Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2017-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-84-616/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
1-84-616/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52007-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Kaltinamasis
M. V.
Nukentėjusysis
M. A., L. N.
Advokatai
Erika Jasiūtė
Baudžiamoji byla Nr. 1-84-616/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52007-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2;1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.2.14.4.2.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja ErnestaMontvidienė,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,dalyvaujant kaltinamajam M. V.,jo gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei-Baranauskienei,dalyvaujant nukentėjusiesiems M. A., L. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis,gyvenantis Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus:1) 2010-03-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) – laisvės apribojimu 9 mėn.; 2) 2012-10-24 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėn.; 3) 2013-10-07 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – areštu 50 parų; subendrinus su 2012-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 60 parų; 4) 2014-01-28 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų; taikant BK 64¹ straipsnį, galutinė bausmė 40 parų arešto; subendrinus su 2013-10-07 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 90 parų; 5) 2014-12-01 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; taikant BK 64¹ straipsnį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m.; 6) 2015-04-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-11-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 7) 2016-10-10 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn.;8) 2017-03-13 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, taikant BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, ją subendinus su 2016-10-10 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį,181 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2016-10-13 nuo 12:00 iki 13:00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Joniškyje, anksčiau buvusios degalinės teritorijoje, esančioje ties (duomenys neskelbtini) namu, atidaręs stovinčio automobilio „VW Bora“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dureles panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. A. – sudavė jam kumščiu vieną kartą į galvą ir vieną kartą į pilvo sritį, taip sukėlė jam fizinį skausmą, pareikalavo M. A. perduoti turtą – 200 eurų, 100 eurų sumokant kitą dieną, likusius pinigus sumokant vėliau, taip panaudojęs fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė M. A. perduoti turtą;Be to M. V. 2016-11-05, apie 3.00 valandą, tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje – Joniškyje, ties (duomenys neskelbtini) namu, atidaręs stovinčio automobilio „Peugeot 406“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dureles, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. N. – sudavė jam kumščiu vieną kartą į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – kairio antakio nubrozdinimą ir kraujosruvą kairės akies vokuose, taip nežymiai sutrikdė L. N. sveikatą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.M. V. kaltinamas tuo, kad 2016-10-13 nuo 12:00 iki 13:00 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje – Joniškyje, anksčiau buvusios degalinės teritorijoje, esančioje ties (duomenys neskelbtini) namu, atidaręs stovinčio automobilio „VW Bora“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dureles panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. A. – sudavė jam kumščiu vieną kartą į galvą ir vieną kartą į pilvo sritį, sukeldamas M. A. fizinį skausmą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tokiais tyčiniais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio parodė, jog kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo nukentėjusiųjų M. A. ir L. N. epizoduose pripažįsta visiškai, nepripažįsta savo kaltės, jog prievartavo turtą iš M. A.. Kaltinamasis parodė, jog 2016 m. spalio 13 d. automobiliu važiavo kartu su B. L. ir B. Ž.. Važinėjosi po Joniškio miestą ir pamatė važiuojantį „VW Bora“ automobilį, kuriame buvo M. A.. Teigia girdėjęs kalbas, jog M. A. nori pasamdyti draugus, kad kaltinamasis būtų sumuštas. Pamačius automobilį „VW „Bora“ nurodė važiuoti paskui šį automobilį ir, privažiavus prie buvusios degalinės Joniškio mieste, sustojo abu automobiliai. Kelio neblokavo. Atvažiavus į buvusios degalinės teritoiją, kaltinamasis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie M. A.. Priėjus prie