- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- 2YT-59-971/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- J. Ž., I. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Telšių rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Lėgaudienei, dalyvaujant pareiškėjams J. Ž., I. Ž., jų atstovui advokatui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Ž. ir I. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės į statinius pripažinimo pagal įgyjamąją senatį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti faktą, kad pagal įgyjamąją senatį sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į likviduotos Upynos žemės ūkio bendrovės Upynos gyvulininkystės komplekso statinius: šakniavaisių sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), susidedantį iš pagrindinio pastato, pažymėto 1F1p, ir priestatų, pažymėtų 1f1p, 2f1p, 3f1p, registro Nr. 44/1780544, bylos Nr. 78/8913, adresu Naujoji g. 1E, Upynos k., Telšių r., ir pastatą – veršidę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), susidedantį iš pagrindinio pastato, pažymėto 1Ž1p, priestatų – pagalbinių statinių, pažymėtų 1ž1p (priestatas), 2ž1ž (priestatas) ir S (stoginė), taip pat kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), susidedančių iš mėšlidės, pažymėtos indeksu M, ir siloso tranšėjų, pažymėtų ST, ST-1, ST-2, registro Nr. 44/1780540, bylos Nr. 78/8914, adresu (duomenys neskelbiami).
Nurodė, kad 1994 metais, likviduojant Upynos Žemės ūkio bendrovę, bendrovės turtas buvo dalijamas bendrovės nariams už turėtus pajus. Pareiškėjų šeima susitarė dėl viso gyvulininkystės komplekso perėmimo iš pajininkų A. B., J. J., E. J., S. L., K. V., J. V. bei kitų pajininkų. Upynos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 1994-11-29 posėdyje buvo nuspręsta žemės ūkio bendrovės gyvulininkystės padalinio gamybinio komplekso statinius už pajus perduoti grupei pajininkų, vadovaujamai pajininko A. B., šakniavaisių sandėlio pastatą po ½ dalį skirti J. J. pagal grupinį pareiškimą ir S. L., o veršides pastatą skirti K. V. ir V. J.. Upynos žemės ūkio bendrovės turto perdavimo 1994-12-30 aktu, kuriuo 537583 Lt vertės turtas - 200 vietų karvidė, pašarų daržinė, 400 tonų talpos siloso tranšėja ir mėšlidė su jose esančia įranga buvo perduoti 57 pajininkų grupei, įskaitant A. B. su šalininkais, tarp kurių buvo ir pareiškėja I. Ž.. Upynos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1994-11-29, protokolas Nr. 5, sprendimas – šakniavaisių sandėlio pastatą po ½ dalį skirti J. J. pagal grupinį pareiškimą ir S. L. – įvykdytas Upynos žemės ūkio bendrovės turto, perduoto grupinės nuosavybės 1994-12-01 aktu, kuriuo ½ dalis šakniavaisių sandėlio pastato perduota 5 asmenims, kurie pareiškė sutinką, kad nuosavybė būtų registruota J. E. vardu, taip pat kitu Upynos žemės ūkio bendrovės turto, perduoto grupinės nuosavybės 1994-12-01 aktu, kuriuo ½ dalis šakniavaisių sandėlio pastato perduota 4 asmenims, kurie sutiko, kad nuosavybė būtų registruota S. L. vardu. Be to, Upynos žemės ūkio bendrovės turto, perduoto grupinės nuosavybės 1994-12-06 aktu Upynos veršides ir senosios daržinės pastatai, dvi siloso tranšėjos paskirti ir perduoti 25 asmenims, kurie sutinka, kad nuosavybė būtų registruota K. V. vardu. Visus Upynos gyvulininkystės komplekso pastatus iš pajininkų, kuriems jie buvo paskirti, pareiškėjai išpirko ir juos perėmė savo žinion. Išpirko per grupių vadovus, kurie su pajininkais atsiskaitė pinigais dar iki pajininkams pasirašant objektų priėmimo perdavimo aktus. Nuo 1995 metų pastatus perėmė ir nuo to laiko naudojasi kaip savo – augina juose gyvulius, sandėliuoja pašarus, techniką ir kt. (b. l. 1-6).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo bylą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant (b. l. 54-56).
Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, atsakydama į teismo užklausimą 2016-11-18 rašte nurodė, kad duomenų apie Upynos žemės ūkio bendrovės gyvulininkystės komplekso statinius pateikti negali, nes buvo sulieta dalis archyvinių dokumentų. Administracija neturi jokių duomenų, kad turtinis įnašas būtų įneštas į Upynos žemės ūkio bendrovę. Taip pat nurodė, kad minėti statiniai nėra ir niekada nebuvo įtraukti į statinių, kurie neturi savininkų apskaitą ar į Telšių rajono savivaldybei priklausančio turto apsakitą. Prašo spręsti civilinę bylą teismo nuožiūra bei Administracijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 109-110).
