- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- e2-404-892/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02304-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- T. J.
- Kategorijos
- 2.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl preliminaraus teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. G. – G. ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. G. – G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. J. 9 300 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. liepos 19 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2017 m. rugsėjo 1 d. sumokėti ieškovui 3000 Eur sumą, 2018 m. birželio 12 d. atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui, pagal kurį įsipareigojo 2019 m. birželio 10 d. sumokėti ieškovui 2900 Eur, 2018 m. birželio 15 d. atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui, pagal kurį įsipareigojo 2019 m. birželio 10 d. sumokėti ieškovui 2900 Eur, 2018 m. birželio 17 d. atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui, pagal kurį įsipareigojo 2019 m. birželio 10 d. sumokėti ieškovui 500 Eur. Atsakovas savo prievolės tinkamai neįvykdė, vekselių laiku neapmokėjo, liko skolingas ieškovui viso 9 300 Eur sumą.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. rugpjūčio 1 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, ieškovui iš atsakovo priteista 9 300 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9 300 Eur), skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 722 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 1 d. preliminarų sprendimą. Nurodė, kad 2016 m. spalio 5 d. tarp L. G. – G. (ieškovo motinos) ir UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“, kuriai atstovavo atsakovo motina D. J., buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria L. G. – G. įsipareigojo iki 2016 m. spalio 6 d. suteikti UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ - 25 000 Eur dydžio paskolą, o UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ įsipareigojo paskolą iki 2017 m. sausio 15 d. grąžinti bei sumokėti 10 000 Eur dydžio fiksuotą palūkanų sumą. Minėta paskolos sutartis buvo pakeista joje numatant, kad paskolos grąžinimo terminas - 2017 m. kovo 31 d., o mokėtinos palūkanos - 15 000 Eur. Atitinkamai 2016 m. spalio 5 d. sudaryta paskolos sutartis buvo pakeista numatant, kad paskolos grąžinimo terminas - 2018 m. birželio 15 d., o mokėtinos palūkanos - 20 000 Eur. Paskolos grąžinimo užtikrinimui UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ direktorės D. J. sūnus atsakovas T. J. L. G. – G. sūnui ieškovui V. G. 2017 m. liepos mėn. išrašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių vienas šioje byloje yra pateiktas kaip atsakovo skolą ieškovui neva pagrindžiantis dokumentas (2017 m. liepos 19 d. vekselis). Atsakovas šių paprastųjų neprotestuotinų vekselių teismui pateikti negali, kadangi jie liko ieškovo žinioje. Atsakovas nurodė, kad suėjus paskutinį kartą pratęstam 2016 m. spalio 5 d. paskolos grąžinimo terminui, L. G. – G., UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ ir T. J. (atsakovas šioje byloje) susitarė dėl tarpusavio skolų užskaitymo, t. y. šalys susitarė, kad atsakovas užskaito UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ skolą ir kad po šio tarpusavio skolų užskaitymo, atsakovas lieka skolingas L. G. – G. - 45 000 Eur dydžio sumą, o tuo tarpu UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ įsiskolinimo L. G. – G. nebelieka. Taigi, atsakovas 2018 m. birželio mėn. pradžioje perėmė UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ skolą L. G. – G. ir išrašė bei perdavė L. G. – G. sūnui, t.y. ieškovui, paprastuosius neprotestuotinus vekselius, taip užtikrindamas, kad paskolą ir mokėtinas palūkanas atsakovas grąžins. Po skolos perkėlimo atsakovui ir aukščiau nurodytų vekselių išrašymo nei L. G. – G. nei pats ieškovas jokių pretenzijų nei atsakovui nei UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ nereiškė, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog skolos perkėlimas nebuvo įformintas rašytiniu šalių susitarimu, atsakovas inicijavo susitarimo tarp šalių pasirašymą, t.y. 2018 m. rugpjūčio 16 d. ieškovo elektroninio pašto adresu buvo išsiųsta trišalė tarpusavio reikalavimų užskaitymo sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad vekseliais užtikrinta ir perimta paskola yra ta pati skola, kilusi iš 2016 m. spalio 6 d. paskolos sutarties, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų perdavimo atsakovui faktą, išskyrus vekselius, pagal kuriuos prašo priteisti skolos sumą.
