- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-46-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- UAB ,,Šiaulių suskystintos dujos“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus
- Kategorijos
- 2.6.16.8Žemės nuoma
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių suskystintos dujos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8251-772/2017 pagal ieškovės UAB ,,Šiaulių suskystintos dujos“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus, dėl atsisakymo pratęsti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties terminą pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Šiaulių suskystintos dujos“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti 2017 m. gegužės 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjos įsakymą Nr. 31 VĮ-1272-(l4.31.2) „Dėl atsisakymo pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-347 nuomos terminą“; 2) panaikinti 2017 m. gegužės 31d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjos raštą Nr. 31SD-3755-(14.31.104.). „Dėl atsisakymo pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties terminą“; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-347 nuomos terminą. Atsakovė 2017 m. liepos 26 d. atsisakė pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-347 nuomos terminą, nes pastatas – apsaugos postas 1L2p neeksploatuojamas, būklė – nebaigtas statyti II grupės nesudėtingas statinys, baigtumo procentas – 49 %, ir kiti inžineriniai statiniai – automobilių ekspozicijos-pardavimo aikštelė b1 baigtumo procentas – 0 %, statusas – formuojamas. Vertinta ir tai, kad 2007 m. liepos 26 d. išduoto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus statybos leidimo terminas baigiasi. Ieškovė nurodė, kad žemė buvo išnuomota statinių statybai, todėl ieškovė turi teisę ir užbaigs statyti atitinkamus leidime nurodytus statinius, kurių statybai ir yra išnuomotas valstybei priklausantis žemės sklypas. Ieškovė tvarkingai vykdė ir vykdo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, todėl, ieškovės nuomone, šiuo atveju egzistavo visos sąlygos pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarčiai.
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šiaulių skyriaus, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė per nurodytą terminą nebaigė pradėto statinio statybos, jo baigtumas tėra tik 49 proc., šiame sklype yra nenaudojamas nebaigtos statybos statinys, o kiti statybos leidime nurodyti statiniai neįrengti, tai leido teismui daryti išvadą, kad nėra žinoma ir tolesnė šių statinių naudojimo paskirtis. Teismas vertino tai, kad ieškovė per protingą terminą nesiekė užbaigti pradėto statinio statybos ir atlikti kitų statybos leidime nurodytų statybos darbų, ieškovė jau neturi jokio komercinio intereso nei į išnuomotą žemės sklypą, nei į jame pradėtą statyti statinį, kadangi pradėjo jų pardavimo procedūrą. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių akivaizdžių įrodymų, kad siekia toliau išsinuomotame žemės sklype vykdyti statybos darbus ir jai reikalingas būtent tokio ploto žemės sklypas. Nuo 2017-07-26 įskaitytinai pasibaigė ieškovei išnuomoto žemės sklypo nuomos terminas, tai nesudaro teisinio pagrindo ir nuomos teisinių santykių tarp šalių atkūrimui. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismas pripažino, kad ieškovė galėtų ir toliau naudotis statybos leidimu, kurio terminas yra pasibaigęs 2017-07-26 įskaitytinai, tačiau, nesant tolesnių statytojo teisių, sprendė, kad nėra pagrindo nuomos santykių tęstinumui. Be to, atsakovė neneigė ieškovės tolesnės teisės į atitinkamo ploto žemės sklypą, kuris yra būtinas esamo nebaigto statinio eksploatacijai.
5. Teismas atsižvelgė į tai, kad valstybė, išnuomodama 0,6000 ha dydžio žemės sklypą, skirtą ne žemės ūkio veiklai vykdyti, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikėjosi, kad žemės sklype bus vykdoma ir plėtojama komercinio pobūdžio veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas, sukuriant naujų darbo vietų, pagaminant produkcijos, suteikiant paslaugų ir pan., ir tokiu būdu pasitarnaus bendrai visuomenės gerovei. Net ir tuo atveju, jei nuomos teisė ieškovei vėl bus suteikta nebaigto statinio eksploatavimo tikslu, tačiau jau ne į anksčiau išnuomoto ploto žemės sklypą, o mažesnio dydžio, teismas nepripažino, kad ieškovei reikalingas būtent ankstesnio žemės ploto dydžio sklypas.