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo ūkininkai, reikėjo pastatų, todėl likvidavus Upynos žemės ūkio bendrovę maždaug 1998 metais išsipirko pajus, su pajininkais buvo atsiskaityta. Rinko parašus, įrodančius, kad su pajininkais buvo atsiskaityta, tačiau šių dokumentų neberanda. Naudojosi pastatais maždaug nuo 1995 - 1996 metų. Apie faktinį pastatų valdymą seniūnija žinojo. Jis Upynos žemės ūkio bendrovės nariu nebuvo, buvo jo žmona I. Ž., ji buvo pajininkė. Į pastatus daug investavo, jeigu nebūtų atsiskaitę su pajininkais, to nebūtų darę.
Pareiškėja I. Ž. paaiškino, kad pati su žmonėmis už pajus atsiskaitė, vėliau vyras tą darė. Jos tėvai A. B. ir E. B. buvo kolūkio nariais. Ji buvo kolūkio narė, įsikūrus bendrovei pajų turėjo karvidės daliai. Vėliau karvidės nuosavybės teisę įsiteisino. Pajininkai K. V., E. J. ir S. L. buvo pagyvenę žmonės, jiems nebuvo aktualu įsiteisinti nuosavybės teisę į veršidės, sandėlio pastatus. Nei ji, nei jos vyras pajų į šiuos pastatus neturėjo, turėjo jos tėvas A. B.. Pastatuose laiko gyvulius, grūdus, įsirengė džiovyklą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas A. Juška pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad pareiškėjai atsiskaitinėjo pinigais ir paslaugomis su pajininkais. Su visais pajininkais buvo atsiskaityta. Valdo atvirai ir teisėtai pastatus, visi pastatai yra renovuoti, naudojami ūkio reikmėms daugiau nei 10 metų. Pateikti papildomi įrodymai pavirtina, kad turtas buvo privatizuotas, kad tai nėra valstybės ar savivaldybės turas. Savivaldybė nebuvo įtraukusi šių objektų į savivaldybei priklausančio turto sąrašus. Nėra duomenų, kad pastatai buvo pastatyti neteisėtai.
Liudytoja G. Š. paaiškino, kad yra Upynos žemės ūkio bendrovės pajininkės E. J. dukra. Žino, kad jos mama su pareiškėju tarėsi dėl pastato. Pareiškėjai valdo pastatus maždaug 15 metų. Jokių pretenzijų nei ji, nei jos mama pareiškėjams neturi. Nėra girdėjusi, kad kas nors turėtų priekaištų pareiškėjams dėl neatsiskaitymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjų, jų atstovo, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 1994 metais buvo likviduota Upynos žemės ūkio bendrovė, bendrovės turtas buvo dalijamas bendrovės nariams už turėtus pajus. Buvo nutarta po ½ dalį šakniavaisių saugyklos skirti J. J. pagal grupinį pareiškimą ir S. L., o veršidės pastatą skirti K. V. ir J. V. (b. l. 9-11). 1994-12-01 aktu likvidacinė komisija perdavė grupinei nuosavybei ½ dalį šakniavaisių sandėlio S. L., K. L., Z. G., R. D. ir visi sutiko, kad minėto pastato dalis būtų įregistruota S. L. vardu (b. l. 12). Taip pat 1994-12-01 aktu likvidacinė komisija perdavė grupinei nuosavybei ½ dalį šakniavaisių sandėlio E. J., J. J., G. Š., R. Š., S. E. ir visi sutiko, kad pastato dalis būtų įregistruota E. J. vardu (b. l. 13). 1994-12-06 Upynos žemės ūkio bendrovės turto perduoto grupinės nuosavybės aktu Upynos veršidės ir senosios daržinės pastatai, dvi siloso tranšėjos (likutinė balansinė vertė 404 861 Lt) paskirti ir perduoti 25 asmenims, kurie sutiko, kad nuosavybė būtų registruota K. V. vardu (b. l. 14-15). Telšių rajono apylinkės teismo 2007-08-16 sprendimu buvo pripažintas faktas, kad I. Ž. ir J. Ž. nuosavybės tieses įgijo į buvusios Telšių rajono Upynos žemės ūkio bendrovės karvidės pastatą pagal įgyjamąją senatį (b. l. 17-18). Iš VĮ Registrų centro 2016-09-13 išrašo matyti, kad J. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, pastatas – karvidė, kiti inžineriniai statiniai – skysto mėšlo rezervuaras, esantys Naujoji g. 9, Upynos k., Upynos sen., Telšių r. (b. l. 19-22). Upynos seniūnijos seniūnas patvirtino, kad nuo 1996 metų Upynos žemės ūkio bendrovei priklausiusius pastatus: šakniavaisių sandėlį, dvi silosines, daržinę, fermą – veršidę valdo J. Ž. (b. l. 23).