- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- e2-8251-772/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05670-2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- UAB ,,Šiaulių suskystintos dujos“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šiaulių skyriaus
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A. G., atsakovo atstovei D. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Šiaulių suskystintos dujos“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šiaulių skyriaus (toliau – NŽT) dėl atsisakymo pratęsti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties terminą pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Šiaulių suskystintos dujos“ ieškinyje prašė: 1. Panaikinti 2017 m. gegužės 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjos įsakymą Nr. 31 VĮ-1272-(l4.31.2) „Dėl atsisakymo pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-347 nuomos terminą“. 2. Panaikinti 2017 m. gegužės 31d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjos raštą Nr. 31SD-3755-(14.31.104.). „Dėl atsisakymo pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties terminą“. 3. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-347 nuomos terminą.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių (toliau - NŽT teritorinis skyrius) su prašymu pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-347 nuomos terminą.
NŽT teritorinio skyriaus vedėja L. M. 2017 m. gegužės 30 d. priėmė įsakymą Nr. 31 VĮ-1272-(14.31.2) „Dėl atsisakymo pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-347 nuomos terminą“ (toliau - Skundžiamas įsakymas), kuriuo atsisakė pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN- 347 nuomos terminą. Apie atsisakymą pratęsti terminą NŽT teritorinio skyriaus vedėja informavo ieškovę 2017-05-31 d. raštu Nr. 31 SD-3755-(14.31.104.) (toliau - Skundžiamas raštas).
NŽT teritorinio skyriaus įsakyme ir rašte nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad pastatas - apsaugos postas 1L2p neeksploatuojamas, būklė - nebaigtas statyti II grupės nesudėtingas statinys, baigtumo procentas - 49 %, ir kiti inžineriniai statiniai - automobilių ekspozicijos - pardavimo aikštelė b1 baigtumo procentas - 0 %, statusas - formuojamas, įvertinus ir tai, kad 2007 m. liepos 26 d. išduoto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus statybos leidimo terminas baigiasi 2017 m. liepos 26 d. nėra teisinio pagrindo pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-347 nuomos termino.
Ieškovo nuomone atsakovo Skundžiamas įsakymas ir raštas yra neteisėti ir naikintini.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 60 su vėlesniais pakeitimais patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 42 punktas numato: „Žemės nuomininkas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui prašymą pratęsti žemės nuomos terminą. Sprendimas pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą gali būti priimamas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino (naudojimo termino) pabaigos. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutarties terminas gali būti pratęsiamas (vieną ar daugiau kartų). Vieno pratęsimo terminas kiekvieną kartą nustatomas ne ilgesnis nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės. Sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą priima Taisyklių 29 punkte nurodyti asmenys per mėnesį nuo prašymo pratęsti žemės nuomos terminą pateikimo. Priėmus sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą, šalių susitarimu pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. “
Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į NŽT teritorinį skyrių su prašymu prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos (kreiptasi 2017-04-18, sutartis baigiasi 2017 m. liepos 26 d.), iki šiol nėra priimto jokio teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto kuriuo žemės sklypas būtų numatomas naudoti kitoms reikmėms (bent toks pagrindas nenurodytas NŽT teritorinio skyriaus raštuose), be to ieškovė tvarkingai vykdė ir vykdo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Todėl šiuo atveju egzistavo visos sąlygos dėl ko turėjo būti pratęsta valstybinės žemės nuomos sutartis.
Nors Taisyklėse ir nurodoma, kad sprendimas dėl nuomos pratęsimo tik gali būti priimamas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto teisės negali būti prilygintos privatinėje teisėje pripažįstamam sutarties šalių valios laisvės principui, todėl, esant pateiktam prašymui, viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos pasirinkti, ar su pareiškėju sudaryti sutartį, jei jo prašymo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1114/2006, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1034/2007, 2008 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-47/2008, 2008 m rugpjūčio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146- 1414/2008, 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-476/2009).
Todėl ieškovui pateikus įstatymų atitinkantį prašymą NŽT teritorinis skyrius privalėjo pratęsti nuomos terminą.
