Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2A- 1323-232/2020 pagal atsakovo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m vasario 24 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-404-892/2020 pagal ieškovo V. G. – G. ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos pagal vekselius priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. G. – G. (Toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. J. (toliau – atsakovas) 9 300 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2017 07 19 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2017 09 01 sumokėti ieškovui 3 000 Eur sumą, 2018 06 12 atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui, pagal kurį įsipareigojo 2019 06 10 sumokėti ieškovui 2 900 Eur, 2018 06 15 atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui, pagal kurį įsipareigojo 2019 06 10 sumokėti ieškovui 2 900 Eur, 2018 06 17 atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui, pagal kurį įsipareigojo 2019 06 10 sumokėti ieškovui 500 Eur. Atsakovas savo prievolės tinkamai neįvykdė, vekselių laiku neapmokėjo, liko skolingas ieškovui viso 9 300 Eur sumą.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 08 01 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisė 9 300 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 300 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 08 01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 722 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašė panaikinti 2019 08 01 preliminarų sprendimą. Nurodė, kad 2016 10 05 tarp L. G. – G. (ieškovo motinos) ir UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“, kuriai atstovavo atsakovo motina D. J., buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria L. G. – G. įsipareigojo iki 2016 10 06 suteikti UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ - 25 000 Eur dydžio paskolą, o UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ įsipareigojo iki 2017 01 15 grąžinti skolą bei sumokėti 10 000 Eur dydžio fiksuotą palūkanų sumą. Vėliau paskolos sutartis buvo keičiama paskolos gavėjai laiku negražinus paskolos iš pradžių iki 2017 03 31 pratęstas paskolos gražinimo terminas, o mokėtinų palūkanų suma padidinta iki 15 000 Eur, dar vėliau paskolos sutartis dar kartą pakeista paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2018 06 15, o mokėtinų palūkanų suma padidinta iki 20 000 Eur. Paskolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas ieškovui 2017 m. 07 mėn. išrašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių vienas šioje byloje yra pateiktas kaip atsakovo skolą ieškovui neva pagrindžiantis dokumentas (2017 07 19 vekselis). Atsakovas šių paprastųjų neprotestuotinų vekselių teismui pateikti negali, kadangi jie liko ieškovo žinioje. Atsakovas nurodė, kad suėjus paskutinį kartą pratęstam 2016 10 05 paskolos grąžinimo terminui, ieškovo motina L. G. – G., UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ ir atsakovas susitarė dėl tarpusavio skolų užskaitymo, šalys susitarė, kad atsakovas užskaito UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ skolą ir kad po šio tarpusavio skolų užskaitymo, atsakovas lieka skolingas L. G. – G. - 45 000 Eur dydžio sumą, UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ įsiskolinimo L. G. – G. nebelieka. Atsakovas 2018 m. 06 mėn. pradžioje perėmė UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ skolą ieškovo motinai L. G. – G. ir išrašė bei perdavė ieškovui, paprastuosius neprotestuotinus vekselius, taip užtikrindamas, kad paskolą ir mokėtinas palūkanas atsakovas grąžins. Po skolos perkėlimo atsakovui ir aukščiau nurodytų vekselių išrašymo nei L. G. – G., nei pats ieškovas jokių pretenzijų nei atsakovui, nei UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ nereiškė, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog skolos perkėlimas nebuvo įformintas rašytiniu šalių susitarimu, atsakovas inicijavo susitarimo tarp šalių pasirašymą, 2018 08 16 ieškovo elektroninio pašto adresu buvo išsiųsta trišalė tarpusavio reikalavimų užskaitymo sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad vekseliais užtikrinta ir perimta paskola yra ta pati skola, kilusi iš 2016 10 06 paskolos sutarties, nurodė jog šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų perdavimo atsakovui faktą, išskyrus vekselius, pagal kuriuos prašo priteisti skolos sumą.

5. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovas pripažino, jog pasirašė ginčo vekselius. Pažymėjo, kad šalys nebuvo sudariusios jokios skolos perkėlimo sutarties nei žodžiu nei raštu. Atsakovo į bylą pateikta užskaitymo sutartis nėra šalių pasirašyta. Ieškovas pripažino, kad užskaitymo sutartis jam buvo siųsta 2018 08 16, tačiau ji buvo siųsta išimtinai atsakovo iniciatyva, niekada nebuvo susitarta dėl jos pasirašymo, šalys netgi nesiderėjo dėl skolos perkėlimo jau nekalbant apie nurodomą susitarimą dėl skolos perkėlimo sąlygų. Pažymėjo, kad atsakovas nenurodo jokio juridinio ar faktinio pagrindo skolos perkėlimui, kodėl skola turėjo būti perkelta atsakovui, kuo jis su šia įmone susijęs. Vekseliai išrašyti atsakovo ieškovui, tuo tarpu užskaitymo sutartyje nurodyta, jog atsakovas perima UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ skolą ieškovo motinai G. – G. ir lieka jai skolingas, skiriasi vekselių šalys ir užskaitymo sutarties šalys. Aplinkybę, kad šalis siejo civiliniai santykiai, nesusiję su skolos perkėlimu, patvirtina atsakovo 2017 07 19 išrašytas vekselis 3 000 Eur sumai, kuris buvo išduotas daug anksčiau nei atsakovo nurodomas skolos perkėlimas.

6. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2017 07 19 paskolino atsakovui 3 000 Eur, o atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2017 09 01 sumokėti ieškovui 3 000 Eur. 2018 06 12 ieškovas atsakovui paskolino 6 300 Eur. Kadangi šalys buvo itin geruose santykiuose, pats atsakovas pasiūlė išrašyti kelis vekselius, siekiant išvengti papildomų išlaidų notaro paslaugoms apmokėti ir išrašė tris vekselius: 1) pagal 2018 06 12 paprastą neprotestuotiną vekselį, įsipareigojo 2019 06 10 sumokėti ieškovui 2 900 Eur; 2) pagal 2018 06 15 paprastą neprotestuotiną vekselį įsipareigojo 2019 06 10 sumokėti ieškovui 2 900 Eur; 3) pagal 2018 06 17 paprastą neprotestuotiną vekselį įsipareigojo 2019 06 10 sumokėti ieškovui 500 Eur. Pažymėjo, kad pinigų perdavimo ir vekselių išrašymo momentu dalyvavo N. B.. Atsakovas 2018 metais turėjo finansinių sunkumų, dėl ko pinigų skolinosi ne tik iš ieškovo, bet ir iš kitų asmenų. Ieškovas, nežinodamas apie įstatymo nustatytus itin trumpus terminus pateikti vekselius apmokėjimui, praleido jų pateikimo terminą, todėl neturi galimybės išieškoti skolą neteismine tvarka.

7. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, atsiliepimą iš esmės grindė argumentais, nurodytais prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo. Pažymėjo, kad atsakovas niekada negavo iš ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų sumų (9 300 Eur), kurių priteisimo ieškovas reikalauja.

8. Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė 2019 08 01 preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, rėmėsi patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus išdėstytais argumentais. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas jo prašė paskolinti 10 000 Eur žadėdamas išrašyti vekselius, tačiau ieškovas tokios sumos neturėjo, turėjo tik 6 300 Eur, kuriuos 2018 06 12 prie ieškovui priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė atsakovui ieškovui priklausančiame automobilyje. Pinigų kupiūros buvo po 50 ir 100 Eur. Pinigų perdavimo momentu buvo pasirašyti trys vekseliai, nes šalys nenorėjo sandorio tvirtinti pas notarą. Ieškovas paaiškino, kad atsakovą pažįsta apie 20 metų, buvo draugai, dažnai jam skolino pinigus pagal vekselius, kartais atsakovas pinigus grąžindavo laiku, kartais vėluodavo, tačiau kiekvieną kartą, kai atsakovas grąžindavo skolą, ieškovas jam atiduodavo vekselį. Pinigus atsakovui skolindavo be palūkanų, nes atsakovas paslaugomis padėdavo ieškovui. Pinigų perdavimo metu kartu automobilyje buvo ieškovo draugas ir atsakovo geras pažįstamas N. B.. Paaiškino, kad 2017 07 19 atsakovui paskolino 3 000 Eur, kadangi jam reikėjo pinigų advokato išlaidoms tuomet vykusiuose teismo procesuose.

9. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad vekseliai buvo išrašyti kitu pagrindu nei nurodo ieškovas, 9 300 Eur suma atsakovui nebuvo perduota. Vekseliai buvo išrašyti siekiant užtikrinti 2016 10 05 paskolos sutartyje numatytą sumą. Pažymėjo, kad vekseliuose nėra nurodyta, kad ieškovas perdavė atsakovui vekseliuose nurodytas sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu 2019 m. rugpjūčio 1 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

11. Teismas nurodė, kad nors vekseliuose, pagal kuriuos ieškovas prašė priteisti įsiskolinimą nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas N. B. patvirtino ieškovo paaiškinimus dėl pinigų pagal 2018 metais išrašytus vekselius perdavimo. Liudytojo parodymai buvo nuoseklūs, todėl įtikinami. Pažymėjo, kad atsakovo paaiškinimai dėl tarp šalių susiklosčiusių laidavimo santykių nebuvo patvirtinti jokiais kitais įrodymais. Vekseliuose nebuvo jokių atžymų, kad jais atsakovas laidavo už kito asmens prievolių, užtikrinant prievolių pagal 2016 10 05 sutartį vykdymą, į bylą nebuvo pateikta ir įrodymų patvirtinančių rašytinį susitarimą dėl skolos pagal paminėtą sutartį perkėlimo atsakovui. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-858-392/2020, pagal ieškovės L. G. – G. ieškinį atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo T. J., 2020 02 11 nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis.