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 1992-02-07 Telšių rajono Upynos kolūkio I-IV grupės pretendentų į privatizuojamą ūkio turtą susirinkimo protokolo (b. l. 64-65), Telšių rajono Upynos žemės ūkio įmonės turto privatizavimo programos (b. l. 66-67), 1992-04-28 pajų pasirašymo sutarties (b. l. 68), asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus, sąrašų (b. l. 69-80), Telšių rajono Upynos žemės ūkio įmonės privatizuojamo turto perdavimo natūra gamybiniams technologiniams kompleksams akto (b. l. 81-84) matyti, kad pastatai, kuriuos pagal įgyjamąją senatį nori įgyti pareiškėjai, nuosavybės teise priklausė Telšių rajono Upynos kolūkiui, kuris 1991 metais buvo reorganizuotas į Upynos žemės ūkio įmonę. Upynos žemės ūkio įmonei atitekę pastatai buvo privatizuoti įmonės darbuotojų, pasirašant pajus. Likviduojant Upynos žemės ūkio bendrovę 1994-1995 metais, bendrovės turtas buvo pajininkams perduotas natūroje pagal jų turėtus pajus.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys: 1. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmenys nėra daikto savininkai.; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmenys, sąžiningai įgiję daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011;kt).
Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Nuosavybės teisė įgyjama įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 4.47 straipsnis), tai yra, pvz. pagal sandorius, pagaminant naują daiktą ir kitais pagrindais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškėjų, liudytojų paaiškinimai, civilinėje byloje Nr. 2-1149-187/2007 esantys duomenys patvirtina, kad Upynos žemės ūkio bendrovė pastatais disponavo perduodama pastatus bendrovės pajininkams. Pastatai Upynos žemės ūkio įmonei atiteko iš buvusio Telšių rajono Upynos kolūkio, kuris buvo reorganizuotas. Įkurtai Ubiškės žemės ūkio įmonei buvo perduota pastatai, tarp jų ir šakniavaisių sandėlis, susidedantis iš pagrindinio pastato ir priestatų, veršidės pastatas, susidedantis iš pagrindinio pastato ir priestatų, taip pat kiti statiniai (mėšlidė, siloso tranšėjos).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į pastatus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėjai nėra pastatų savininkai. Minėti nekilnojamieji daiktai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (b. l. 16). Pareiškėjai, sąžiningai įgiję pastatus, juos sąžiningai valdo visą valdymo laiką, tai yra, nuo 1996 metų. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktai buvo valdomi atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktai buvo valdomi kaip savi. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tai yra, nuo 1996 metų.
Taigi teismo vertinimu, pareiškėjų argumentus, kad šakniavaisių sandėlio, veršidės ir kitų statinių valdymas nuo 1996 m. buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad jie, užvaldydami daiktus yra pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į šiuos daiktus nei jie, patvirtina byloje pateikti duomenys ir tai, kad jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja dėl pareiškime išdėstytų teiginių, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu, todėl nustatytinas paminėtų pastatų įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (LR CK 4.47 str. 11 p., 4.68-4.71 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į likviduotos Telšių r. Upynos žemės ūkio bendrovės Upynos gyvulininkystės komplekso statinius: šakniavaisių sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), susidedantį iš pagrindinio pastato, pažymėto 1F1p, ir priestatų, pažymėtų 1f1p, 2f1p, 3f1p, registro Nr. 44/1780544, bylos Nr. 78/8913, adresu Naujoji g. 1E, Upynos k., Telšių r., pastatą – veršidę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), susidedantį iš pagrindinio pastato, pažymėto 1Ž1p, priestatų – pagalbinių statinių, pažymėtų 1ž1p (priestatas), 2ž1ž (priestatas) ir S (stoginė), ir kitus statinius, kurių unikalus Nr. 4400-3244-9300, susidedančius iš mėšlidės, pažymėtos indeksu M, ir siloso tranšėjų, pažymėtų ST, ST-1, ST-2, registro Nr. 44/1780540, bylos Nr. 78/8914, adresu (duomenys neskelbiami), pagal įgyjamąją senatį.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.