M. A. pradėjo sakyti, kas jam negerai, ką jam padarė, ir tuomet trenkė vieną kartą į veidą, o kitą kartą trenkė į pilvą. Buvo supykęs už apkalbas, už šmeižtą. Kaltinamasis pasakė, kad jis yra prisidirbęs, paklausė, kada atlygins žalą. Sakydamas apie žalą turėjo mintyje M. A. padarytą plėšimą iš kaltinamojo pažįstamo K. B. automobilio. K. B. nebuvo kaltinamojo prašęs aiškintis su M. A., norėjo tik K. B. padaryti gerą darbą. Po smūgių sudavimo pamatė automobilyje foliją, paklausė, ar vėl rūko, paėmė folijos paketėlį. Po to grįžo į savo automobilį, kurį vairavo B. L. (L.), ir išvažiavo. Dėl smūgio sudavimo buvo pasakyta, kad reikia už automobilio plėšimą atlyginti žalą. Prie M. A. automobilio priėjo norėdamas sudrausminti M. A., trenkė jam delnu į veidą, kad žinotų savo vietą ir nešnekėtų nesąmonių. Tuo metu, kai kaltinamasis kalbėjosi su M. A., H. K. kalbėjosi su B. Ž.. Kalbėjo automobilyje apie pinigus su B. Ž., nes jo paklausė, ar grąžins skolą. Su M. A. buvo kalba, kad atlygintų žalą K. B.. Sumos nežino, tik pasakė, kad per porą savaičių M. A. atlygintų žalą K. B.. Pirma paprašė atlyginti žalą ir po to trenkė, kadangi jis buvo kaltinamąjį apkalbėjęs. Nukentėjusiųjų daiktai nebuvo apieškomi, tačiau automobilyje ieškojo žolės, nes, kaip kaltinamasis teigia, paimdavęs iš nukentėjusiųjų žolę, neleido jiems turėti žolės, kadangi jie apgaudinėja žmones. Nenorėjo nieko sakyti policijai apie tai, kad nukentėjusieji prekiauja žole ir visus apgaudinėja, nes M. A. tėvas dirba policijoje. M. A. pravardė yra B.. V. rašė SMS žinutes. Neatsimena, ar naudojosi šiuo telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo rašyta žinutė tokio turinio: „J. 750 eurų, o b. 950 e, nes buvo iš anksčiau“. Šia žinute buvo nurodyta, kad sumokėtų žalą. M. A. turėjo atlyginti ir 200 eurų daugiau žalos, nes pyko ant jo. Kaltinamasis teigia, jog jis pyko, todėl M. A. buvo pasakyta didesnė suma. Žinojo prieš šį įvykį, kad asmuo, pravarde B., dalyvavo K. B. automobilio vagystėje. Šiuo metu jam žinoma, kad buvo rasti pagrobti daiktai ir nukentėjusiųjų tėvai K. B. atlygino žalą. M. A., L. N., K. V. platino žolę, o kaltinamasis norėjo jiems neleisti platinti žolės. Iš dalies gailisi, kad M. A. ir L. N. sudavė smūgius. Kaltinamasis teigia, jog M. A. turėjo sumokėti K. B. padarytą žalą, tačiau kaltinamasis iš esmės buvo supykęs ant M. A., todėl jis turėjo sumokėti 200 eurų daugiau. Tuos pinigus turėjo pasiimti K. B..2016 m. lapkričio 5 d. kaltinamasis kartu su B. Ž. vaikščiojo po miestą, paskambino I. Ž. ir pasakė, kad pas draugą vyksta šventė. Ten nuėjo, bet tik įėjo į vidų ir visi išsiskirstė. Išėjo į lauką, lauke buvo U. R., paklausė, gal kas atvažiuos jų parvežti, ji nurodė, kad važiuos į sodybą. Kaltinamasis paklausė, gal gali pakalbėti, kad jį paimtų, bet pasakė, kad jo neveš, nes jo nemėgsta. Prie atvažiavusio paimti U. R. automobilio nuėjo pakalbėti, vairuotojas atsidarė langą. Kaltinamasis paklausė, kodėl jo neveža, ir nesusilaikęs L. N. smogė, o pastarasis kaltinamajam papurškė dujų. Po to L. N. atsiprašė, rašė jam SMS, gailisi, kad taip įvyko. Nukentėjusysis M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamojo M. V. nepažįsta. Įvykio dieną, t. y. 2016-10-13, jis kartu su draugais L. N. ir H. K. važinėjosi po Joniškio miestą. Sustojo prie buvusios degalinės parūkyti. Nespėjus sustoti automobiliui, iš galo atvažiavo M. V. su B. Ž. ir vairuotoju, kurio nukentėjusysis nepažinojo. Užstatė jų automobilį, iš to automobilio išlipęs M. V. priėjo prie jų automobilio, atidarė dureles ten, kur sėdėjo nukentėjusysis, ir nieko nesakęs smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, į pilvo sritį. Nukentėjusysis pradėjo sakyti, kad M. V. nusiramintų, tuomet kaltinamasis pradėjo reikalauti 200 eurų už kažin kokias paskalas. Po šio įvykio M. V. pradėjo jį persekioti, laukė prie jo namų, prie nukentėjusiojo draugės namų, o nukentėjusysis jo vengė. Pinigus reikalavo sumokėti už paskalas, nurodė, jog pinigus turi paduoti per savaitę ar dvi. Dėl kokios priežasties smūgiavo, nežino, tačiau mano, kad norėjo jį įbauginti, kad vėliau paduotų pinigus. Nukentėjusysis suprato, jog smūgiai buvo dėl pinigų reikalavimo. Nukentėjusysis nurodo, jog jam buvo suduota į veidą ir į pilvo sritį. Jo reikalavo 200 eurų už paskalas. Iš nukentėjusiojo per kitus asmenis dar buvo prašoma pinigų, tačiau nepamena, kiek dar papildomai buvo prašoma pinigų. Nukentėjusysis L. N. teisiamojo posėdžio parodė, kaltinamąjį M. V. pažinojo iš matymo, su juo nebuvo piktuoju. Įvykio dieną, t. y. 2016-11-05, turėjo atvažiuoti paimti U. R. ir D. J. Joniškio mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo. Sutartu laiku atvažiavo, sustojo ir laukė automobilyje. Nukentėjusysis vairavo