12. Teismas priėjo išvados, kad byloje esančių duomenų visuma, ieškovo paaiškinimai, liudytojo parodymai, rašytinai įrodymai (vekselių originalai) sudaro pagrindą labiau manyti, kad pagal atsakovo išrašytus 2017 07 19, 2018 06 12, 2018 06 15, 2018 06 17 vekselius tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai nei priešingai. Papildomai pažymėjo, kad ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje nenuoseklumas dėl paskolos suteikimo 2017 metais byloje nustačius, kad šalis dažnai siejo tarpusavio paskoliniai santykiai, ieškovui turint vekselio originalą bei atsakovui neįrodžius jo nurodomų aplinkybių dėl laidavimo santykių egzistavimo, esminės reikšmės neturi bei nesudaro pagrindo atmesti ieškinio reikalavimą dalyje dėl paskolos pagal 2017 07 19 vekselį.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo apelianto naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodė, jog suėjus paskutinį kartą pratęstam Paskolos grąžinimo terminui (2018 06 15), L. G. – G., UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ ir T. J. (apeliantas) susitarė, kad apeliantas užskaito UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ skolą ir kad po šio tarpusavio skolų užskaitymo, apeliantas lieka skolingas L. G. – G. - 45 000 Eur dydžio sumą, o tuo tarpu UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ įsiskolinimo L. G. – G. nebelieka. Šalims susitarus, ieškovas turėjo grąžinti apelianto ieškovo naudai 2017 m. išrašytus vekselius, o apeliantas išrašyti naujus vekselius ieškovo naudai, visai paskolos ir padidėjusių palūkanų sumai. Kadangi paskolos grąžinimo terminas jau buvo suėjęs, ko pasėkoje apeliantui buvo ir toliau skaičiuojamos palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais, apeliantas paskolos davėjos sūnaus, ieškovo, naudai 2018 m. birželio mėn. išrašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai - 51 800 Eur sumai t. y. 25 000 Eur paskolos sumai, 20 000 Eur palūkanų sumai bei papildomai 6 800 Eur sumai už pradelstu laikotarpiu priskaičiuotas palūkanas.

15. Po skolos perkėlimo apeliantui ir vekselių išrašymo, nei paskolos davėja, ieškovo motina L. G. – G., nei pats ieškovas jokių pretenzijų nei apeliantui, nei UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ nereiškė, tačiau vertinant tai, jog UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ yra juridinis asmuo, kurio veikloje atliekamoms ūkinėms operacijoms reikalingi aiškiai įforminti rašytiniai susitarimai, o skolos perkėlimas šiuo atveju nebuvo įformintas rašytiniu šalių susitarimu, UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ inicijavo susitarimo tarp šalių pasirašymą, todėl 2018 08 16 ieškovo elektroninio pašto adresu, buvo išsiųsta trišalė tarpusavio reikalavimų užskaitymo sutartis.

16. Po to, kai L. G. – G. pateiktą trišalę sutartį peržiūrėjo, pastaroji buvo pakoreguota ir nepriklausomai nuo to, kad dėl skolos perkėlimo šalys susitarė dar 2018 06 mėn. pradžioje, 2018 08 16 ieškovui buvo persiųsta galutinė trišalė tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 1, kuria buvo ketinta raštu įforminti šalių susitarimą dėl iš paskolos sutarties atsiradusio skolos perkėlimo. Ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas iš atsakovo priteisti vekseliuose nurodytas sumas, nors tuo pačiu buvo kreiptasi į teismą ir dėl skolos išieškojimo pagal paskolos sutartį iš UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“, kas šiuo atveju reikštų, kad yra siekiama 2 kartus prisiteisti iš tų pačių teisinių santykių atsiradusius piniginius mokėjimus.

17. Nurodė, kad aplinkybę, jog ginčo vekseliais užtikrinta ir perimta skola, kilusi iš paskolos sutarties, patvirtina ir tai, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų perdavimo apeliantui faktą, išskyrus vekselius, pagal kuriuos prašė priteisti skolos sumą. Apeliantas ne laidavo, o perėmė UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ įsipareigojimus, atitinkamai ir 2018 m. išrašytuose vekseliuose laidavimo faktas nebuvo žymimas, todėl, kad perėmus pareigą gražinti paskolos sumą, apeliantas tapo skolininku, bet ne laiduotoju. Atitinkamai ir jokio įrašo vekseliuose apie laidavimą būti negalėjo. Todėl atmestinas teismo argumentas dėl įrašo apie laidavimą nebuvimo.