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovas pripažino, jog pasirašė vekselius. Pažymėjo, kad šalys nebuvo sudariusios jokios skolos perkėlimo sutarties nei žodžiu nei raštu. Atsakovo į bylą pateikta užskaitymo sutartis nėra šalių pasirašyta. Ieškovas pripažino, kad užskaitymo sutartis jam buvo siųsta 2018 m. rugpjūčio 16 d., tačiau ji buvo siųsta išimtinai atsakovo iniciatyva, niekada nebuvo susitarta dėl jos pasirašymo, šalys netgi nesiderėjo dėl skolos perkėlimo jau nekalbant apie nurodomą susitarimą dėl skolos perlėkimo sąlygų. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nenurodo jokio juridinio ar faktinio pagrindo skolos perkėlimui, t.y. kodėl skola turėjo būti perkelta atsakovui, kuo jis su šia įmone susijęs. Taip pat nurodė, kad vekseliai išrašyti atsakovo ieškovui, tuo tarpu užskaitymo sutartyje nurodyta, jog atsakovas perima UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ skolą ir jai skolingas, t.y. skiriasi vekselių šalys ir užskaitymo sutarties šalys. Aplinkybę, kad šalis siejo civiliniai santykiai, nesusiję su skolos perkėlimu, patvirtina atsakovo 2017 m. liepos 19 d. išrašytas vekselis 3000 Eur sumai, kuris buvo išduotas daug anksčiau nei atsakovo nurodomas skolos perkėlimas.
Šalies argumentai
5. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2017 m. liepos 19 d. paskolino atsakovui 3000 Eur, pastarasis 2017 m. liepos 19 d. išdavė paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, agal kurį įsipareigojo 2017 m. rugsėjo 1 d. sumokėti ieškovui V. G.-G. 3000 Eur. 2018 m. birželio 12 d. ieškovas atsakovui paskolino 6300 Eur. Kadangi šalys buvo itin geruose santykiuose, pats atsakovas pasiūlė išrašyti kelis vekselius, siekiant išvengti papildomų išlaidų notaro paslaugoms apmokėti ir išrašė tris vekselius: 1) pagal 2018 m. birželio 12 d. paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį įsipareigojo 2019 m. birželio 10 d. sumokėti ieškovui 2900 Eur; 2) pagal 2018 m. birželio 15 d. išdavė paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį įsipareigojo 2019 m. birželio 10 d. sumokėti ieškovui 2900 Eur; 3) pagal 2018 m. birželio 17 d. paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį įsipareigojo 2019 m. birželio 10 d. sumokėti ieškovui 500 Eur. Pažymėjo, kad pinigų perdavimo ir vekselių išrašymo momentu 2019 m. liepos 12 d. dalyvavo N. B. Atsakovas ilgą laiką turėjo finansinių sunkumų, 2018 metais turėjo papildomų išlaidų, dėl ko pinigų skolinosi ne tik iš ieškovo, bet ir iš kitų asmenų. Ieškovas, nežinodamas apie įstatymo nustatytus itin trumpus terminus pateikti vekselius apmokėjimui, praleido jų pateikimo terminą, todėl neturi galimybės išieškoti skolą neteismine tvarka.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, atsiliepimą iš esmės grindė argumentais, nurodytais prieštaravimuose dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Pažymėjo, kad atsakovas niekada negavo iš ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų sumų (9 300 Eur), kurių priteisimo ieškovas reikalauja.
7. Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė 2019 m. rugpjūčio 1 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, rėmėsi patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus išdėstytais argumentais. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas jo prašė paskolinti 10 000 Eur žadėdamas išrašyti vekselius, tačiau ieškovas tokios sumos neturėjo, turėjo tik 6 300 Eur, kuriuos 2018 m. birželio 12 d. prie ieškovui priklausančio garažo, esančio Vilniuje, Šeškinės g. 2, perdavė atsakovui ieškovui priklausančiame automobilyje. Pinigų kupiūros buvo po 50 Eur ir 100 Eur. Pinigų perdavimo momentu buvo pasirašyti trys vekseliai, nes šalys nenorėjo sandorio tvirtinti pas notarą. Ieškovas paaiškino, kad atsakovą pažįsta apie 20 metų, buvo draugai, dažnai jam skolino pinigus išrašydamas vekselius, kartais atsakovas pinigus grąžindavo laiku, kartais vėluodavo, tačiau kiekvieną kartą, kai atsakovas grąžindavo skolą, ieškovas jam atiduodavo vekselį. Pinigus atsakovui skolindavo be palūkanų, nes atsakovas paslaugomis padėdavo ieškovui. Pinigų perdavimo metu kartu automobilyje buvo ieškovo draugas N. B. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 19 d. atsakovui paskolino 3 000 Eur, kadangi jam reikėjo pinigų advokato išlaidoms tuomet vykusiuose teismo procesuose.
8. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad vekseliai buvo išrašyti kitu pagrindu nei nurodo ieškovas, 9 300 Eur suma atsakovui nebuvo perduota. Vekseliai buvo išrašyti siekiant užtikrinti 2016 m. spalio 5 d. paskolos sutartyje numatytą sumą. Pažymėjo, kad vekseliuose nėra nurodyta, kad ieškovas perdavė atsakovui vekseliuose nurodytas sumas.
Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, atsakovo prieštaravimai atmestini.
9. Šioje byloje ieškovas V. G. – G. ieškiniu reiškiamą reikalavimą priteisti iš atsakovo T. J. 9 300 Eur dydžio įsiskolinimą kildina iš atsakovo ieškovui išrašytų vekselių, t. y.: 1) 2017 m. liepos 19 d. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį atsakovas įsipareigojo 2017 m. rugsėjo 1 d. sumokėti ieškovui V. G. – G. 3 000 Eur sumą; 2) 2018 m. birželio 12 d. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 2019 m. birželio 10 d. 2 900 Eur; 3) 2018 m. birželio 15 d. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį atsakovas įsipareigojo 2019 m. birželio 10 d. sumokėti ieškovui 2 900 Eur; 4) 2018 m. birželio 17 d. paprasto neprotestuotino vekselio, pagal kurį atsakovas įsipareigojo 2019 m. birželio 10 d. sumokėti ieškovui 500 Eur. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog minėti vekseliai atsakovo naudai buvo išrašyti todėl, kad ieškovas atsakovui 2017 m. liepos 19 d. paskolino 3 000 Eur, o 2018 m. birželio 12 d. ieškovas atsakovui paskolino 6 300 Eur, grynuosius pinigus perduodamas atsakovui. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytojas N. B., kuris parodė, kad 2018 m. birželio 12 d. vyko su ieškovu pietauti, kuomet į Šeškinės g. 2, Vilniuje esantį ieškovo garažą atvyko atsakovas, automobilyje buvo pasirašyti trys lapai ir ieškovas atsakovui perdavė pinigus, ieškovas su atsakovu kalbėjo apie palūkanas, pažymėjo, kad jų draugų tarpe pinigų skolinimo praktika yra dažna.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, siekdama suvienodinti iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus galios netekusio vekselio teisinės reikšmės ir iš tokio vekselio kildinamų reikalavimų nagrinėjimo taisyklių, išaiškino, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (žr. minėtos nutarties 32 punktą). Minėtoje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat konstatuota, kad tuo atveju, kai reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, nebent materialiosios teisės normose būtų nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka (žr. minėtos nutarties 35 punktą). Taigi, šioje byloje nustačius, kad ieškovo reikalavimas atsakovui yra grindžiamas vekseliu, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir šiuo metu yra praradęs vekselio, kaip abstrakčią mokėjimo prievolę įtvirtinančio vertybinio popieriaus ir savarankiško civilinių teisių objekto, teisinį statusą, ieškovui kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo teisės atsiradimo teisinį pagrindą, o vekselis vertininas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais tarp ginčo šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius patvirtinančiais įrodymais.
11. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas).
