- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-25
- Bylos Nr.
- e2YT-607-1117/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00035-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Pareiškėjas
- J. Ž., I. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Telšių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, K. I.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Ž. ir I. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Telšių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, K. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti faktą, kad jiems, I. Ž. ir J. Ž., sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį priklauso buvę likviduotos Telšių rajono Upynos žemės ūkio bendrovės Upynos gyvulininkystės komplekso statiniai –daržinės pastatas („angaras“) 1J1/ž, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), registro Nr.(duomenys neskelbtini); paskirstymo pastatas 1H1/p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), siurblinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei gręžinys G, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), registro Nr.(duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad susituokę (duomenys neskelbtini). Apsigyveno(duomenys neskelbtini), gyveno ūkiškai, abu buvo tuometinio Upynos kolūkio nariais ir jame dirbo. Po kolūkio reorganizacijos ir jo turto privatizacijos pareiškėja tapo po kolūkio reorganizacijos įkurtos Upynos žemės ūkio bendrovės (toliau -Upynos ŽŪB) nare, pajininke. Pareiškėjas ūkininkavo atgautose žemėse savo ūkyje, kurio pagrindu vėliau buvo ir formaliai įregistruotas ūkininko ūkis. 1994 metais likviduojant Upynos ŽŪB, likvidacinės komisijos sprendimais bendrovės turtas, įskaitant nekilnojamąjį, buvo dalijamas bendrovės nariams už turėtus pajus. Kadangi pagal tuometinį teisinį reglamentavimą bendrovei su savo nariais už pajus buvo leidžiama atsiskaityti tik turtu, ne pinigais, neturėdami konkrečių planų už pajus natūroje gautinos nuosavybės panaudojimui, likvidavimo procese pajininkai sprendė, kaip išsidalinti ŽŪB likvidacinės komisijos sprendimais dalinamus bendrovės objektus; taip pagal buvusios bendrovės gamybinius padalinius susiformavo neformalios pajininkų grupės, kurioms likvidacinės komisijos sprendimais bendrovės turtas ir buvo išdalintas. Jų šeima planavo plėtoti savo ūkį gyvulininkystės srityje, todėl buvo patrauklūs 2 objektai likviduojamos Upynos ŽŪB gyvulininkystės padalinio Upynos gyvulininkystės gamybinio komplekso statiniai su priklausiniais t. sk., Upynos karvidžių, šakniavaisių sandėlio, veršides pastatais su priklausiniais, taip pat Upynos mechaninių dirbtuvių su autogaražais ir kombainų garažais komplekso statiniai. Jau bendrovės likvidacijos pradiniame etape pradėjo derybas su suinteresuotais asmenimis – bendrovės ir padalinių vadovais, statinius perimti pretenduojančių pajininkų grupių neformaliais faktiniais lyderiais, pačiais pajininkais, konkrečiai, Upynos gyvulininkystės gamybinio komplekso Upynos karvidžių ir kt. statinius perimti pretenduojančių pajininkų grupės neformaliais lyderiais pajininkais A. B., kuris yra šiuo metu jau miręs pareiškėjos tėvas, bei taip pat ūkininkauti ketinusiu K. I., taip pat mechaninių dirbtuvių su autogaražais ir kombainų garažais kompleksą perimti pretendavusių pajininkų grupės neformaliu lyderiu, pajininku R. R. bei pačiais neformalių grupių pajininkais, kurių pajai buvo laikoma, kad yra juos dominusių objektų statiniuose, bei su jais žodiškai sutarė dėl šių kompleksų galutiniame rezultate pardavimo jiems, pareiškėjams, perleidžiant pajus, jau tada tarpusavyje apsisprendę juos įgyti sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės teise šeimos verslui. Šis pajininkų susitarimas buvo įgyvendintas bei įformintas Upynos ŽŪB likvidacinės komisijos sprendimais, pagrinde, dėl likviduojamos bendrovės objektų perdavimo bendrovės nariams (pajininkams) už jų turėtus pajus natūroje pagal buvusios bendrovės gamybinius padalinius susiformavusioms neformalioms pajininkų grupėms. Jokie rašytiniai susitarimai dėl tokio pasidalinimo ir atsiskaitymo tarp pajininkų nebuvo įforminti, kadangi tuometiniai Upynos ŽŪB vadovai nuo šių procesų įforminimo nusišalino, teigdami, kad tai jau pačių pajininkų disponavimo savo turtu (pajais) klausimas, o