18. Nurodė jog pats ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus teismui, nurodė, jog „Mano mama paskolino jam pinigų įsigyti sklypui“, nors vėliau perklaustas ieškovas pasitikslino, jog pinigai buvo paskolinti apelianto motinos įmonei, tokie ieškovo paaiškinimai tik patvirtina, kad pagal paskolos sutartį pinigai faktiškai buvo skolinami apeliantui, kas tik dar kartą patvirtina apelianto teiginius dėl vekselių išrašymo aplinkybių. Pažymėjo, jog liudytoju apklaustas N. B. nurodė, jog automobilyje ieškovas ir apeliantas kalbėjo apie „palūkanas kažkokias, aš žodis į žodį neatkartosiu“, “skolinti buvo pinigai, palūkanos“. Galiausiai ir teismui aiškiai pasiteiravus ar liudytojui yra žinoma dėl ko buvo skolinami pinigai, liudytojas nurodė, kad „ten buvo kalba apie palūkanas, kad už palūkanas sudaromi kažkokie čia vekseliai“, bei papildomai nurodė „aš kaip supratau čia kažkokie pykčiai dėl vėlavimo su Tomu yra, dėl to buvo rašomasi“.. Akivaizdu, kad ir liudytojas patvirtino aplinkybes, jog vekseliai buvo išrašomi su tikslu užtikrinti paskolos sutartyje numatytų palūkanų grąžinimą, kaip ir nurodė apeliantas, o ne grąžinti kažkokius neva paskolintus pinigus.

19. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė teismui visiškai jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad ieškovas apskritai turėjo reikalingą (neva paskolintą) pinigų sumą, todėl skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesant jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų paskolinimo apeliantui faktą ir akivaizdžiai prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai.

20. Atkreipė dėmesį, kad negalima sutikti su teismo atliktu liudytojo N. B. parodymų vertinimu ir tokiems parodymams teismo suteikta svarba, kadangi vekseliui tapus paprastu skolos rašteliu, ieškovas privalėjo įrodyti pinigų perdavimo apeliantui faktą. Tuo tarpu liudytojo parodymai, nepagrindžia tokių aplinkybių, nes jo parodymai neatitiko paties ieškovo nurodytų aplinkybių, kaip liudytojas atsirado vietoje, kurioje neva buvo perduoti pinigai - garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo nurodyti kokia pinigų suma buvo perduota, tačiau teismas juos vertino nuosekliais todėl įtikinamais, patvirtinančiais pinigų perdavimą.

21. Teismas 3 000 Eur sumą pagal 2017 07 19 paprastą neprotestuotiną vekselį iš apelianto be jokio pagrindo ir jokių įrodymų priteisė, remdamasis vien ieškovo paaiškinimais.

22. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko prašė skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 02 24 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių apelianto teiginius neva atsakovas 2018 m. birželio mėn. pradžioje perėmė UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ skolą L. G. – G. ir išrašė ieškovui, paprastuosius neprotestuotinus vekselius užtikrindamas, paskolos gražinimą ir palūkanų sumokėjimą. Atsakovas nepateikė pasirašytos užskaitymo sutarties ir jokių įrodymų, kad nors viena iš joje nurodytų šalių būtų sutikusi ar derėjusis dėl skolos perkėlimo, juo labiau patvirtinusi skolos perkėlimą. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas, išrašydamas vekselius ieškovui perėmė, UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ buvusią skolą L. G. – G.. Ieškovas pripažino, kad užskaitymo sutartis jam buvo siųsta 2018-08-16, tačiau išimtinai atsakovo iniciatyva, nes niekada nebuvo susitarimo dėl jos pasirašymo, šalys netgi nesiderėjo dėl skolos perkėlimo, jau nekalbant apie sulygtą susitarimą dėl skolos perkėlimo ir jo sąlygų.

24. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu negalėjo pateikti jokio paaiškinimo, kodėl jis būtų turėjęs perimti su juo nesusijusios įmonės skolą. Juo labiau nepaaiškino, kodėl ieškovo motina, kuri paskolino kitai įmonei pinigus, būtų turėjusi sutikti, kad atsakovas, kuris 2018 m. birželio mėnesį jau turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų ir buvo vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, būtų sutikusi perkelti skolą nuo mokios ir nekilnojamojo turto turinčios įmonės atsakovui.