12. Šioje byloje vekseliuose, pagal kuriuos ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas N. B. patvirtino ieškovo paaiškinimus dėl pinigų pagal 2018 metais išrašytus vekselius perdavimo. Liudytojo parodymai buvo nuoseklūs, todėl įtikinami, jie patvirtino ieškovo paaiškinimus dėl pinigų perdavimo. Atsakovas nenurodė objektyvių argumentų, dėl kurių teismas turėtų pagrindo abejoti liudytojo parodymų patikimumu. Atsakovo pozicija dėl ieškinio nepagrįstumo buvo paremta aplinkybe dėl laidavimo santykių tarp ieškovo ir atsakovo pagal tarp L. G. – G. (ieškovo motinos) ir UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“, kuriai atstovavo atsakovo motina D. J., 2016 m. spalio 5 d. pasirašytą paskolos sutartį. Pažymėtina, kad atsakovo paaiškinimai dėl tarp šalių susiklosčiusių laidavimo santykių nebuvo patvirtinti jokiais kitais įrodymais. Vekseliuose nebuvo jokių atžymų, kad jais atsakovas laiduoja už kito asmens prievoles, tai yra, kad vekseliai pasirašomi siekiant užtikrinti prievolių pagal 2016 m spalio 5 d. sutartį vykdymą. Kita vertus, kaip teisingai nurodė ieškovo atstovė, 2016 m. spalio 5 d. paskolos sutartis buvo pasirašyta tarp L. G. – G. (ieškovo motinos) ir UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“, todėl nėra aišku, kokią teisinę prasmę, sąsają turi atsakovo nurodomi laidavimo santykiai, sudaryti tarp kitų subjektų – ieškovo ir atsakovo. Atsakovas nurodė, kad jis, L. G. – G. (ieškovo motina) ir UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ susitarė dėl skolų tarpusavio užskaitymo, tai yra, kad atsakovas užskaito UAB „Nekilnojamo turto vystymo“ skolą ir po šio užskaitymo lieka skolingas ieškovo motinai L. G. – G., tačiau į bylą nebuvo pateikta buvus rašytinį susitarimą dėl skolos pagal paminėtą sutartį perkėlimo atsakovui (CK 6.118 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-858-392/2020 pagal ieškovės L. G. – G. ieškinį atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo T. J., 2020 m. vasario 11 d. nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis, kurioje atsakovė pripažino, jog remiantis 2020 m. sausio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties bei 2016 m. spalio 5 d. Paskolos sutarties nuostatomis yra skolinga ieškovei (pradinės ieškovės L. G. – G. teisių perėmėjai) 45 000 Eur sumą. Minėti duomenys paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes dėl skolos pagal 2016 m. spalio 5 d. sutartį perkėlimo, o taip pat atsakovo argumentus, jog buvo teisinis ir faktinis pagrindas jam laiduoti ieškovui už minėtų prievolių vykdymą (CPK 178 straipsnis).
13. Taigi, byloje esančių duomenų visuma, tai yra ieškovo paaiškinimai, liudytojo parodymai, rašytinai įrodymai (vekselių originalai) sudaro pagrindą labiau manyti, kad pagal atsakovo išrašytus 2017 m. liepos 19 d., 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. birželio 15 d., 2018 m. birželio 17 d. vekselius tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai nei priešingai (CPK 185 straipsnis, CK 6.870 str, 6.871 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje nenuoseklumas dėl paskolos suteikimo 2017 metais byloje nustačius, kad šalis dažnai siejo tarpusavio paskoliniai santykiai, ieškovui turint vekselio originalą bei atsakovui neįrodžius jo nurodomų aplinkybių dėl laidavimo santykių egzistavimo, esminės reikšmės neturi bei nesudaro pagrindo atmesti ieškinio reikalavimą dalyje dėl paskolos pagal 2017 m. liepos 19 d. vekselį (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).
14. Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Šiuo atveju atsakovo T. J. ieškovui V. G. – G. išrašytų paprastųjų neprotestuotinųjų vekselių bei liudytojo N. B. patvirtintų aplinkybių dėl pinigų perdavimo atsakovui bei dažnų tarpusavio skolinių santykių įrodomoji reikšmė vertinama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių ir įrodymų pakankamumo reikalavimų kontekste ir sudaro pagrindą konstatuoti paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių susiklostymo faktą, tai yra, kad pinigai pagal išrašytus vekselius buvo perduoti atsakovui, tačiau suėjus vekseliuose nurodytam pinigų grąžinimo terminui atsakovas nurodytų sumų negrąžino, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteisiama 9 300 Eur suma (CK 6.38 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
15. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (9 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 142,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 160,80 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą, atsiliepimą į prieštaravimus, ieškinio patikslinimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose (2019 m. liepos 19 d. apmokėjimas 580,00 Eur sumai; 2019 m. gruodžio 12 d. apmokėjimas 290,40 Eur sumai; 2020 m. vasario 3 d. apmokėjimas 290,40 Eur sumai), iš viso – 1 302,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
17. Ieškinį patenkinus, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, sudarančios 5,44 Eur sumą, priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas
nusprendžia:
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. preliminarų sprendimą.
Priteisti ieškovui V. G. – G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 9 300 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 300 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. rugpjūčio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 302,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.