ne ŽŪB ar vadovų kompetencija. Be to laikai buvo tokie, jog dokumentų, kaip to reikalavo bendrovės likvidavimo metu galiojusio 1964 m. liepos 7 d. patvirtinto CK 255 straipsnyje ir kt. str., patvirtinančių pajų įgijimą bei perleidimą, o tuo pačiu ir nuosavybės teisių į pastatus įgijimą už pajus, sudaryta nebuvo, nes pačių pajininkų, o kaip vėliau paaiškėjo, ir bendrovės, nuosavybės teisės į pastatus, net patys pastatai, nebuvo tinkamai įregistruoti. Bendrovėje buvo visi savi žmonės, giminės, kaimynai ir artimi pažįstami, tad pasitikėjo vieni kitais. Kiek pamena, kažkieno patarti dalis pajininkų dar 1994 m buvo pasirašę tokį naminį priėmimo perdavimo dalinį aktą, patvirtinantį, kad pajininkai už nupirktus jų pajus patalpas perduoda pareiškėjams, o jie jas priima bei kad su visais pajininkais yra pilnai atsiskaityta, tačiau per laiką šis dokumentas kažkur pasimetė po to, kai kreipusis į tuometinių rajono žemės ūkio skyriaus, viršininko administracijos specialistus, jie vienbalsiai buvo pripažinti neturinčiais teisinės galios, niekiniais. Vėliau bandė surinkti pajininkų parašus ant rašytinių patvirtinimų, kad su jais atsiskaityta už atskirus objektus, tačiau pilnai už visus statinius ir to padaryti nepavyko dėl pajininkų mirčių, paveldėjimų, persikraustymų ir pan. Realiai minėtas Upynos ŽŪB pajininkų žodinis susitarimas dėl kompleksų pastatų pasidalinimo faktiškai buvo įvydytas iškart po formalių Upynos ŽŪB likvidacinės komisijos sprendimų paskirti juos konkretiems pajininkams už pajus priėmimo bei gavus pajininkų žodinius patikinimus dėl teisių pagal pajus perleidimo pareiškėjams, t. y. jau 1994 m. pabaigoje - 1995 m. pradžioje pareiškėjai užėmė ir pradėjo naudoti savo reikmėms Upynos gyvulininkystės gamybinio komplekso statinius su priklausiniais ir mechaninių dirbtuvių komplekso statinius, kuriais naudojasi iki šiol ir mano, kad yra sąžiningi įgijėjai. Perėmę pastatus savo žinion natūroje. pajus iš pajininkų vėliau išpirko. Kaip atsiskaitymo su pajininkais patvirtinimas jiems buvo perduoti Upynos ŽŪB likvidacinės komisijos sprendimai, priėmimo-perdavimo aktų originalai su pajininkų parašais, kurių, deja, neišsaugojo iki šiol, teismui pateikiamos archyvinės kopijos. Tinkamai legalizuoti savo teises į statinius neturėjo laiko, taip pat trūko lėšų procedūroms ir nežinojo, kaip tai padaryti. Dėl lėšų stygiaus pastatai įteisinami buvo ne visi iš karto. Pirmiausia įteisino svarbiausios tuometinio šeimos ūkio dalies - karvidės su priklausiniais-statinius, kurie jų sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį buvo pripažinti Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1149/2007. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-59-971/2017 išspręsta dėl pareiškėjų nuosavybės teisių įregistravimo į buvusios Upynos ŽŪB gyvulininkystės komplekso statinius - buvusios veršidės ir šakniavaisių sandėlių pastatų su visais jų priklausiniais. Paskiausiai Telšių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5381-1117/2019 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į likviduotos Telšių rajono Upynos žemės ūkio bendrovės Upynos mechaninių dirbtuvių su autogaražais ir kombainų garažais komplekso statinius - mechaninės dirbtuves-garažus, esančius(duomenys neskelbtinI). Šiuo pareiškimu siekia galutinai užbaigti už pajus įgytų likviduotos Upynos ŽŪB buvusių statinių įteisinimo procesą. Visi šie nekilnojamieji daiktai yra to paties likviduotos Upynos ŽŪB gyvulininkystės padalinio Upynos gyvulininkystės gamybinio komplekso statiniai su priklausiniais, dėl kurių teismai jau sprendė minėtais Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1149/2007 ir 2017 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-59-971/2017. Dėl šių daiktų teismo nebuvo prašoma spręsti ir nespręsta, kadangi kreipimosi į teismą metu jie nebuvo įtraukti į naujai rengtas kadastrinių matavimų bylas: daržinės pastatas („angaras“) buvo apgriuvęs, nykstantis jau ir ŽŪB likvidavimo metu, jį iš pajininkų perėmė kartu su kitais gyvulininkystės komplekso statiniais, tačiau savo veiklai ilgą laiką naudojo ir prižiūrėjo, tik nedidelę angaro dalį, todėl 2016 m užvedant civilinę bylą Nr. 2YT-59-971/2017, praktiškai buvo likę tinkami tik jo pamatai ir sienų karkasas. Civilinėje byloje Nr. 2YT-59-971/2017 tik