automobilį, automobilyje buvo kartu J. J., R. I., po to įsėdo ir B. Ž.. U. R. priėjo prie automobilio, pro galines dureles paklausė, ar galėtų nukentėjusysis pavežti dar du asmenis. Kadangi nukentėjusysis nebuvo to automobilio savininkas, nieko negalėjo atsakyti ir tuo metu prie automobilio priėjo M. V.. Nukentėjusysis pravėrė langą, M. V. paklausė, ar pavežtų iki Melioratorių gatvės, tuomet M. V. jį pažino ir pasakė: „Ateik čia“, po to atidarė automobilio dureles ir smogė nukentėjusiajam į veidą. Pataikė į antakį, jį prakirto, pradėjo bėgti kraujas. Po smūgio nukentėjusysis papurškė M. V. dujų balionėliu į veidą ir nuvažiavo. Pavažiavo apie 500 metrų, pasuko į gatvelę ir paskambino į policiją. Prieš važiuojant paimti D. J. ir U. R., J. J. nukentėjusiajam pasakė, kad gali būti M. V., ir padavė nukentėjusiajam dujų balionėlį. Dujų balionėlis buvo padėtas automobilyje prie svirties. Nežino, dėl kokios priežasties jam sudavė M. V., prieš šį įvykį nebuvo su M. V. susipykęs, tačiau mano, jog galėjo suduoti todėl, kad prieš tai buvo byla, bet tai nukentėjusiojo nuomonė. Kartu buvę automobilyje draugai jautėsi nepatogiai po šio įvykio. Prakirstą antakį gydėsi dvi savaites, tačiau civilinio ieškinio nereiškia.Dėl įvykio 2016-10-13, kuomet nukentėjo M. A., gali paaiškinti, jog po pamokų automobiliu važinėjosi jis, M. A., H. K.. Sustojo automobilyje parūkyti. Tuomet privažiavo kitas automobilis ir užstatė jų automobilį. Iš atvažiavusio automobilio išlipo M. V., B. Ž. ir to automobilio vairuotojas. M. V. priėjo prie M. A., atsidarė automobilio duris ir pradėjo smūgiuoti M. A.. L. N. teigia bandęs M. V. raminti, tačiau šis pasakė, kas M. A. skolingas, nes apkalbėjo M. V.. Nurodė, jog skolingas 200 eurų, sakydamas, kad kitą dieną būtų 100 eurų, o likusius paduotų per savaitę laiko. Po smūgių ir pasakymo apie pinigus, M. V. apieškojo automobilį, buvo pradaręs automobilio daiktadėžę, apieškojo kuprines, buvo paėmęs L. N. mobiliojo ryšio telefoną. Nieko neradęs, nuėjo į automobilį, kuriuo atvažiavo. Po šio įvykio klausė M. A., dėl ko M. V. taip elgėsi, šis buvo išsigandęs, tačiau sakė, kad pinigų neduos. M. V. skambinėjo L. N. prašydamas duoti M. A. telefoną, sakė, kad geruoju nesibaigs. Klausinėjo ir apie M. A. draugę, klausė, kur rasti M. A.. Per programą „Facebook“ buvo bendravimas dėl kitos bylos. Liudytojas B. L. (L.) teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį M. V. pažįsta. 2016 metais spalio 13 d. važiavo liudytojo BMW automobiliu į degalinę ir pamatė „VW Bora“ automobilį. M. V. paprašė privažiuoti ir sustoti iš priekio prie automobilio. Nuvažiavo paskui šį automobilį į senąją deglinę, sustojo, visi išlipo. Nebuvo užkirstas kelias automobiliui, jie privažiavo prie automobilio šalia ir sustojo, o ne iš priekio. Liudytojas stovėjo prie savo automobilio, o M. V. ir B. Ž. nuėjo prie kito automobilio. Jie nuėjo kalbėtis su asmenimis, kurie buvo kitame automobilyje. Automobiliai vienas nuo kito buvo dviejų metrų atstumu. M. V. nuėjo prie keleivio, o kur nuėjo B., nematė. Jie kalbėjosi, ginčijosi. Girdėjo, kad kalbėjosi apie kažkokias skolas. Smūgio nematė. Per apklausą tyrėjai sakė, kad nebuvo jokio smūgio, nes nematė. Jie bendrai kalbėjosi apie skolas. Po to grįžo prie liudytojo automobilio, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo į Joniškio miestą, juos mieste išleido, o pats nuvažiavo savo reikalais. Automobilyje M. V. ir B. Ž. nieko nekalbėjo apie tai, kas įvyko. Nuėjus prie kito automobilio, buvo kalbama apie pinigus, apie skolas ir viskas. Su kuo kalbėjo, nematė. M. V. sakė kažką apie skolą. Liudytojas B. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog M. V. pažįsta. Įvykio dieną 2016-10-13 liudytojas ėjo iš mokyklos Žagarės gatve, sustojo BMW automobilis, kurį vairavo liudytojui nepažįstamas asmuo, automobilyje buvo M. V., pasiūlė pavežti iki namų, liudytojas sutiko ir įsėdo į automobilį. Atsisėdo automobilio galinėje sėdynėje, pradėjo važiuoti ir buvo Livonijos gatvėje, kai M. V. kitam draugui pasakė, kad apsisuktų, nes reikėjo važiuoti paskui „VW Bora“ automobilį. Sustojo toje vietoje, kur anksčiau buvusi degalinė. Sustojo šalia automobilio, priekis prie priekio, tačiau jo tikrai neužstatė, jis būtų laisvai išvažiavęs. Iš automobilio buvo išlipęs liudytojas ir M. V.. M. V. šnekėjosi su M. A., o liudytojas kalbėjosi su H. K., kuris jam skolingas buvo 10 eurų, taip pat buvusiu tame pačiame automobilyje, kaip ir M. A.. Kas vyko tarp M. V. ir M. A., nematė, nes jam neįdomu. 2016-11-05 Žemaičių g., ties (duomenys neskelbtini) namu, buvo J. J. automobilyje. Tuo metu buvo apie trečia valanda nakties. Paties įvykio 2016-11-05 nepamena, prisimena, jog buvo lauke, jis išėjo, taip pat ir M. V.. M. V. norėjo, kad jį pavežtų namo, nuėjo iki L. N. vairuojamo automobilio. Kas ten įvyko nematė, t. y. nei smūgio, nei dujų papurškimo. Girdėjęs gandus, jog K. B. automobilį buvo apiplėšę L. N. ir M. A.. Liudytojas R. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį pažįsta. 2016-11-05 buvo Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini) k., kuomet D. J. paskambino L. N. prašydamas, kad šias atvažiuotų jo pasiimti. Kartu su L. N. buvo ir liudytojas. Nuvažiavo į nurodytą vietą, pamena, jog atėjo D. J. ir U. R., jau ruošėsi sėsti į automobilį, tuo metu priėjo M. V., paklausė L. N., ar galį jį parvežti. Liudytojas nesuprato, dėl kokios priežasties įvyko konfliktas, nes, dar neįsėdus į automobilį D. J. ir U. R., M. V. trenkė L. N., o L. N. papurškė dujų M. V.. L. N. buvo kruvina akis. Kartu automobilyje dar buvo J. J.. Pasivažinėjimas baigėsi nemaloniai, D. J. ir U. R. neparvežė. Liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2016-11-05 buvo Joniškio mieste, paskambino draugui J. J., kad atvažiuotų jo parsivežti. Kartu su J. J. atvažiavo ir L. N.. Ėjo jis su U. R. prie automobilio. M. V. buvo prieš tai jų prašęs parvežti namo. Tuo metu buvo su U. R. ir tada paskambino J. J., kad parsivežtų namo. J. J. atvažiavo jų pasiimti, kartu buvo L. N. ir R. I.. Liudytojas su U. R. jau lipo į automobilio vidų, kai M. V. ir L. N. pradėjo muštis. M. V. pasakė L. N.: „Čia tu“. Negali įvardyti, ar tai jis pasakė teigiamai, ar neigiamai. Kai atsisuko, M. V. pirmas trenkė L. N.. Matė vieną ranką, po to matė kitą ranką. Sužalojimų nematė. Tuo metu atsisuko, kai M. V. trenkė. Po smūgio L. N. papurškė M. V. dujų. M. V. daugiau nieko nedarė, iš M. V. kompanijos niekas neįsėdo į automobilį. Liudytojo ir U. R. neparvežė namo, išsiskirstė.Liudytoja U. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykis buvo penktadienį, jie buvo susirinkę pas draugą ir naktį D. J. paskambino L. N., kad atvažiuotų jų pasiimti. Atvažiavo L. N., automobilyje dar buvo J. J. ir R. I.. Atvažiavo pasiimti liudytojos ir D. J.. Liudytojos buvo klausęs M. V., ar jį taip pat galėtų parvežti, tačiau po to pats M. V. priėjo prie automobilio paprašyti, jog jį parvežtų. Neprisimena, ar L. N. kažką pasakė. Įvyko konfliktas tarp M. V. ir L. N.. Tuo metu liudytoja buvo greta automobilio. M. V. trenkė L. N., o L. N. papurškė jam dujų. Kodėl viskas įvyko, nežino. Po dujų papurškimo M. V. atsitraukė nuo automobilio, L. N. nuvažiavo ir jų neparvežė namo. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 1 dalies1 punktu, 4 dalimi, pagarsinti liudytojo H. K. parodymai. 2017-01-09 apklaustas kaip liudytojas H. K. parodė, kad su M. V.nebendravo, jokių santykių nepalaikė. Nebuvo dalyvavęs jokiame vakarėlyje su juo, telefonu nesusiskambino, nesusitiko. Jo geri draugai yra L. N. ir M. A.. Pažįsta B. Ž., jam buvo skolingas 10 eurų, kuriuos pasiskolino klube. Tikslios datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2016-10-13, apie pietus, maždaug apie 12 valandą, jam paskambino L. ir pasiūlė tiesiog pasivažinėti po Joniškį. L. N. savo automobiliu „VW Bora“, valstybinių numerių raidės (duomenys neskelbtini), skaičių neatsimina, atvažiavo jo pasiimti iš namų. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo M. A., jis, t. y. H. K., atsisėdo ant galinės sėdynės. Apvažiavo vieną ratą ir nusprendė Vilniaus gatvės gale, kur yra senoji „Statoil“ degalinė, parūkyti. Ta degalinė galėjo būti pažymėta (duomenys neskelbtini) numeriu. Atvyko į tą vietą, laikas galėjo būti tarp 12 ir 13 valandos. Nespėjo išlipti lauk, kai priešpriešais privažiavo juodos spalvos automobilis, kuris sustojo gal kokių 2 metrų atstumu. Tada iš to automobilio pro priekines keleivio dureles išlipo M. V., priėjo prie M. durelių, jas atidarė ir iš karto spyrė šiam vieną kartą į krūtinės sritį, o po to rankos kumščiais, kiek kartų – nepasakys, sudavė M. į krūtinės sritį, į pilvo sritį. Mušimas tęsėsi apie kokias dvi minutes. Mušimo metu M. V. nieko M. nesakė. Kai nustojo mušti, tada kažką pradėjo sakyti, tačiau tiksliai negirdėjo, nes pats tuo momentu kalbėjosi su B., kuris buvo kitoje jų automobilio pusėje. B. tiesiog paklausė, kada grąžins skolą, jam pasakė, kai tik gaus pinigų, tada ir atiduos. Per savaitę tuos pinigus ir grąžino. Su B. kalbėjosi beveik visą laiką, kol M. V. bendravo su M. A.. Iš to M. ir M. pokalbio užfiksavo tiksliai, kad, kai M. reikalavo iš M. 200 eurų, klausė, kada jie bus. M. teigė, kad nežino, kada bus. Iš viso to buvo galima suprasti, kad tai reketas už kažką, ko neišgirdo. Buvo nesmagu. Kalbėjosi su B., durelės buvo pradarytos, L. durys buvo uždarytos. Trečiasis asmuo, kuris atvežė M. V. iki automobilio, visą laiką ir prastovėjo prie savo automobilio, jis nebuvo