25. Be to, vekseliai išrašyti atsakovo ieškovui. Tuo tarpu šalių nepasirašytoje užskaitymo sutartyje nurodyta, kad atsakovas perima UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ skolą ir lieka skolingas ieškovei, skiriasi vekselių šalys ir užskaitymo sutarties šalys. Atsakovas nurodo, kad vekselių ieškovui išrašė 51 800 Eur sumai, kas nesutampa su užskaitos sutartyje nurodyta 45 000 Eur suma. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ nurodė, kad bendra išrašyta atsakovo vekselių suma – 45 500 Eur, kas patvirtina, kad atsakovas, pats savo nuožiūra išrašinėjo vekselius jau bylos nagrinėjimo metu, siekdamas suklaidinti teismą. Taigi akivaizdu, kad užskaitymo sutartis niekaip nėra susijusi su atsakovo ieškovui išrašytais vekseliais, kurių originalus ieškovas pateikė teismui.

26. Atkreipė dėmesį, kad užskaitymo sutartis ieškovui išsiųsta tik 2018-08-16, nors atsakovas teigia, kad jo 2018 m. birželio mėnesį pasirašyti vekseliai patvirtina skolos perkėlimo faktą. Taigi akivaizdu, kad 2018 m. birželio mėnesį, priešingai nei teigia atsakovas, nebuvo jokio susitarimo dėl skolos perkėlimo, nes pati užskaitymo sutartis buvo persiųsta dviem mėnesiais vėliau nei išrašyti vekseliai.

27. Taip pat nesuprantama, kodėl atsakovas būtų išrašęs 2018 m. birželio mėnesio vekselius kaip paskolos perkėlimą, o ne paprasčiausiai pasirašęs atsakovo nurodytą užskaitymo sutartį, jeigu šalys buvo sudariusios tokį susitarimą. Vekseliuose nenurodyta, kad jie išrašomi kaip prievolės pakeitimas. Aplinkybę, kad šalis siejo civiliniai santykiai, nesusiję su paskolos perkėlimu, patvirtina atsakovo 2017-07-19 išrašytas vekselis 3 000 Eur sumai, kuris buvo išduotas daug anksčiau nei atsakovo nurodoma užskaitymo sutartis ir ženkliai mažesnei sumai nei paskola, suteikta pagal 2016-10-15 paskolos sutartį.

28. Vilniaus apygardos teismas 2020-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-858-392/2020 patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“, kuris perėmė iš L. G.-G. teises pagal 2016-10-15 paskolos sutartį, kuria UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija pilna apimtimi pripažino savo prievoles pagal paskolos sutartį ir įsipareigojo sumokėti skolą ieškovo teisių perėmėjui. Ši aplinkybė taip pat paneigia apelianto teiginius dėl tariamos novacijos. Priešingai nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, taikos sutartimi skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ pilna apimtimi pripažino visas prievoles pagal paskolos sutartį – tiek 25 000 Eur paskolos grąžinimą, tiek 20 000 Eur palūkanų sumokėjimą.

29. Atsakovas vekselius ieškovui išrašė skirtingais laikotarpiais, tačiau nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kokiu kitu pagrindu būtų išrašęs vekselį, jeigu ne paskoliniai santykiai. Atsakovas nuolat skolindavosi pinigines lėšas ir iš kitų asmenų išrašydamas jiems vekselius Turto areštų akto registro išrašas, patvirtina, kad nuo 2012-06-08 atsakovo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal notarų vykdomuosius įrašus vekseliuose. Liudytojas N. B. patvirtino, kad atsakovas išrašė vekselius už ieškovo jam perduotas pinigines lėšas, grynųjų pinigų perdavimo faktą ir kad ieškovas yra skolinęs pinigus ir jam pačiam, kad tokia skolinimo praktika yra normali tarp jų draugų.

30. Ieškovas nurodė, jog paskolintos atsakovui sumos jam nėra tokios, kad jis neturėtų galimybės jų paskolinti grynaisiais, nes dešimt metų dirba pagal verslo liudijimą, turi autoservisą ir remontuoja automobilius, ką patvirtino liudytojas N. B.. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kokiu kitu pagrindu nei paskolos suteikimas jis išrašė 2017-07-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 3 000 Eur sumai, šis vekselis niekaip nesusijęs su 2018 metais rugpjūčio mėnesį turėta pasirašyti novacijos sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių

32. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pateikė Vilniaus apygardos teismo 2020-02-11 nutartį, kuri jo nuomone paneigia atsakovo atsikirtimus dėl prievolės pagal 2016-10-15 paskolos sutartį perkėlimą atsakovui. Minėta nutartis priimta jau po bylos išnagrinėjimo, ieškovui apie taikos sutartį nebuvo žinoma, todėl ieškovas neturėjo galimybės jos pateikti bylos nagrinėjimo metu. Kadangi atsakovas tik apeliaciniame skunde pateikė naują argumentą, kad ieškovas neįrodė, jog turėjo finansines galimybes suteikti paskolą, ieškovas pateikė jo 2018 metų metinę pajamų deklaraciją, patvirtinančią jo finansinius pajėgumus. Nauji įrodymai buvo pateikti su atsiliepimu į apeliacini skundą ir apeliantui yra žinomi, nes jam buvo išsiųstas atsiliepimo į skundą nuorašas su priedais, būtinybė juos pateikti ieškovui atsirado po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir apeliacinio skundo pateikimo, todėl remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis prašymas tenkinamas pateikti įrodymai prijungiami prie bylos.

33. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 10 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 06 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 05 30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės nevisiškai nuosekli, siekdama ją suvienodinti, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: Kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 05 30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).

35. Byloje sprendžiamas ginčas tarp šalių kilęs dėl apelianto skolų, pagal jo ieškovui išduotus vekselius, priteisimo. Pažymėtina, jog apeliantas neginčija laisva valia pasirašęs vekselius, neginčija savo parašo tikrumo, neįrodinėja apgaulės ar kitų sandorio negaliojimo pagrindų, neginčija, jog vekseliais patvirtino savo prievoles sumokėti vekseliuose nurodytas sumas, tačiau teigia, jog pagrindas išrašyti vekselius kilo iš kitų nei nurodo ieškovas prievolinių santykių.

36. Kadangi ieškovas tvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai civiliniai teisiniai santykiai, kad vekseliais ieškovas įsipareigojo gražinti (sumokėti) paskolų sumas, šiai bylai aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 12 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 05 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 37 punktas).

37. Tokiu atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą, jame nėra įrašų apie skolinimą ir (arba) pinigų perdavimą.

38. Taigi, šioje byloje ieškovas reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais, atsakovo išduotais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, pagal kuriuos atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti vekseliuose nurodytas sumas iki juose nurodytų terminų: 2017 07 19 vekseliu įsipareigojo 3 000 Eur sumą sumokėti 2017 09 01; 2018 06 12 vekseliu įsipareigojo sumokėti 2 900 Eur sumą 2019 06 10; 3) 2018 06 15 vekseliu įsipareigojo sumokėti 2 900 Eur sumą 2019 06 10; 2018 06 17 vekseliu įsipareigojo sumokėti 500 Eur 2019 06 10.

39. 2016 10 05 tarp L. G. – G. (ieškovo motinos) paskolos davėjos ir UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ paskolos gavėjos, kuriai atstovavo atsakovo motina D. J., sudarė paskolos sutartį, kuria paskolos davėja paskolos gavėjai suteikė 25 000 Eur dydžio paskolą, o paskolos gavėja įsipareigojo iki 2017 01 15 grąžinti paskolą bei sumokėti 10 000 Eur dydžio fiksuotą palūkanų sumą. Paskolos sutartis taip pat numatė, kad jei paskolinti pinigai nebus grąžinti iki 2017 01 15 už naudojimąsi paskolintais pinigais nuo 2017 01 15 paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti 25 % (dvidešimt penkių procentų) dydžio metines palūkanas. Vėlesniais paskolos šalių susitarimais paskolos gražinimo terminas buvo pratęstas iki 2017 03 31, o mokėtinų palūkanų suma padidinta iki 15 000 Eur. Dar vėliau paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2018 06 15, o mokėtinų palūkanų suma padidinta iki 20 000 Eur. Vėlesniuose susitarimuose buvo palikta sąlyga, kad jei paskola negražinama laiku toliau mokamos 25 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo paskolos sumos.

40. Apeliantas teigė, jog ginčo vekselius atsakovas ieškovui išdavė dėl to, kad 2018 06 15 trišale tarpusavio skolų užskaitymo sutartimi tarp UAB „Nekilnojamojo turto kompanija“, L. G. ir atsakovo buvo perėmęs UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ įsipareigojimus ieškovo motinai Loretai G. G., pagal 2016 06 15 paskolos sutartį 45 000 Eur sumai ir kad dar buvo išrašęs ieškovui visą eilę vekselių bendrai 51 800 Eur sumai, kurių kopijas taip pat pateikė į bylą, teigė, kad originalai yra pas ieškovą, bet ieškovas jų į bylą nepateikė. Tačiau trišalė į bylą pateikta sutartis nepasirašyta, net paties atsakovo, ieškovas pripažino tokią trišalę sutartį gavęs elektroniniu paštu, bet neigė, jog dėl tokios sutarties sąlygų derėjosi 2018 m. birželio mėn. ir kad iš viso derėjosi. Be to, sutarties tekstas jam buvo išsiųstas tik 2018 08 16. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad D. J. (atsakovo motina) UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ direktore buvo nuo 2015 05 22 iki 2017 05 25, šios bendrovės akcininku, kai apelianto teigimu buvo pasirašyta trišalė sutartis, laikotarpiu nuo 2018 04 12 iki 2020 03 16, buvo Estijoje registruota įmonė. Apelianto atstovės pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovas vedė derybas dėl trišalės sutarties pasirašymo, nes buvo faktinis UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija vadovas, niekuo nepatvirtinta. Atsakovas nebuvo 2016 10 05 paskolos sutarties šalimi, ir neturėjo jokių įsipareigojimų paskolos davėjai ieškovo motinai L. G. – G. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, jog nei pasibaigus paskolos gražinimo terminui, po 2018 06 15, nei anksčiau atsakovas nebuvo suinteresuotas ir jam nekilo prievolė užtikrinti minėtos įmonės prievoles ieškovui vekseliais ar pasirašyti trišalę sutartį ir pagrįstai šiuo apelianto argumentus atmetė, kaip neįtikinamus.

41. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (civilinė byla Nr. e2-858-392/2020) nustatyta, kad 2019 07 09 Loreta G. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ prašydama priteisti iš UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“, jos naudai 25 000 skolos, 20 000 Eur mokėjimo palūkanų, 6 643,83 Eur kompensacinių palūkanų nuo 2018 06 16 iki ieškinio teismui pateikimo dienos ir 25 % metines kompensacines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki paskolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje buvo taikytos laikinosios priemonės areštuotas UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ vertingas žemės sklypas, Vilniaus mieste. Bylos eigoje 2020 02 05 ieškovė pateikė prašymą pakeisti ją procesinių teisių perėmėju, nurodė, kad 2020-01-30 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2020/01/30-01 perleido reikalavimo teises pagal 2016-10-05 paskolos sutartį naujajam kreditoriui UAB „Investicijos ir kapitalas“, pateikė teismui minėtą reikalavimų perleidimo sutartį, iš kurios turinio matyti, kad reikalavimai buvo perleisti už 30 000 Eur. 2020 02 11 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ pripažino reikalavimą ir įsipareigojo 45 000 Eur skolos sumą, ieškovui sumokėti dalimis, pervesdama šią sumą šešių mėnesių laikotarpiu į L. G. – G. sąskaitą po 7 500 Eur kiekvieną mėnesį, pradedant 2020 02 29 ir baigiant 2020 07 31. Šie duomenys patvirtina faktą, kad paskolos davėjai, ieškovo motinai L. G. – G., būtų buvę nenaudinga trišale sutartimi perkelti skolos pagal paskolos sutartį mokėjimą atsakovui fiziniam asmeniui, turinčiam skolų, kurios išieškomos priverstine tvarka taikant areštus, kai tuo tarpu paskolos gavėja buvo moki vertingo nekilnojamojo turinti bendrovė.

42. Ieškovas paaiškino, jog atsakovą pažįsta apie 20 metų santykiai buvo draugiški, yra ne kartą skolinęs atsakovui įvairias sumas, paskolos buvo įforminamos atsakovo išduotais vekseliais, atsakovas skolas atiduodavo, nors kartais ir su pavėlavimu. Pagal 2017 07 19 vekselį paskolino apeliantui 3 000 Eur. Ieškovas teigė, kad 2018 06 12 atsakovui paskolino 6 300 Eur, grynuosius pinigus perduodamas atsakovui. Ieškovas taip pat pripažino ir apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad trys vekseliai su dviejų, trijų dienų skirtumu buvo išrašyti siekiant išvengti vekselio tvirtinimo notarine tvarka ir išvengti papildomų išlaidų. Tokiu būdu nepaneigta aplinkybė, kad apeliantas 2018 06 12 pasirašė 3 tris vekselius: 2018 06 12 vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 900 Eur iki 2019 06 10; 2018 06 15 vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2019 06 10 sumokėti dar 2 500 Eur iki tos pačios datos; 2018 06 17 vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2019 06 10 sumokėti ieškovui 500 Eur. Viso 2019 06 10 įsipareigojo sumokėti 6 300 Eur. Fakto, kad minėti trys vekseliai buvo išrašyti siekiant išvengti notarine tvarka įforminti sandorį (vekselį), kurio suma siektų 6 300 Eur, patvirtino abi šalys. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