minimas kaip daržinė, tačiau sprendime dėl jo įteisinimo nenuspręsta. Per praėjusį laiką daržinės pastatą, kurį nuo seno vadina „angaras“, savo jėgomis rekonstravo ir pastaruoju metu pilnai naudoja savo verslo reikmėms. Visiškai analogiška padėtis buvo ir su likviduotos Upynos ŽŪB gyvulininkystės padalinio Upynos gyvulininkystės gamybinio komplekso teritorijoje natūroje buvusiais vandentiekio bokštu bei mažiukais statiniais su neveikiančia vandentiekio gyvuliams girdyti įranga juose, kurių realiai net nekilnojamuoju turtu nelaikė ir jų likimas tuo metu nebuvo aiškus, nes pagal to meto teisinį reglamentavimą siurblinė ir gręžinys nebuvo net laikomi nekilnojamaisiais daiktais ir dėl šių nekilnojamųjų daiktų ankstesnėse bylose nebuvo spręsta. VĮ Registrų centras Telšių filiale aiškinantis dėl buvusio daržinės pastato („angaro“) įregistravimo galimybių, išsiaiškino, kad ir paskirstymo pastatas lH1/p, siurblinė 2Hl/p ir gręžinys G yra registruotini NT registre nekilnojamieji daiktai. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti nuosavybės teises, nes nėra nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, o pateiktuose nėra nekilnojamojoturto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių įgijėjams identifikuoti. Pareiškėjai likviduotos Upynos ŽŪB gyvulininkystės padalinio Upynos gyvulininkystės gamybinio komplekso buvusius nekilnojamus daiktus faktiškai perėmę ir valdo kaip savo nuo 1994 m. pabaigos. Vandentiekio pagalba girdo auginamus gyvulius, angare sandėliuoja pašarus auginamiems gyvuliams, techniką ir kt. ūkio inventorių. Per praėjusį laiką jų pastangomis pastatams buvo suteikti paštiniai adresai, nurodyti pateikiamose kadastrinių matavimų bylose. Pažymėjo, kad, civilinėje byloje Nr. 2YT-59-971/2017, daržinės („angaro“) valdymo teisėtumą bei trukmę patvirtina Upynos seniūnijos seniūno pažyma, kad nuo 1996 metų Upynos žemės ūkio bendrovei priklausiusius pastatus: šakniavaisių sandėlį, dvi silosines, daržinę, fermą - veršidę valdo J. Ž.. Kitų pretendentų į šių statinių nuosavybę, nėra, jie įgyti sąžiningai, valdymas buvo nepertraukiamas, atviras, jo niekas neginčijo ir šiuo metu neginčija. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas reikalingas dėl statinių nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, jeigu išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog yra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į nurodytą turtą. Nurodo, kad turėtų būti įsitikinta, jog pareiškėjų pareiškime nurodyti nekilnojamojo turto objektai, į kuriuos pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo sukurti teisės aktų nustatyta tvarka. Prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo K. I. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Tvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjai tikrai sąžiningai įgijo šiuos statinius supirkdami pajus 1994-1995 m., kai buvo likviduojama vietoj buvusio Upynos kolūkio įkurta Upynos žemės ūkio bendrovė. Jis pats A. B., pareiškėjos tėvo, prašymu padėjo supirkti Upynos gyvulininkystės komplekso statinių (karvidės, veršidės, daržinės pastato („angaro“) ir kt.), taip pat Upynos mechaninių dirbtuvių su autogaražais ir kombainų garažais komplekso statinius. Visus šiuos statinius Ž. po bendrovės likvidavimo perėmė ir tebevaldo iki šiol. Taip pat nurodė, kad Upynos ŽŪB likvidacinės komisijos 1994 m. lapkričio 29 d. posėdyje, protokolo Nr. 5, nuspręsta pajininkams A. B. ir K. I. už pajus be kito turto perduoti ir Upynos vandentiekio bokštą, kuris kadastrinių matavimų byloje įvardijamas, kaip paskirstymo pastatas 1H1/p ir gręžinys G. Patvirtina, kad šiuos pajus pareiškėjams pardavė ir su juo pilnai atsiskaityta, į šių statinių nuosavybę nepretenduoja
Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Telšių r. Upynos žemės ūkio bendrovės Upynos gyvulininkystės komplekso statiniai – daržinės pastatas (angaras) 1J1/ž unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); paskirstymo pastatas 1H1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siurblinė 2H1/p, unikalus Nr.(duom enys neskelbtinI), bei gręžinys G, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra registruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje kaip Telšių rajono savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra įtraukti į Telšių rajono savivaldybės administracijos vedamą Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitą. Mano, kad pagal byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjų pateiktas pareiškimas nustatyti nuosavybės teisės įgijimą į Telšių r. Upynos žemės ūkio bendrovės Upynos gyvulininkystės komplekso pareiškime nurodytus statinius pagal įgyjamąją senatį yra pagrįstas.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pagal pareiškėjų prašyme nurodytų statinių buvimo vietos adresus –(duomenys neskelbtini). nustatyta, kad statiniai randasi valstybiniame nesuformuotame žemės sklype. Nekilnojamojo turto registre minėti statiniai nėra įregistruoti, nėra duomenų apie šių statinių suformavimą kaip nekilnojamojo turto objektą, bei tai ar šie nekilnojamojo turto objektai sukurti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat pareiškėjai nepateikė duomenų patvirtinančių, kad nekilnojamojo turto objektai buvo valdomi nepertraukiamai ir, kad juos visą laiką valdė pareiškėjai. Pareiškėjų pareiškimo tenkinimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus bylos faktines ir teisines aplinkybes.
Apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu, suinteresuotų asmenų pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese teismas negavo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 1999 m. vasario 26 d. įregistravo ūkininko ūkį.
Telšių rajono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu buvo pripažinta, kad I. Ž. ir J. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į likviduotos Telšių rajono Upynos žemės ūkio bendrovės Upynos mechaninių dirbtuvių su autogaražais ir kombainų garažais komplekso statinius – mechaninės dirbtuves-garažus, esančius(duomenys neskelbtini).
Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu buvo pripažinta, kad I. Ž. ir J. Ž. įgijo nuosavybės teises į buvusios Telšių rajono Upynos žemės ūkio bendrovės karvidės pastatą pagal įgyjamąją senatį.
J. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, pastatas – karvidė, kiti inžineriniai statiniai – skysto mėšlo rezervuaras, esantys (duomenys neskelbtini).
2020 m. birželio 25 d. suformuota paskirstymo pastato, siurblinės ir gręžinio, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla.
2020 m. birželio 25 d. suformuota daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla.
VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Telšių skyriaus sprendimu Nr. SPR4-(14.4E) prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo į daržinę, esančią(duomenys neskelbtini), atmestas, nes nekilnojamojo turto registre neįregistruotas nekilnojamas daiktas, o dokumentai, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų. Pateiktuose dokumentuose nepakanka duomenų būtinų nekilnojamajam daiktui, valdomai daikto daliai, daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti.
VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Telšių skyriaus sprendimu Nr. NSPR5-(14.4E) atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto esančio(duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nes pateiktuose dokumentuose nepakanka duomenų nekilnojamajam daiktui, valdomai daliai, daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti.
A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties turtą pagal Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą paveldėjo I. Ž..
VĮ Registrų centro 2017 m. kovo 22 d. išrašo duomenimis J. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise priklauso pastatas – veršidė, kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys(duomenys neskelbtini), taip pat pastatas – grūdų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini).
Iš Telšių rajono Upynos žemės ūkio bendrovės likviduojamo turto perdavimo natūra perdavimo priėmimo akto matyti, kad komisija 1995 m. sausio 20 d. perdavė K. I. iš likviduojamos bendrovės įvairų turtą, iš viso už 21723 pajus, tame tarpe pastatus už 14888 pajus.
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimu buvo pripažintas faktas, kad I. Ž. ir J. Ž. nuosavybės teises įgijo į buvusios Telšių rajono Upynos žemės ūkio bendrovės gyvulininkystės komplekso statinius: šakniavaisių sandėlį, pastatą veršidę ir kt. statiniai, esančius(duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.