priėjęs, to vyruko nepažįsta, nebuvo matęs. Kai pakalbėjo su B., šis nuėjo iki savo automobilio, M. tai pastebėjęs irgi nuėjo paskui, susėdę į automobilį išvažiavo. Patys dar pasiliko kokias 5 minutes, parūkė, pakalbėjo. Kalbėjosi apie tai, kad liko visai nesupratę, kas čia įvyko. M. jam nesakė, o pats kažkaip ir neklausė, kodėl M. iš M. reikalavo 200 eurų. Buvo pats šiek tiek sutrikęs. Kai parūkė, pakalbėjo, jį parvežė namo. Apie tolesnius M. ir draugų L. bei M. reikalus nieko nežino. Jiems dar pasakė po to įvykio, kad niekur veltis nenori ir su M. V. jokių reikalų turėti taip pat turėti nenori. Nepažįsta nei V. Ž., nei B. L.. M. V. paskutinį kartą matė 2016-10-13. Kokiu automobiliu jis važinėjasi, nežino. B. incidento metu nieko nedarė, tiesiog kalbėjosi su juo (1 tomas, b. l. 79–80). 2017-02-06 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo H. K. davė iš esmės analogiškus parodymus (1 tomas, b. l. 86–87).Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti liudytojo J. J. parodymai. 2017-01-13 apklaustas kaip liudytojas J. J. parodė, kad su M. V. nebendrauja, su juo teko susidurti 2016-11-05, apie 3.00 valandą, Joniškyje, Žemaičių gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu. į tą vietą atvažiavo su jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 406“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. N.. Atvažiavo todėl, kad buvo sutarę su U. R. ir D. J., kad juos paims. Visas incidentas prasidėjo gana netikėtai. Prieš tai U. atėjo iki automobilio ir paklausė, ar negalėtų pavežti vieno žmogaus. Kaip vėliau paaiškėjo, tas žmogus buvo M. V.. L. nesutiko jo pavežti. Tiesiog už kelių minučių priėjo prie automobilio ir pats M.. Jis parodė rankų judesiais, kad reikia atidaryti L. automobilio langą, šis nedarė. Tada M. pats atidarė priekines vairuotojo dureles, o kai pamatė, kad už vairo sėdi L., tiesiog jį puolė. Dėl ko jį puolė, liko neaišku, matyt, kažkokie seni nesutarimai. M. V. pasakė: „Nu dabar tai laikykis“ ir tada rankos kumščiu vieną kartą trenkė L. į veido sritį, prakirto jam antakį. L. nesutriko, papurškė M. dujų į akis. Tada jau liepė greičiau uždaryti dureles ir važiuoti iš čia. Pavažiavę apie 100–200 metrų sustojo ir apie įvykį pranešė policijai. L. yra sesės draugas, tačiau artimiau su juo nebendrauja. Tik tą vakarą taip išėjo, kad reikėjo vairuotojo. Apie jokius pinigų reketavimus nežino (1 tomas, b. l. 189–190).Iš vietos apžiūros protokolo (M. A. epizode) matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, kaip nurodoma protokole, Joniškio m., (duomenys neskelbtini), buvusi degalinė (1 tomas, b. l. 60–63).Iš 2017-02-02 nukentėjusiojo M. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis parodo vietą ir aplinkybes, kaip buvo 2016-10-13 sumuštas bei iš jo reikalauti pinigai (1 tomas, b. l. 65–67).Iš 2017-01-26 liudytojo B. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas parodo vietą ir aplinkybes dėl 2016-10-13 įvykio (3 tomas, b. l. 20–35).Iš K. V. telefono apžiūros matyti, jog 2016-11-11 apžiūrėtas K. V. pateiktas telefonas ir jame esančios žinutės, siųstos kaltinamojo M. V. (2 tomas, b. l. 48–58, 4 tomas, b. l. 167–168).Iš 2017-02-01 nukentėjusiojo L. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis parodo vietą ir aplinkybes, kaip buvo 2016-10-13 sumuštas M. A., bei kaip 2016-11-05 M. V. sudavė nukentėjusiajam L. N. į veidą (1 tomas, b .l. 149–152).Iš 2016-11-09 savanoriško daiktų pateikimo protokolo (1 tomas, b. l. 157), matyti, jog L. N. pateikė mobiliojo ryšio telefoną, šis apžiūrėtas. Daiktų apžiūros protokole užfiksuotos žinutės (1 tomas, b. l. 160–168). Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog socialiniuose tinkluose asmenį, vardu M. D., skelbiamos nuotraukos su M. V. nuotraukomis (1 tomas, b. l. 170).Iš 2017-01-31 daiktų pateikimo protokolo (2 tomas, b. l. 1–12), matyti, jog L. N. pateikė planšetinį kompiuterį, kuriame „Facebook“ paskyrioje matosi susirašinėjimas.Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti nukentėjusiojo M. A. „Facebook“ paskyros susirašinėjimo duomenys (1 tomas, b. l. 88–99).Iš vietos apžiūros protokolo (L. N. epizode) matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, kaip nurodoma protokole, Joniškio m., Žemaičių g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 115).Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1500/2016(04) matyti, jog L. N. dėl kairio antakio nubrozdinimo ir kraujosruvos kairės akies voke padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką, jie padaryti buku kietu daiktu, kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu, rasti kūno sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai (1 tomas, b. l. 156).