
22. Byloje nustatyta, kad atsakovė nepradėjo vykdyti su ieškove sudarytos sutarties ir neatliko ieškovės naudai jokių sulygtų darbų, kurių išlaidoms padengti būtų panaudotas ieškovės sumokėtas 575,00 Eur avansas. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė ieškovei 2025 m. spalio 14 d. grąžino jos sumokėtą visą avanso sumą, po to kai 2025 m. spalio 13 d. ieškovė pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Tačiau iš šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis taip pat nustatyta, kad iki pat 2025 m. spalio 13 d. šalys nebuvo nutraukusios sutartinių santykių: atsakovė žadėjo pradėti darbus, o ieškovė po sutartyje nustatyto termino pagaminti ir sumontuoti turėklą pabaigos sutartinių santykių su atsakove nenutraukė. Todėl laikytina, kad ieškovė sutartį su atsakove nutraukė tik 2025 m. spalio 13 d. Nagrinėjamu atveju prievolė grąžinti sumokėtą avansą atsakovei atsirado nuo sutartinių santykių nutraukimo, šią prievolę atsakovė įvykdė iš karto kitą dieną po sutartinių santykių nutraukimo. Vadinasi, formaliai iki sutartinių santykių nutraukimo atsakovė ieškovės pinigais naudojosi teisėtai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2025 m. lapkričio 4 d. Todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 150,00 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
25. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje ieškovė prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju ieškovės turtiniai reikalavimai priteisti 2 200,00 Eur nuostolių atlyginimą ir 7,13 Eur delspinigius patenkintas iš dalies, t. y. priteista 2 150,00 Eur suma, kuri sudarytų 97,41 procentus. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prasme teismas laiko, kad ieškovės ieškinys patenkintas beveik visu 100 procentų ir neskaičiuoja bylinėjimosi išlaidų pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos jos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 50,00 Eur žyminis mokestis.
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,32 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jų atlyginimo valstybei klausimas nespręstinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, 441 straipsnio 3 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos „Sarulis“, kodas 306249189, 2 150,00 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 150,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Atmesti likusią ieškinio dalį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.