Iš Telšių rajono Upynos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 1994 m. lapkričio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 5 matyti, kad nuspręsta pajininkams A. B. ir K. I. už pajus perduoti Upynos vandentiekio bokštą.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas) (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (nekilnojamojo daikto – ne mažiau kaip 10 metų).
Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka teismų praktikos suformuotas sąlygas, kurioms esant yra pagrindas nustatyti asmeniui teisę į nekilnojamojo turto objektą įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daržinės pastatą („angaras“) 1J1/ž, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), paskirstymo pastatą 1H1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siurblinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei gręžinį G, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėjai nėra jų savininkai. Minėti pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojų) vardu. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, leidžia į bylą pateikti įrodymai, jog likviduojant Upynos ŽŪB jos turtas buvo paskirstytas pajininkams. K. I. atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjai buvo įsigiję už pajus visus likviduotos Upynos ŽŪB buvusio Upynos gyvulininkystės gamybinio komplekso statinius. Su buvusiais pajininkais yra atsiskaitę. Jų teisių į minėtus statinius niekas neginčijo ir jokių pretenzijų nebuvo. Nuo 1995 m. iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjams jokių pretenzijų į valdomus pastatus ir nėra jokių duomenų apie tai, jog turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Pateikti anksčiau priimti teismų sprendimai taip pat patvirtina, kad Upynos ŽŪB gyvulininkystės komplekso, mechaninių dirbtuvių ir kt. pastatus, pareiškėjai įgijo tomis pačiomis aplinkybėmis. Dėl tam tikrų faktinių ir teisinių niuansų nuosavybės teisę į daržinę, paskirstymo pastatą, siurblinę ir gręžinį nebuvo įregistruotos, nenustatyti jų įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktai, įsiteisinant kitus to paties gyvulininkystės komplekso pastatus.
Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad pastatai buvo pastatyti neteisėtai. Pareiškėjai prižiūri ir tvarko pastatus kaip savo, jų užsakymu suformuotos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, iš kurių matyti, jog daržinės pastato („angaro“) statybos pradžios ir pabaigos metai – 1986 metai, paskirstymo pastato, siurblinės ir gręžinio statybos pradžios ir pabaigos metai – 1967 metai. Pareiškėjai pastatus naudoja, prižiūri ir tvarko kaip savo. Pareiškėjai ūkininkauja nuo 1999 metų, pateiktuose anksčiau priimtuose teismo sprendimuose dėl kitų likviduotos Upynos ŽŪB buvusio Upynos gyvulininkystės gamybinio komplekso statinių įgijimo pagal įgyjamąją senatį nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad visu gyvulininkystės kompleksu ilgą laiką iš esmės naudojasi pareiškėjai. Nuo 1995 m. niekas pretenzijų dėl pastatų valdymo pareiškėjams nepareiškė. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie faktinę daržinės būklę patvirtina į bylą pateikti įrodymai: kadangi daržinės statybos pradžios ir pabaigos metai – 1986, natūralu, jog per daugiau nei 30 metų laikotarpį šis galėjo būti apgriuvęs, tuo tarpu iš pateiktų nuotraukų matyti, kad daržinės pastatas yra suremontuotas. Šalia esantys pastatai, anksčiau priklausę likviduotos Upynos ŽŪB buvusio Upynos gyvulininkystės gamybiniam kompleksui: karvidė, veršidė, skysto mėšlo rezervuaras, šakniavaisių sandėlys su pagalbiniais pastatais, nuosavybės teise priklauso pareiškėjams. Telšių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad minėti pastatai nėra registruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje kaip Telšių rajono savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra įtraukti į Telšių rajono savivaldybės administracijos vedamą Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitą. Kiti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimą šių pastatų priklausymą valstybei ar savivaldybei.
Pareiškėjų argumentus, kad minimų pastatų valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad jie, valdydami minėtus pastatus buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių, patvirtina ne tik byloje pateikti duomenys, bet ir tai, kad, paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai įrodė aplinkybes, jog, nors ir nebūdami pareiškime įvardinto turto savininkais, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 533 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį priklauso buvę likviduotos Telšių r. Upynos žemės ūkio bendrovės Upynos gyvulininkystės komplekso statiniai – daržinės pastatas („angaras“) 1J1/ž, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); paskirstymo pastatas 1H1/p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), siurblinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei gręžinys G, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini), registro Nr. (Duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.