Šalies argumentai
Ieškovas mano, jog NŽT teritorinis skyrius priėmė Skundžiamus įsakymą ir raštą dėl tam tikro suklydimo. NŽT teritorinio skyriaus Skundžiamame rašte nurodoma, jog 2007 m. liepos 26 d. išduoto statybos leidimo terminas baigiasi 2017 m. liepos 26 d., tačiau atitinkama faktinė aplinkybė neatitinka tikrovės, dėl ko skyrius ir priėmė klaidingus aktus.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1- 878, 45 punktas numato „2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Šiuo atveju ieškovui išduotas statybos leidimas galiojo iki 2010 m. spalio 1 d., todėl jis galioja neterminuotai. T. y. jo galiojimas nepasibaigs 2017 m. liepos 26 d., kaip kad nurodo NŽT teritorinis skyrius, ir galios toliau iki kol bus pastatyti jame nurodyti atitinkami statiniai.
Šalies argumentai
Ieškovas mano, kad tikslinga pabrėžti ir tai, jog žemė ieškovei buvo išnuomota statinių statybai. Būtent statinių statybai ji buvo ir yra toliau naudojama. Kol statinių statyba neužbaigta, jie negali būti eksploatuojami. Pažymėtina, jog nei valstybinės žemės nuomos sutartyje nei įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nėra numatyta per kurį terminą turi būti užbaigti pastatyti statiniai. Taip pat aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, jog ir toliau statybos leidimas galioja neterminuotai, todėl ieškovė turi teisę ir užbaigs statyti atitinkamus leidime nurodytus statinius, kurių statybai ir yra išnuomotas valstybei priklausantis žemės sklypas.
NŽT teritorinius skyrius visiškai nepagrįstai akcentuoja, jog pastatas - apsaugos postas 1L2p neeksploatuojamas. Visiškai suprantama, jog nebaigtas statyti statinys negali būti eksploatuojamas. Tik tuomet, kai atitinkamas statinys bus užbaigtas pastatyti, tik tuomet jis galės būti pradėtas eksploatuoti. Tačiau aplinkybė, jog atitinkamas pastatas yra neeksploatuojamas nereiškia, jog žemė yra nenaudojama pagal jos paskirtį. Kaip minėta, žemės sklypas yra išnuomotas statinių statybai. Kaip matyti ieškovas yra gavusi statybos leidimą, pagal jį stato statinius (kai kurių iš jų baigtumas 49 %), todėl atitinkamą žemę naudoja pagal jos paskirtį ir valstybinės žemės nuomos sutartį.
Dėl visų šių priežasčių manome NŽT teritorinis skyrius visiškai nepagrįstai atsisakė pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą dėl ko Skundžiamas įsakymas ir Skundžiamas raštas yra naikintini, o NŽT teritorinis skyrius įpareigotinas pratęsti nuomos terminą.
Dėl rūšinio teismingumo.
Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis T-125/2015, priimta byloje K. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir kt.).
Šiuo atveju ieškovas siekia, kad būtų pratęsta 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-347. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, šiame teisiniame santykyje dalyvauja ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių santykių subjektas (kaip išnuomotos žemės savininkas), todėl, keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, šiuos atsikirtimus.
Faktinės aplinkybės.
0, 6000 ha ploto naujas neužstatytas valstybines žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) buvo išnuomotas be aukciono 1997-10-17 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N29/97-0077 UAB „Neste Oil LT“ iki 2007 m. spalio 17 d. Šiaulių apskrities viršininko 2007-02-20 įsakymu Nr. V-701 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)Šiaulių mieste, kadastro duomenų pakeitimo, atlikus kadastrinius matavimus“ buvo pakeisti 1997-10-17 valstybinės žemės nuomos sutarties 5, 6, 8, 10, 11 punktai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nebaigtą statyti pastatą - apsaugos postą (2007-09-21 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3270) įsigijo Ieškovė. Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-399 „Dėl 1997 m. spalio 17 d. valstybinės žemės nuomos ne žemes ūkio veiklai sutarties Nr. N29/97-0077 pratęsimo žemės sklypui Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties terminas buvo pratęstas iki 2009 m. spalio 17 d. Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-3727 „Dėl 1997 m. spalio 17 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N29/97-0077 pratęsimo žemės sklypui Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties terminas buvo pratęstas iki 2012 m. spalio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 31VĮ - (14.31.2.) - 1705 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), išnuomoto Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) 1997 m. spalio 17 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N29/97-0077, nuomos termino pratęsimo“ buvo nuspręsta pratęsti valstybinės žemės sklypo nuomos terminą iki 2017 m. liepos 26 d. ir 1997-10-17 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/97-0077“ išdėstyti nauja redakcija pagal prie šio įsakymo pridedamą projektą. 2012 m. rugsėjo 6 d. taip Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos ir Ieškovo buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-347. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2017 m. gegužes 30 d. įsakymu Nr. 31VĮ-1272 - (14.31.2.) „Dėl atsisakymo pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-347 nuomos terminą“ nuspręsta nebepratęsti valstybinės žemės nuomos termino.
