- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-1231-430/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka atsakovo I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo I. B. (I. B.) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui I. B. (B.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas I. B. 2023 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, padavimo terminą, panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą už akių 2012 m. vasario 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-1024-905/2012, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad:
1.1. Sprendimas priimtas, pažeidžiant teisingo teismo proceso, neatskiriamo nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, principus.
1.2. Atsakovas gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, tačiau, kai jam buvo 6 metai (t. y. apie 1985 metus), senelės A. J. buvo išvežtas į Baltarusijos Respubliką. Kai atsakovui sukako 19 metų, t. y. apie 1998 metus, atsakovas atvyko į Lietuvos Respubliką ir jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas, deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta tuo pačiu adresu, kuriuo buvo deklaravusi gyvenamąją vietą jo motina – D. B., t. y. Dariaus ir Girėno 185-1, Vilnius Lietuva. Atsakovas niekada šiuo adresu negyveno, nes jis su senele buvo išvykęs ir faktiškai gyveno Baltarusijos Respublikoje. 2004 m. lapkričio 17 d. atsakovui I. B. buvo išduotas Baltarusijos Respublikos pasas, o 2006 metų gruodžio mėnesį, atsakovas su sutuoktine A. B. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur ir gyvena iki šiol. 2014 m. spalio 21 d. atsakovui buvo išduotas naujas Lietuvos Respublikos pasas. Atvykstant į Lietuvos Respubliką, atsakovui nebuvo žinoma, jog jo atžvilgiu yra priimti teismo sprendimai, taip pat atsakovas net negalėjo tikėtis, jog galėtų būti tokie sprendimai, kadangi Lietuvoje nuo 6 metų amžiaus faktiškai nebegyvena. Atsakovui atvykus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, 2023 m. sausio 10 d. nuvyko į AB „Šiaulių bankas“ atidaryti banko sąskaitą. Kai atsakovui buvo atidaryta banko sąskaita, atsakovui gavus pinigines lėšas į banko sąskaitą, jų disponavimas buvo apribotas. Banko skyriuje atsakovui buvo paaiškinta, jog sąskaita yra areštuota antstolių.
1.3. Atkreipė teismo dėmesį, jog ieškovo ieškinio reikalavimas grindžiamas Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi su buitiniu vartotoju 2003 m. sausio 14 d., tačiau šioje sutartyje aiškiai matyti, jog įrašas „I. B.“ atsirado vėliau. Atsakovas sutartyje nurodytu adresu negyveno ir negalėjo gyventi, nes jo faktinė gyvenamoji vieta iki 2006 metų buvo Baltarusijos Respublika, o nuo 2006 m. gruodžio mėnesio išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę. Todėl atsakovas I. B. pasirašyti Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju 2003 m. sausio 14 d., nei pasirašyti šią sutartį vėliau negalėjo .
1.4. Teismas atsakovą apie teismo procesą informavo formaliai, t. y. viešo paskelbimo būdu, kadangi įteikti dokumentų atsakovo adresu nepavyko.
1.5. Atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą ir atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nuo 6 metų amžiaus Lietuvoje nebegyvena, todėl jam CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012 m. gruodžio 7 d., civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012), atitinkamai atsakovo prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą, turi būti teismo tenkintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo, atsisakė priimti atsakovo pareiškimą, kuris paduotas praleidus įstatyme įtvirtintą terminą.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, nors atsakovas ir remiasi kasacinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012, suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, tačiau pabrėžė, kad, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y., nors atsakovas ir nurodo, jog jis iki 2006 metų gyveno Baltarusijos Respublikoje, o nuo 2006 m. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę ir ten gyvena iki šiol, jog jis niekada negyveno Lietuvoje, tačiau iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas bent jau 2017 metais (kitų laikotarpių patikrinti teismas neturi galimybių) buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
5. Nurodė, kad atsakovo argumentai, kuriais grindžiamas tiek prašymas atnaujinti terminą, tiek pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos ir atsakovo nurodomos kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos ratio decidendi turi esminių skirtumų (atsakovo procesinį nesąžiningumą nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes), todėl atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas (CPK 287 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas I. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį 2023 m. kovo 31 d., civilinėje byloje Nr. 2-1024-905/2012, ir atnaujinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą, perduoti atsakovo I. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
6.1. Teismas priimdamas nutartį neįvertino procesinių dokumentų atsakovui įteikimo realių galimybių, nevertino to, jog sprendimas už akių priimtas pažeidžiant teisingo teismo proceso, neatskiriamo nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, principus.
6.2. Teismas formaliai įvertino ir nustatė, jog atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes atsakovas su prareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė Jungtinės Karalystės dokumentus, patvirtinančius, jog asmuo nuo 2006 m. yra šioje valstybėje registruotas kaip dirbantis asmuo, tuo tarpu atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2017 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 22 d. (vienam mėnesiui) t. y. atsakovas Lietuvoje negyveno, o tik atvykdavo susitvarkyti asmens dokumentus.