6. Teismas vertino, kad žemės sklypo nuomos būtinoji sąlyga iki šiol nėra įvykdyta, tai yra nepasiektas tikslas, kuriam ir buvo suformuotas žemės sklypas. Be to, išnuomotame žemės sklype nebuvo vykdoma priežiūra, ir jame trūko tvarkingumo, augo žolė ir krūmai, mėtėsi šiukšlės, pati nuomininkė pripažino, kad ilgą laiką nesinaudojo jai išnuomotu žemės sklypu. Teismas pripažino, kad vien ta aplinkybė, jog išnuomotame žemės sklype liko buvusiam nuomininkui priklausantis nebaigtas statinys, nereiškia, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pasibaigusius žemės sklypo nuomos santykius tarp šalių. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad tolesnis nuomos santykių tarp šalių atkūrimas ankstesnėmis sąlygomis nėra galimas, ir tai neleidžia pripažinti, jog atsakovės 2017-05-30 įsakymas ir 2017-05-31 raštas yra neteisėti ir pažeidžiantys ieškovės teisėtus lūkesčius. Pripažindamas, kad ieškovė neturėjo tikslo plėtoti ginčo sklype ūkinės veiklos, teismas padarė išvadą, kad buvo pažeisti ne buvusio nuomininko, o būtent nuomotojo teisėti lūkesčiai, todėl teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Šiaulių suskystintos dujos“ prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7. 1. Teismas atitinkamus administracinius aktus dėl atsisakymo pratęsti nuomos terminą grindė visiškai kitais motyvais, nei buvo nurodyta atitinkamuose skundžiamuose raštuose. Teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos sutarties termino pratęsimą. Teismas nepagrįstai akcentavo, jog leidimas buvo galiojantis iki 2017-07-26, neterminuotas leidimas galioja neterminuotai, bet ne iki 2017-07-26, kaip nepagrįstai akcentavo teismas.
7.2. Nepagrįsta teismo išvada dėl tolesnės šių statinių naudojimo paskirties, nes šie statiniai galės būti naudojami tik tuomet, kai teisės aktų nustatyta tvarka jie bus pripažinti tinkamais naudoti. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai akcentavo, jog ieškovė per protingą terminą nesiekė užbaigti pradėto statinio statybos ir atlikti kitų statybos leidime nurodytų statybos darbų. Aplinkybė, kad yra pradėta pardavimo procedūra kaip tik patvirtina, jog ieškovė turi konkretų komercinį interesą gauti pinigus. Vien pats leidimo turėjimas, kreipimasis dėl nuomos sutarties termino pratęsimo patvirtina faktą, jog ieškovas ir toliau ketina realizuoti statybos leidimu turimas teises. Pripažinus atitinkamus veiksmus neteisėtais ir panaikinus skundžiamus aktus, ieškovo teisės būtų kaip tik apgintos atkuriant tarp šalių nuomos teisinius santykius. Ieškovė net ir pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai yra žemės sklypo naudotoja, todėl turi teisę įgyvendinti statytojo teises, be to, aplinkybę, jog ieškovė yra žemės sklypo naudotoja, pripažįsta ir teismas. Vien faktas, jog ieškovo prašymas pratęsti sutartį buvo netenkintas, jau patvirtina, kad buvo pažeistos ieškovės teisės. Jei valstybė būtų turėjusi tikslą, jog jame būtų sukurtos naujos darbo vietos, pagaminama produkcija, ji būtų tai ir įrašiusi į sutartį. Apeliantė vykdo žemės sklype statybos darbus, todėl žemė naudojama pagal jos paskirtį. Per visą dešimties metų galiojimo terminą atsakovė nė karto nepareiškė ieškovei pastabų dėl žemės sklypo priežiūros. Vien aplinkybė, jog žemės sklype yra pastatytas nors ir nebaigtas statyti statinys, patvirtina, jog buvo naudojamasi žemės sklypu.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šiaulių skyriaus, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pagrįstai vertino, ar ieškovas apskritai gali būti viso valstybinės žemės sklypo nuomininku, kai žemės sklypo nenaudoja tiems tikslams, kuriems buvo išnuomotas. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, motyvuoti galėjo remdamasis tik ieškovo skundžiamame administraciniame akte nurodytais teisės aktais, yra nepagrįsti.
8.2. Valstybinės žemės nuomos sutartis nebegalėjo būti pratęsiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios nurodytos 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 31 SŽN-347. Ieškovas apeliaciniame skunde neneigė fakto, kad neturi žemės sklype pastatęs statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį tokio dydžio (0,6000 ha ploto) Žemės sklypas būtų reikalingas, taip pat neneigė, kad nevykdo ūkinės veiklos žemės sklype. Ieškovas per protingą terminą nesiekė užbaigti statybos darbų ir pastatyti statinių, kurie buvo numatyti, nevykdė žemės sklype ūkinės veiklos ir šiuo metu siekia parduoti viso žemės sklypo nuomos teisę kitiems asmenims. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi diskrecijos nepratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties. Ieškovo nuosavybės teise turimam 28 kv. m. statiniui eksploatuoti reikia tik nedidelės žemės sklypo dalies, bet ne viso žemės sklypo, todėl manome, kad nuomos sutarties tęsti tokiomis pačiomis sąlygomis nebuvo pagrindo. Ieškovas nenaudoja žemės sklypo dalies reikmėms, susijusioms su statinių eksploatavimu. Taigi šiuo metu ieškovas gali tartis tik dėl naujos žemės nuomos sutarties sudarymo vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, nustatant esamam statiniui eksploatuoti reikalingą dalį Žemės sklype, todėl teismas pagrįstai vertino, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisinį pagrindą nebepratęsti žemės sklypo nuomos sutarties tomis pačiomis sąlygomis.