43. Ieškovo nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojas N. B., kuris parodė, kad 2018 06 12 vyko su ieškovu pietauti, kuomet į (duomenys neskelbtini) esantį ieškovo garažą atvyko atsakovas, automobilyje buvo pasirašyti trys lapai ir ieškovas atsakovui perdavė pinigus, ieškovas su atsakovu kalbėjo apie palūkanas, pažymėjo, kad gerai pažįsta tiek ieškovą, tiek atsakovą, jų draugų tarpe pinigų skolinimo praktika pagal vekselius yra dažna. Atmestini apelianto argumentai, kad liudytojo parodymai, jog automobilyje šalys kalbėjo apie palūkanas, kad skolinti pinigai, buvo palūkanos, kad už palūkanas sudaromi kažkokie čia vekseliai, kad liudytojas teigė supratęs, jog šalys pykosi dėl vėlavimo, patvirtina, jog vekseliai išrašyti užtikrinant skolos grąžinimą pagal 2016 10 05 paskolos sutartį. Toks liudytojo nugirstas pokalbis tarp šalių gali reikšti ir tai, kad buvo priekaištaujama dėl to, jog UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ tuo metu nevykdė įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, kurią jai esant direktore UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ vardu buvo pasirašiusi atsakovo motina D. J., nors vekselių pasirašymo metu ji direktore jau nebebuvo, tačiau neįrodo jog vekseliai buvo pasirašyti šios skolos užtikrinimui, o 25 procentų metinės palūkanos buvo sutartos ir minėtoje sutartyje, kurią UAB „Nekilnojamojo turto vystymo kompanija“ vardu buvo pasirašiusi D. J. (atsakovo motina).

44. Turint omenyje, kad liudytojas, parodymus davė apie dviejų metų senumo įvykius akivaizdu, jog liudytojas negalė tiksliai prisiminti visų aplinkybių, kurios asmeniškai jo negalėjo dominti, nes nelietė jo interesų. Pažymėtina, kad liudytojas, nenurodė prie garažo adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavęs su ieškovo mašina, o paaiškino, kad su ieškovu susitiko adresu (duomenys neskelbtini), kur vyko pinigų pagal vekselius perdavimas, kur jie atvyko, ketindami važiuoti pietauti ir pietauti jau važiavo su ieškovo mašina. Liudytojas parodė, kad pinigų perdavimas ir vekselių pasirašymas vyko ieškovo automobilyje, šalims sėdint galinėje sėdynėje, liudytojui sėdint priekyje, liudytojas nuosekliai porą kartų patvirtino, kad jis nežino tikslios paskolintų pinigų sumos, nes pats nelietė pinigų, tiesiog tai negalėjo būti 20 000 Eur, nes nebuvo maišo pinigų, galėjo būti 2000- 5000 Eur, kas atitiko ieškovo paaiškinimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus vertino nuosekliais, patvirtinančiais ieškovo paaiškinimus.

45. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

46. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 04 04 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 Apeliacinio skundo argumentus punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių teiginius jų atitikimą logikos dėsniams priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esančių įrodymų ir jais remiantis nustatytų aplinkybių visuma, ieškovo paaiškinimai dėl vekselių išrašymo aplinkybių, liudytojo N. B. parodymai, kad ieškovas atsakovui nuolat skolindavo pinigus, o atsakovas tuo pagrindu išrašydavo vekselius ir kad jis matė, kaip atsakovas pasirašė tris lapus, kad atsakovas neneigdamas, jog pasirašė vekselius pateikė savo nepagrįstą įrodymais versiją, kad atsakovas dėl 2017 07 19 vekselio, nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kurie paneigtų jo prievolę sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą, kokiu kitu pagrindu, būtų išrašęs šį vekselį ir nenurodė kodėl jį pasirašė. Kad atsakovas nuolat skolindavosi pinigines lėšas ir iš kitų asmenų išrašydamas jiems vekselius, patvirtina ir su patikslintu ieškiniu pateiktas Turto areštų akto registro išrašas, patvirtinantis, kad nuo 2012-06-08 atsakovo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal notarų vykdomuosius įrašus vekseliuose. Ieškovo su atsiliepimu pateikta jo pajamų deklaracija patvirtina, kad jo pajamos leido paskolinti grynaisiais, vekseliuose nurodytas sumas, nes ieškovo pajamos pagal verslo liudijimą 2018 metais sudarė 39 200 Eur, pajamos iš parduoto turto – 19 000 Eur, nes jis dešimt metų dirba pagal verslo liudijimą, turi autoservisą ir remontuoja automobilius. Aplinkybė, kad atsakovo piniginės lėšos banko sąskaitose buvo areštuotos pagal antstolių vykdomus išieškojimus kitose bylose, paaiškina kodėl buvo skolinta grynaisiais perduodant juos iš rankų į rankas, nes pinigai pervesti bankiniu pavedimu nebūtų pasiekę atsakovo.

48. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma ir konstatavo, kad jie sudaro pagrindą labiau manyti, jog pagal atsakovo išrašytus ginčo vekselius tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ta aplinkybė, kad apeliantas apeliaciniame skunde kitaip, sau naudinga linkme, vertina tuos pačius įrodymus nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

49. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

50. Apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 98 straipsniu, iš ieškovo atsakovo naudai, priteisiamos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti, sudarančios 726 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. G. – G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų, advokato pagalbai paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.