6.3. Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovo ieškinio reikalavimas grindžiamas 2003 m. sausio 14 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi su buitiniu vartotoju, tačiau šioje sutartyje aiškiai matyti, jog sutartis buvo sudaryta visiškai su kitu asmeniu – R. Z., o ne su atsakovu I. B.. Atsakovo duomenys į šią sutartį įrašyti vėliau, šią aplinkybę pažymėjo ir pats teismas nagrinėdamas bylą. Atsakovo duomenys į sutartį buvo įrašyti atsakovui nežinant, atsakovas 2003 metais net negyveno Lietuvoje, o kaip yra nurodęs, tuo metu gyveno Baltarusijos Respublikoje. Atsakovas nebuvo nei patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, nei naudotojas, todėl nebuvo sudaręs jokių sutarčių, tame tarpe ir Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju.
6.4. Teigia, kai buvo išduodamas pasas, asmens deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta tuo pačiu adresu, kuriuo buvo deklaravusi gyvenamąją vietą jo motina – D. B., t. y. (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovui priteisti skolą vien dėl to, jog asmuo tik deklaravęs gyvenamąją vietą, nėra teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu - (duomenys neskelbtini), nors pagal Gyventojų registro duomenys atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini).
6.5. Teigia, kad ieškovo pateikti byloje dokumentai neatitinka tikrovės, o sutartyje neginčijamai yra padaryti vėlesni prierašai su atsakovo duomenimis, aiškiai pažeidžia atsakovo teisę į teisingą ir sąžiningą teismo sprendimą, kuriuo atsakovui priteista skolos suma, atsakovui nepasirašant sutarčių, faktiškai negyvenant Lietuvoje, o tik formaliai nustačius, jog atsakovas deklaravęs konkrečiu adresu gyvenamąją vietą.
7. Ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektas yra 2023 m. kovo 31 d. pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jį atsiakyta priimti.
12. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2012 m. sausio 9 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį atsakovui I. B. dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi nutarė atsakovui procesinius dokumentus ieškinį su priedais ir teismo pranešimą, kurio nustatytas atsakovui terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, viešo paskelbimo būdu. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą už akių ir ieškinį tenkino. Apelianto atstovė 2023 m. vasario 20 d. pateikė prašymą dėl susipažino su civiline byla bei pateikė atstovavimo sutartį, kuri su atsakovu sudaryta 2023 m. sausio 30 d. Apeliantas pareiškimą dėl 2012 m. vasario 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2023 m. kovo 29 d., t. y. praėjus daugiau nei vienuolikai metų nuo sprendimo už akių priėmimo.
13. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.
14. Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių pareikšti. Apeliantas įrodinėjo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teigdamas, kad apeliantas negyvo Lietuvos Respublikoje nuo šešerių metų, grįždavo tik asmens dokumentų susitvarkyti, todėl jam nebuvo tinkamai įteikti teismo procesiniai dokumentai, apie procesą nebuvo žinoma, be to, apelianto teigimu, jis nėra sudaręs su ieškove sutarties dėl elektros tiekimo, jis būste, į kurį buvo teikiama elektros energija, negyveno.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas už akių priimtas 2012 m. vasario 13 d., todėl dvidešimt dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo baigėsi 2012 m. kovo 5 d., naikinamasis trijų mėnesių terminas - 2012 m. gegužės 13 d. Atsakovo pareiškimas dėl 2012 m. vasario 13 d., sprendimo už akių peržiūrėjimo kartu su prašymu atnaujinti terminą jam pateikti pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2023 m. kovo 29 d., t. y. praėjus daugiau nei vienuolikai metų nuo sprendimo už akių priėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino, kad atsakovo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, todėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.
16. Pažymėtina, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 2-4 dalis).
17. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad šalis objektyviai įgyja galimybę laiku atlikti procesinius veiksmus byloje tik tada, kai ji teismo informuojama apie prasidėjusį procesą bei šiame procese jai tenkančias pareigas įstatymo nustatyta tvarka (būdais).
18. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovui buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka remiantis procesinių dokumentų įteikimo fikcija. Minėtoje normoje nustatyta, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje nurodytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis).
19. CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį. Aplinkybė, kokiu būdu ir ar realiai asmuo buvo informuotas apie teismo procesą, yra svarbi sprendžiant dėl praleisto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).
20. Bylos duomenys patvirtina, kad pieš įteikiant atsakovui procesinius dokumentus CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, pirmosios instancijos teismas atsakovui procesinius dokumentus siuntė du kartus ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau jie grįžo neįteikti, tikrino Gyventojų registro duomenis, siekiant nustatyti kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą, tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie asmens darbovietę, iš kurių nustatė, kad atsakovas duomenų tikrinimo dieną niekur nedirbo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, 2012 m. sausio 23 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, ieškovė neprašo skirti kuratoriaus (CPK 39 straipsnio 1 dalis), dėl ko tenkino ieškovės prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas dėjo pakankamas pastangas tam, jog atsakovas būtų informuotas apie procesą asmeniškai.