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje M. A. atžvilgiuTurto prievartavimo sudėtis (BK 181 straipsnio 1 dalis) yra formali, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, ar panaudojant kitokią psichinę prievartą (kasacinės nutartys baudžiamosiosebylose Nr. 2K-23/2008, 2K-253/2008, 2K-22/2011, 2K-203/2011 ir kt.). BK 181 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kai darant šią nusikalstamą veiką panaudojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę ir (ar) fizinę prievartą, ir nori taipveikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinan ir (ar) panaudojant fizinįsmurtą. Pažymėtina, kad būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-562/2011, 2K-296/2013, 2K-133-677/2015).Nustatyta, jog iš tiesų 2016-10-13, laikotarpiu nuo 12 iki 13 val., nukentėjusiajam M. A., sėdinčiam automobilyje „VW Bora“ buvo suduoti du smūgiai: vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą kumščiu į pilvo sritį. Tai įvyko Joniškio mieste buvusios degalinės teritorijoje, ties (duomenys neskelbtini) namu. Šių faktinių aplinkybių neginčija kaltinamasis M. V., jas patvirtina nukentėjusysis M. A., liudytojas L. N., taip pat liudytojo H. K. parodymai, užfiksuoti apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau kaltinamasis nepripažįsta, jog įvykdė turto prievartavimą, t. y. sudavė smūgius reikalaudamas iš nukentėjusiojo M. A. 200 eurų, nurodydamas, jog jis sakė M. A. atlyginti K. B. padarytą žalą, nukentėjusiajam su draugais apiplėšiant K. B. automobilį, o M. A. turėjo sumokėti 200 Eur daugiau, nei padaryta žala, už paskalas apie kaltinamąjį M. V.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. keitė savo parodymus, sakydamas, jop visiškai nereikalavo pinigų iš M. A., po to teigė, jog nurodė atlyginti K. B. padarytą žalą, galiausiai nurodė, jog sakė sumokėti 200 eurų daugiau nei L. N., nes buvo supykęs ant M. A. už paskalas. Teismas, nuolat kintančias kaltinamojo versijas laiko jo gynybine pozicija. Visumos duomenų pakanka patvirtinti, jog M. V. atvirai reikalavo iš M. A. 200 Eur be jokio teisėto pagrindo, panaudojan fizinį smurtą. Visų pirma, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog iš tiesų yra buvęs įvykis dėl K. B. automobilio sugadinimo ir daiktų pagrobimo iš šio automobilio (4 tomas, b. l. 176–178). Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepilnamečio K. B. atstovai pagal įstatymą nepateikė skundo, o ir padarytos žalaos dydis nesiekia 3 MGL, kas užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Nutarime nurodoma bendra žala – 160 Eur. Kaltinamasis M. V. teigė, jog jis norėjo padėti K. B., kad jam būtų atlyginta žala, kadangi žinojo, jog K. B. automobilį apiplėšę asmenys yra M. A., L. N. ir K. V.. Tačiau ši kaltinamojo versija atmestina, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis M. A. nuosekliai teigė, jog 200 Eur pareikalavo M. V. už apkalbas, sumokant 100 Eur kitą dieną, o likusius 100 eurų – per porą savaičių. Tai, kad reikalavo 200 Eur už apkalbas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir M. V., kuris teigė, jog buvo supykęs ant M. A., todėl jis turėjo sumokėti 200 Eur daugiau nei kiti asmenys, kurie apiplėšė K. B. automobilį. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog M. V. veiksmai nebuvo spontaniški, M. V. veikė tikslingai, nuosekliai ir tiesiogine tyčia, t. y. važinėjant automobiliu trise su B. Ž. ir B. L., M. V., pamatęs kitu automobiliu „VW Bora“ važinėjančius po Joniškio miestelį H. K., L. N. ir M. A., paprašė vairuotojo, t. y. B. L., važiuoti paskui automobilį, kuriame buvo nukentėjusysis M. A., ir, automobiliui „VW Bora“ sustojus neveikiančioje degalinėje, B. L. vairuojamas automobilis sustojo prie šio automobilio. Iš automobilio išlipęs kaltinamasis nuėjo tieisiogiai prie M. A., sėdinčio priekinėje keleivio vietoje, atidaręs dureles, sudavė smūgius nukentėjusiajam ir nurodė sumokėti 200 Eur, 100 Eur perduodant kitąą dieną, o likusius 100 Eur – per porą savaičių. Tai, kad buvo nurodyta 200 eurų suma, patvirtino ir L. N., šiuos duomenis patvirtina ir H. K. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa. Tai, kad buvo reikalaujama iš M. A. 200 Eur ir šis reikalavimas nesusijęs su kaltinamojo M. V. nurodoma versija, t. y. norėjimu, kad būtų atlyginta K. B. padaryta žala, patvirtina ir žinutės, siųstos K. V. (2 tomas, b. l. 48), kuriose nurodoma, jog B. (teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog M. A. pravardė yra B.) turi sumokėti 950 Eur, nes buvo iš anksčiau, o abu (teisiamojo posėdžio metu išsiaiškinta, jog tai K. V. ir L. N.) po 750 Eur. Iš kaltinamojo M. V. parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog M. A., L. N. ir K. V. buvo įtariami apiplėšę K. B. automobilį. Nors kaltinamasis teigia, jog jis nurodė M. A. atlyginti padarytą K. B. žalą, ši versija, kaip jau minėta anksčiau, atmestina, kadangi iš nukentėjusiojo M. A. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 tomas, b. l. 58) bei parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog reikalavimas atlyginti žalą atsirado vėliau nei šis 2016-10-13 įvykis, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog 200 Eur nurodė nukentėjusiajam sumokėti, nes pyko ant M. A., objektyvūs duomenys netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog iš jo buvo reikalaujama 200 Eur daugiau dėl M. V. nurodomos priežasties, t. y. apkalbų, šis reikalavimas buvo be jokio teisėto pagrindo, todėl visumos duomenų pakanka konstatuoti kaltinamojo M. V. kaltei įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 2 d. Pagal pareikštą kaltinimą dėl neteisėto 200 Eur reikalavimo – nenustatyta, jog šiuo atveju prievarta reiškiama turtinės pretenzija buvo vykdoma turint ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens (šiuo atveju K. B.) tikrą ar tariamą teisę.M. V. taip pat pareikštas kaltinimas, jog tapačiais veiksmais, t. y. panaudojant fizinį smurtą prieš M. A., buvo pažeista viešoji tvarka ir jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. BK 284 str. redakcijoje nuo 2016-03-30 nėra atskirų dalių, sudėtis numatyta tik materiali, su realiai kilusiomis pasekmėmis, t. y. sutrikdymas visuomenės rimties ar tvarkos.Šiuo atveju matyti, jog kaltinimas M. V. pateiktas dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 str. 2 d. ir 284 str. Teismo nuomone, šiuo atveju perteklinis M. V. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 284 str., kadangi yra normos visumos ir normos dalies konkurencija, nes suduodant smūgius nukentėjusiajam M. A., M. V. tikslas buvo pareikalauti 200 Eur už skleidžiamas paskalas, ši nusikalstama veika vykdoma tiesiogine konkretizuota tyčia, t. y. pagrindinis nusikalstamos veikos objektas ir tikslas buvo nukentėjusiojo turtas, reiklaujamas be jokio teisėto pagrindo, kilęs dėl pykčio už apkalbas, ir buvo panaudotas fizinis smurtas, t. y. pažeista ir papildomai saugoma vertybė – nukentėjusiojo sveikata. Bk 181 str. 2 d. normoje turto prievartavimo sudėties pagrindinis objektas yra turtas, o papildomai saugomos vertybės: sveikata, laisvė, orumas ir t. t. Viešosios tvarkos pažeidimo atveju pagrindinis objektas yra vieša tvarka, papildomi yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Todėl šiuo atveju reikšminga nustatyti tyčios kryptingumą objekto atžvilgiu, kurį matome iš nuosprendžio 25.3. dalies, jog tyčia buvo nukreipta pareikalauti pinigų iš nukentėjusiojo M. A. ir tai buvo padaryta sustiprinant reikalavimą, t. y. atvirai bei suduodant du smūgius. Padaryta veika, numatyta BK 181 straipsnio 2 dalyje, t. y. normos visuma, o BK 284 straipsnis šiuo atveju galėtų būti norma dalis BK 181 str. 2 d. atžvilgiu, nes skiriasi kėsinimo pagrindiniai objektai. Šiuo atveju nustatyta, jog pagal BK 284 str. net nekilo realios pasekmės, nebuvo sutrikdyta vieša tvarka ar rimtis: M. V. sudavus du smūgius ir pareikalavus pinigų, nuėjus kaltinamajam atgal į savo automobilį, nukentėjusysis M. A. liko sėdėti savo automobilyje, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu H. K., parūkė, pasėdėjo automobilyje apie 5 minutes ir tik po kurio laiko nuvažiavo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės šiuo atveju smūgių sudavimas buvo dėl asmeninių priežasčių, t. y. piktumo dėl paskalų M. A. atžvilgiu, kitaip tariant, tyčia nebuvo nukreipta į viešosios rimties sutrikdymą, net atsižvelgus į tai, jog buvo vieša vieta. Todėl vadovaujantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, jog M. V. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, ir jis dėl šios veikos išteisintinas ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, L. N. atžvilgiuLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis (2016-03-25 įst. red. Nr. XII-2277, įsig. 2016-03-30) numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo M. V., nukentėjusiojo L. N., liudytojų U. R., R. I., D. J. parodymus, nurodytus nuosprendžio 6, 9–11 dalyse, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: liudytojo J. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodytus nuosprendžio 13 dalyje, juos vertinant bendrame įrodymų kontekste, specialisto išvados duomenis, nurodytus nuosprendžio 24 dalyje, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad kaltinamojo M. V. kaltė įrodyta visiškai. Nustatyta, jog M. V. dėl menkavertės dingsties, t. y. atsisakymo jį parvežti namo, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam L. N. įveidą,tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais viešoje vietoje, sužalodamas nukentėjusįjį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai,sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nes dėl šių kaltinamojo veiksmų L. N. turėjo gintis papurkšdamas kaltinamajam dujų, teko nedelsiant pasišalinti (išvažiuoti) iš įvykio vietos nepaimant U. R. ir D. J., kurių pasiimti ir buvo atvažiavęs L. N., L. N. draugai U. R. ir D. J. pasijuto nejaukiai, teko kviesti policiją, t. y. realiai kilo pasekmės – buvo sutrikdyta vieša rimtis ir tvarka. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai M. V. nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, M. V. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, šalinant nuorodą į šio straipsnio 1 dalį, kadangi veikos metu (2016-11-05) galiojo 2016-03-25 BK 284 straipsnio redakcija Nr. XII-2277, įsigal. 2016-03-30. Redakcijos patikslinimas kaltinamojo teisių nevaržo ir jų nepažeidžia, todėl M. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.Civiliniai ieškiniai nepareikšti.Bausmių skyrimasM. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, L. N. atžvilgiu, pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas bausmes M. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus (BK 11 str.), į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs (4 tomas, b. l. 78–115, 6 tomas, b. l. 57–60), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (4 tomas, b. l. 156–121), nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas (4 tomas, b. l. 127–128), vedęs, turi mažametį vaiką (6 tomas, b. l. 36–37), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė nukentėjusiojo L. N. dalyje,nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamų veikų, jų padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Akivaizdu, jog kaltinamasis M. V. nedaro jokių išvadų dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo, būdamas laisvėje nuolat daro teisės pažeidimus, tai rodo nenorą paisyti visuomenėje priimtų normų, įstatymų nesilaikymą ir akivaizdų abejingumą visuomenės saugomoms vertybėms. BK 27 straipsnio prasme M. V. laikytinas recidyvistu, todėl jam skirtina BK 284 str. ir 181 str. 2 d. sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jų dydis nustatomas mažesnės nei vidurkis, vadovaujantis BK 61 str. 1d., 2 d. nuostatomis, užtikrinant padarytų veikų ir bausmių proporcingumo ir teisingumo principus.Taikyti kaltinamajam M. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindų nėra, kadangi iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį, tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.Kardomoji priemonė M. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina, kadangi jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.Daiktai,turintys reikšmės bylaiPrie bylos (5 tome) pridėtas M. V. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 202“ (paketas Nr. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas M. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), perduodant M. V. įgaliotam asmeniui ar kaltinamojo artimam giminaičiui, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.Prie bylos (5 tome) pridėtuose paketuose esančios CD su pokalbių ir SMS išklotinėmis (paketas Nr. 1), CD su vaizdo įrašais parodymų patikrinimo įvykio vietoje, „Facebook“ išrašais (paketas Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 str., 301 –302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 – 305 str., 307 str. 1 d., 6 – 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d. 4d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V. (V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

M. V. (V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (nukentėjusiojo L. N. dalyje) ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę M. V. (V.) paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2017-03-13 Joniškio rajono apylinkės teismuo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę M. V. (V.) skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-12-28 iki 2017-04-28 ir bausmę, iš dalies atliktą pagal 2017-03-13 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

M. V. (V.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (nukentėjusiojo M. A. dalyje) išteisinti, nes M. V. nepadarė šios nusikalstamos veikos.

Prie bylos (5 tome) pridėtą M. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 202 (paketas Nr. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. V., perduodant M. V. įgaliotam asmeniui ar M. V. artimam giminaičiui.

Prie bylos (5 tome) pridėtuose paketuose esančias CD su pokalbių ir SMS išklotinėmis (paketas Nr. 1), CD su vaizdo įrašais parodymų patikrinimo įvykio vietoje, Facebook išrašais (paketas Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Ernesta Montvidienė