8.3. Įstatymo leidėjas be aukciono išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos termino pratęsimą sieja su statinių, kuriems reikalingas žemės sklypas, buvimu. Ieškovas turi pagrindą tęsti statybas valstybinės žemės sklype. Tačiau pažymima, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos niekada nenumatė žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu naujų statinių statybai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsisakymo pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties terminą.
10. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 30 punktą; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015; 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).
11. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
12. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015 ir joje nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).
13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta ir dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio: pažymėta, kad nurodytu teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017).
14. Byloje nustatyta, kad 1997-10-17 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N29/97-0077 UAB „Neste Oil LT“ iki 2007 m. spalio 17 d. Šiaulių apskrities viršininko 2007-02-20 įsakymu Nr. V-701 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo, atlikus kadastrinius matavimus“ buvo pakeisti 1997-10-17 valstybinės žemės nuomos sutarties 5, 6, 8, 10, 11 punktai. Nuomos sutarties terminas buvo tęsiamas, o 2012 m. rugsėjo 6 d. naujai tarp Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos ir apeliantės buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-347, kuria iki 2017 m. liepos 26 d. išnuomotas 0, 6000 ha ploto naujas neužstatytas valstybines žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nebaigtą statyti pastatą – apsaugos postą (2007-09-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3270) įsigijo ieškovė. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2017 m. gegužes 30 d. įsakymu Nr. 31VĮ-1272 - (14.31.2.) „Dėl atsisakymo pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-347 nuomos terminą“ nuspręsta nebepratęsti valstybinės žemės nuomos termino.
15. Taigi byloje yra nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis valstybei, 2012 m. rugsėjo 6 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi ne aukciono būdu buvo išnuomotas ieškovei UAB „Šiaulių suskystintos dujos“, siekiant sudaryti jai sąlygas tinkamai eksploatuoti 2007-09-21 įsigytą nebaigtą statyti pastatą – apsaugos postą. Todėl išnuomotas sklypas turi būti naudojamas būtent tokiai paskirčiai ir tokios sutarties termino pratęsimas turi būti vertinamas tik griežtai laikantis imperatyviųjų valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų nuostatų. Taigi, šiuo atveju būtina nustatyti ir vertinti 0,6000 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) naudojimo pagal paskirtį aplinkybes bei nuomos sutarties tęstinumo tomis pačiomis sąlygomis galimybes.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas skundžiamą sprendimą pagrindė kitais motyvais, nei buvo nurodyti dokumentuose – ieškovės skundžiamuose Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2017-05-30 įsakyme Nr. 31VĮ-1272-(14.31.2.) ir 2017 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 31SD-3755-(14.31.104.), todėl apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
17. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
18. Apeliantės skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2017-05-30 įsakyme Nr. 31 VĮ-1272-(14.31.2.), kuriuo nuspręsta nebepratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31 SŽN-347, yra nurodyti motyvai, aprašytos aplinkybės, kad nebaigtas statyti statinys neeksploatuojamas. Byloje pateikti įrodymai, kad prieš priimant ginčijamą įsakymą, 2017-05-22 atlikta apžiūra vietoje, nustatyta, kad nuomininkė statinio pagal paskirtį neeksploatuoja, nekilnojamojo turto agentūra skelbia apie statinio pardavimą. Nekilnojamojo turto registro duomenys (registro Nr. 29/9631) patvirtina, kad žemės sklype yra registruotas vienas pastatas apsaugos postas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lL2p), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų, būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas 49 proc., šiuo statiniu užstatytas plotas yra 28 kv. m, kai viso žemės sklypo plotas 6000 kv. m. Įvertinus tai, teismui akivaizdu, kad apeliantės statinio eksploatavimui tikrai nereikia viso žemės sklypo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažįsta nepagrįstais.
19. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuomos sutarčių pratęsimą, nevertino, kad egzistavo sąlygos, kurioms esant turėjo būti pratęsta valstybinės žemės nuomos sutartis. Apeliantė įsitikinusi, kad Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo pratęsti 2012-09-06 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-347, nes ieškovės prašymas atitiko Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Nuomos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 42 punkte keliamus reikalavimus, prašymas pateiktas prieš 3 mėnesius iki žemės nuomos sutartyje nurodyto termino pabaigos, be to buvo mokami mokesčiai. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
20. Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 formuoja praktiką, kad naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (šiuo atveju – žemės), nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Pagal savo teisinius padarinius netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir visiškas jos nenaudojimas. Netinkamas naudojimas pagal savo teisinius padarinius gali būti prilygintas visiškam nenaudojimui tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis, naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi. Viešojo intereso apsaugos tikslais Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje teigiama, jog valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą.
21. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008, 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Kasacinis teismas taip pat pasisako, kad būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatų eksploatavimui reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, Nr. 3K-3-309/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos suponuoja išvadą, kad be aukciono pastatų savininkas gali išsinuomoti tiek žemės, kiek jos būtina esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų pagrindinę paskirtį. Sprendimas pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą gali būti priimamas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
23. Nagrinėjamu atveju apeliantė pripažįsta, kad žemės sklype nėra pastačiusi statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį tokio dydžio (0,6000 ha ploto) žemės sklypas būtų reikalingas. Pastatas apsaugos postas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų, nebaigtas statyti, nenaudojamas, angos užkaltos lentomis, juo užstatytas tik plotas 28 kv. m., faktiškai žemės sklype jokių kitų statinių ar įrenginių nėra. Apeliantė neneigia ir aplinkybės, kad ūkinė veikla žemės sklype nėra vykdoma. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad nuomininkė per protingą terminą nesiekė užbaigti statybos darbų ir pastatyti statinių, kurie buvo numatyti, nevykdė žemės sklype ūkinės veiklos ir šiuo metu siekia parduoti neeksploatuojamą pastatą ir viso žemės sklypo nuomos teisę kitiems asmenims. Iš Žemės sklypo plano parengto 2007 m. spalio mėn., kuris yra valstybinės žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis, akivaizdu, kad apeliantės nuosavybės teise turimam 28 kv. m. statiniui eksploatuoti reikia tik nedidelės žemės sklypo dalies, bet ne viso žemės sklypo, todėl atsakovei tęsti nuomos sutarties tokiomis pačiomis sąlygomis nebuvo pagrindo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Nuomos taisyklių 42 punkto nuostatos taikomos, kai žemės sklypas išnuomotas statiniams eksploatuoti, nuomos termino pratęsimas siejamas su esamo (pastatyto) statinio gyvavimo trukme, bet ne pagal detalųjį planą planuojamo statyti statinio gyvavimo trukme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuomininkė nenaudojo žemės sklypo dalies reikmėms, susijusioms su statinio eksploatavimu. Šiuo atveju, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, apeliantė gali tartis tik dėl naujos žemės nuomos sutarties sudarymo nustatant esamam statiniui eksploatuoti reikalingą dalį žemės sklype.
24. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad žemės sklypas buvo išnuomotas statinių statybai, žemės sklypą nuomininkė naudojo pagal paskirtį, tačiau nebaigto statyti statinio, kol jis nebaigtas statyti, negalėjo pradėti eksploatuoti. Ieškovė nurodo, kad pasikeitus statybą reglamentuojantiems teisės aktams, jos leidimas galioja neterminuotai, todėl ji bet kada gali pradėti statybos darbus. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
25. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo leidėjas be aukciono išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos termino pratęsimą sieja su statinių, kuriems reikalingas žemės sklypas, buvimu. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pripažinti, kad ieškovės nuosavybės teise valdomam statiniui eksploatuoti tokio dydžio žemės sklypas, koks buvo išnuomotas 2012-09-06 valstybinės žemės nuomos sutartimi, faktiškai nereikalingas, nes nuomininkė jos statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį nenaudojo, per 10 metų jokių numatytų statinių nepastatė. Pažymėtina ir tai, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos niekada nenumatė žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu naujų statinių statybai. Vien ta aplinkybė, kad nuo 2017-01-01 pasikeitė statybos leidimų išdavimo ir jų galiojimo teisinis reglamentavimas, ir dabar statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, nesudaro pagrindo pratęsti valstybinės žemės sklypo, išnuomoto ne aukciono būdu, sutartį, kai Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos numato valstybinės žemės sklypų nuomą ne aukciono būdu tik esamiems pastatams eksploatuoti, o apeliantė jokios ūkinės komercinės veiklos žemės sklype nevykdė ir nevykdo ir pastatų, kuriems tokio dydžio žemės sklypas suformuotas, neturi.
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimas nepratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽNB-347 yra pagrįstas ir nėra pagrindo nuomos sutarties terminui pratęsti.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.