21. Kasacinis teismas, apibendrindamas argumentus dėl asmens teisės į teisingą teismą užtikrinimo, suformulavo ir teisės aiškinimo taisyklę, kad tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju šios taisyklės taikymas ir termino atnaujinimas, jį praleidus daugiau nei vienuolika metų pažeistų teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, neužkirstų kelio piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.
22. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas teisine fikcija grindžiamu būdu iš principo gali pateisinti tik tą nagrinėjamo termino praleidimo laikotarpį, kuris trunka iki to momento, kai atsakovas sužino apie prieš jį priimtą teismo sprendimą už akių. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teismo sprendimo už akių instituto paskirtimi, pažeistų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus bei nepagrįstai suteiktų nepagrįstą pranašumą asmeniui, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu.
23. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, po to, kai atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu, sužino apie priimtą sprendimą už akių, iki pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo teismui paprastai galėtų būti pateisinamas taip pat ne ilgesnis kaip dvidešimties dienų terminas. Šiuo atveju, apelianto teigimu jis apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2023 m. sausio mėn., kai atidarė banko sąskaitą AB „Šiaulių bankas“. Apeliantas prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitos išrašą, kuris suformuotas 2023 m. sausio 10 d. ir, kuriame matomas antstolio taikomas apribojimas būtent 2012 m. vasario 13 d. sprendimo už akių pagrindu. Be to, apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad būtent2023 m. sausio 10 d. jis lankėsi banke, kur jam buvo nurodytas antstolis ir, kad atsakovas nedelsiant kreipėsi į antstolius, siekiant sužinoti priverstinio vykdymo teisinį pagrindą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad vertinant, jog apeliantas tariamai nežinojo apie priimtą sprendimą už akių, tuomet būtent 2023 m. sausio 10 d. laikytina data, kada galimai apeliantui tapo žinoma apie priimtą sprendimą už akių. tačiau atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į teismą kreipėsi tik 2023 m. kovo 29 d., t. y. praėjus 77 dienoms nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių. Akcentuotina, kad apeliantas nenurodė jokių priežasčių, kodėl per dvidešimt dienų nuo sužinojimo momento nesikreipė į teismą dėl sprendimo akių peržiūrėjimo, šio termino neprašė atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors dalis atsakovo praleisto termino ir gali būti pateisinama tuo, kad jam teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu, tačiau kitos šio termino dalies praleidimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįstas svarbiomis priežastimis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti atsakovui terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
24. Pažymėtina, kad pagal Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo ( Žin., 1998, Nr. 66-1910; TAR, 2015-07-09, Nr. 2015-11182; 2017-12-29, Nr. 2017-21693) 10 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi atsakovo nurodomo išvykimo iš Lietuvos Respublikos 2006 m. metu, šiuo metu įstatymo 4 straipsnio 5 dalis) reglamentavo, asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja apie gyvenamosios vietos pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo. Nagrinėjamu atveju, apeliantas įstatyme nustatyta tvarka nepranešė, jog išvyksta gyventi iš Lietuvos Respublikos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad duomenys, jog atsakovo gyvenamoji vieta nebuvo Lietuvos Respublikoje neatitinka tikrovės.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens turėjimas kitos valstybės pasą nepatvirtina, kad tas asmuo faktiškai gyvena pasą išdavusios valstybėje ir jo faktinė gyvenamoji vieta toje valstybėje. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė tik Baltarusijos Respublikos pasą, tačiau nepateikė kitų objektyvių įrodymų, kad faktiškai buvo išvykęs ir gyveno toje valstybėje (pavyzdžiui, vizos, leidimas gyventi, būsto nuomos sutartis ir pan.), todėl esant deklaruotai gyvenamai vietai Lietuvos Respublikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovo argumentai, kuriais grindžiamas tiek prašymas atnaujinti terminą, tiek pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių, akivaizdžiai neatitinka tikrovės.
26. Pažymėtina, kad 2003 m. sausio 14 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju nėra nuginčyta, nėra pripažinta negaliojančia, taip pat nėra pripažinta, kad sutartį pasirašė ne atsakovas, todėl yra galiojanti. Vien tai, kad apeliantas neigia pasirašęs sutartį, nurodo, jog jo vardas ir pavardė įrašyti vėliau, byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti sudaryta sutartimi. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodomi argumentai dėl šios sutarties, esant nenuginčytai ar pripažintai negaliojančia šiai sutarčiai, atmestini kaip nepagrįsti.
27. Apeliacinė instancijos teismas su atskirojo skundo argumentu, jog skola buvo priteista tik dėl to, kas atsakovas tuo adresu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, pagrindo sutikti neturi. Ieškovė ir apeliantas sudarė 2003 m. sausio 14 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju. Būtent šios sutarties pagrindu, apeliantui nevykdant šalių sudarytos sutarties, buvo teisinis pagrindas priteisti skolą.
28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.