Dėl pareikšto ieškinio reikalavimų.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba, Atsakovas) nesutinka su Ieškovo ieškiniu, mano, kad jis nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 31VĮ-1272-(14.31.2.) „Dėl atsisakymo pratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-347 nuomos terminą“ (toliau - 2017-05-30 Įsakymas), nurodo, kad jo nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisinio pagrindo nepratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties, nes Ieškovas tvarkingai vykdė pagal 2012-09-06 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-347 prisiimtus įsipareigojimus, kreipėsi dėl pratęsimo prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos 2017-04-19), mano, kad vadovaujantis
Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 29 ir 42 punktų nuostatomis Atsakovas privalėjo pratęsti Valstybinės žemės nuomos sutarties terminą. Ieškovo nuomone, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas statinių statybai, todėl vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu D1-878, 45 punktu, kuriame nurodyta, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, Ieškovas turi pagrindą tęsti statybas valstybinės žemės sklype.
Nacionalinės žemės tarnyba nesutinka su Ieškovo ieškinio argumentais ir mano, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nebegali būti pratęsiamas tomis pačiomis sąlygomis, kokios nurodytos 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 31SŽN-347.
Ieškovas neturi Žemės sklype statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį tokio dydžio (0,6000 ha) Žemės sklypas būtų reikalingas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. 29/9631) Žemės sklype yra registruotas vienas pastatas apsaugos postas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas plane 1L2p), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - paslaugų, būklė - nebaigtas statyti, baigtumo procentas 49 proc., taip pat yra duomenys, kad formuojamas inžinerinis statinys - automobilių ekspozicijos - pardavimo aikštelė, baigtumas 0 proc. Faktiškai Žemės sklype jokių inžinerinio statinio įrengimo požymių faktiškai nėra.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė, o 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybine žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomą reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Nuomos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.
Nuomos taisyklių 30.5 punkte nustatyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., - pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės. Nuomos taisyklių 42 punkte nustatyta, kad žemės nuomininkas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemes nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui prašymą pratęsti žemės nuomos terminą. Sprendimas pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą gali būti priimamas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemes valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino (naudojimo termino) pabaigos. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės temimas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutarties terminas gali būti pratęsiamas (vieną ar daugiau kartų). Vieno pratęsimo terminas kiekvieną kartą nustatomas ne ilgesnis nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmes. Sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą priima Taisyklių 29 punkte nurodyti asmenys per mėnesį nuo prašymo pratęsti žemės nuomos terminą pateikimo. Priėmus sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą, šalių susitarimu pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis.
Įstatymo leidėjas be aukciono išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos termino pratęsimą sieją su statinių, kuriems reikalingas žemės sklypas buvimu. Žemės sklype nėra jokio statinio, kuris būtų užbaigtas statyti, ir kuriam tokio dydžio žemės sklypas, kokio yra Žemės sklypas be aukciono vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis galėtų būti išnuomojamas.
Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.1 papunktyje nustatyta, kad laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkines veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Pastato -apsaugos posto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)statybos pradžios metai 2007, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-389 Dėl žemes sklypo (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, detaliojo plano patvirtinimo“ teritorijos tvarkymo rėžimai nustatyti, kai Žemės sklype jokių naudojamų statinių nebuvo ir nebuvo pagrindo Ieškovui nuomoti žemės sklypo be aukciono. Kadangi Ieškovas niekada Žemės sklypo nebuvo išsinuomojęs aukciono būdu, neturi eksploatuojamų pastatų, kuriems 0,6000 ha ploto Žemės sklypas eksploatuoti būtų reikalingas, nėra pagrindo pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties.
Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, nagrinėdamas Ieškovo 2017 m. balandžio 19 d. prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties termino pratęsimo, 2017-05-22 atliko apžiūrą vietoje ir nustatė, kad Žemės sklype faktiškai yra nebaigtas, nenaudojamas pagal pagrindinę paskirtį (daikto pagrindinė paskirtis paslaugų) statinys, daugiau jokių statinių žemės sklype nėra. Ant statinio buvo skelbimas „parduodama“, o taip pat „parduodamas komercinės paskirties sklypas“ per Nekilnojamojo turto agentūrą „Re/MAX“. Susisiekus su agentūra telefonu ir susipažinus su skelbimais internete, nustatyta, kad ieškovas skelbiasi parduodantis ne savo nebaigtą statyti statinį, nustatydamas jo kainą, o valstybei nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą už kainą didesnę nei Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė Atsiliepimo rengimo internete buvo paskelbta informacija, kad skelbimas nebegalioja.
Ieškovo elgesys suponuoja išvadą, kad statiniui eksploatuoti tokio dydžio žemės sklypas, koks buvo išnuomotas faktiškai nereikalingas, nes Ieškovas jo nenaudoja, per 10 metų jokių numatytų statinių nepastatė, siekia gauti ekonominę naudą ne už savo statinio pardavimą, o už „valstybinės žemės nuomos teisės pardavimą“, kurios perleidimą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos.
2012 metais, kuomet buvo pratęsta valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su Ieškovu, galiojusių nuomos taisyklių redakcijos (redakcija galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-25) 30.8 papunktyje buvo nustatyta „atsižvelgiant į patvirtintą pagal detalųjį planą numatomų statyti statinių ar įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas“.
Priėmus Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 162 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“, Nuomos taisyklių 30.8 papunktis buvo išdėstytas nauja redakcija, ir valstybinės žemės nuomotojui teisinių pagrindų pratęsti nuomos terminą atsižvelgiant į detaliajame plane numatomų statyti statinių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę nebeliko.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6. 564 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK. 6.189 straipsnio 1 dalis). Jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas.
Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 formuoja praktiką, kad naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas - tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (šiuo atveju - žemės), nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Pagal savo teisinius padarinius netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir visiškas jos nenaudojimas. Netinkamas naudojimas pagal savo teisinius padarinius gali būti prilygintas visiškam nenaudojimui tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrengimai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis, naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi. Viešojo intereso apsaugos tikslais Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje teigiama, jog valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą. Ieškovė nenaudoja Žemės sklypo dalies reikmėms, susijusioms su statiniu eksploatavimu.
Atsižvelgiant į tai, kad imperatyvios įstatymo normos apskritai nenumato galimybės išnuomoti žemės sklypų be aukciono naujų statinių statybai, kad Žemės sklype nėra pastatyta tokių pastatų, kuriems eksploatuoti 0,6000 ha ploto Žemės sklypas būtų reikalingas (10 metų užstatyta nebaigtu statyti statiniu 28 kv. m, kai Žemės sklypo plotas 6000 kv. m), manome, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimas nepratęsti 2012 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽNB-347 yra pagrįstas ir nėra pagrindo įpareigoti nuomos sutartį pratęsti.
Ieškovo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-05-31 raštą Nr. 31SD-3755-(14.31.104.) nėra pagrindo, nes raštas buvo tik atsakymas į Ieškovo 2017-04- 19 prašymą, jame pateikiami tik informacinio pobūdžio paaiškinimai, šis raštas atlieka ir lydraščio, kuriuo siunčiamas Ieškovo ginčijamas 2017-05-30 įsakymas, funkciją, todėl jis jokių teisių ir pareigų Ieškovui nesukuria.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas teismo prašė: ieškovo UAB „Šiaulių suskystintos dujos“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nutraukiant byloje keliamas klausimas tik dėl atsisakymo pratęsti valstybinę žemės nuomos sutartį, o kaip teigia atsakovas dėl kitų aplinkybių. Laiko, kad NŽT nepateikė įrodymų iš kurių būtų matyti, kad egzistuoja teisiniai atsisakymo pratęsti žemės nuomos santykius pagrindai. Teigė, jog atsakovas maišo sutarties pratęsimo pagrindus, su naujos sutarties sudarymu. Nurodė, kad nebaigto statinio statybai išduotas leidimas galioja neterminuotai atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Parodė, kad žemės sklype esančio statinio statyba užsitęsė dėl buvusios pasaulinės ekonominės krizės. Laiko, kad žemės sklypas sietinas ne tik su statiniu, bet ir jo eksploatacija, o dėl nuomos santykių esant mažesnio ploto žemės sklypui jam nėra žinoma kliento nuomonė. Kadangi nuomos santykiai yra tęstinio pobūdžio, tai panaikinus ginčo aktus žemės sklypo nuoma taptų neterminuota.
Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad tapo žinoma, jog ieškovas parduodamas išnuomotame žemės sklype esantį nebaigtos statybos statinį, nori parduoti ir nuomos teisę. Tačiau kadangi nuomos santykiai yra pasibaigę, tai jų pratęsti jau neįmanoma. Be to ieškovui tokio ploto žemės sklypas koks buvo anksčiau išnuomotas yra nereikalingas, atsižvelgiant į statinio plotą, dėl to jis galėtų prašyti atsakovą išnuomoti mažesnio ploto žemės sklypą. Laiko, kad pasikeitus teisniam reguliavimui, kuomet tėra tik nebaigtas statinys, nėra teisinio pagrindo pratęsti nuomos santykius.
Ieškovo ieškinys atmestinas.
Ištyrus byloje esančią medžiagą, nustatyta, kad atsakovas 2012-09-06 sudarė su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-347, pagal kurią pastarajam iki 2017 m. buvo išnuomotas 0,6000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio ribos ir plotas nustatyti pagal anksčiau, tai yra dar prie 1997-10-23 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pridėtą sklypo planą (34-35 b. l.). Šį sklypą ieškovas įsipareigojo naudoti pagal paskirtį, t. y. ne žemės ūkio veiklai (sutarties 3 p.) (8-9 b. l.). Sudaryta nuomos sutartis yra įregistruota nekilnojamojo turto registre (28-30 b. l.).
Šiaulių m. savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius 2007-07-26 išdavė ieškovui statybos leidimą, galiojanti iki 2017-07-26, kurio pagrindu leidžiama išsinuomotame žemės sklype statyti nurodytos paskirties statinius (43 b. l.). Ieškovas per nurodytą terminą nebaigė pradėto statinio statybos, kurio baigtumas tėra tik 49 proc. (6-7, 24-26, 28-30 b. l.). Ieškovas 2016-07-21 per trečiąjį asmenį (materialine prasme) pradėjo nurodyto statinio pardavimo ir išsinuomoto žemės sklypo nuomos teisės pardavimo procedūrą (31-32 b. l.). Iš byloje esančio patikrinimo akto nustatyta, kad atsakovo darbuotojai nuvykę į vietą apžiūrėti nuomojamo žemės sklypo, nustatė, jog šiame sklype yra nenaudojamas nebaigtos statybos statinys, o kiti statybos leidime nurodyti statiniai iš vis neįrengti, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad nėra žinoma ir tolesnė šių statinių naudojimo paskirtis (24-26 b.l.).
Atsakovas 2017-05-31 raštu Nr. 31SD-3755-(14.3.104) ir 2017-05-30 įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2) įspėjo ieškovą, kad jam nesinaudojant statiniu (kurio baigtumas tėra tik 49 proc.) ir dėl to, kad 2017-07-26 baigiasi statybos galiojimo terminas, pastarasis atsisako pratęsti 2012-09-06 valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu, tam nesant teisinio pagrindo (6-7 b. l.). Ieškovas ieškiniu ginčija, būtent šiuos atsakovo teisinius veiksmus, kurie turi įtakos šalių nuomos sutartiniams santykiams (1-4 b. l.). Ieškovas nesutinka su atsakovo 2017-05-31 rašte nurodytomis aplinkybėmis, dėl ko nebus toliau pratęsiama valstybinės žemės nuomos sutartis, remdamasis LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 60 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų taisyklių 42 punktu, teigdamas, jog jis turi egzistuojančią teisę į minėtos sutarties pratęsimą. Ieškovas remiasi tuo, kad atitinkamos institucijos nėra priėmusios jokių teisinių sprendimų dėl tolesnio minėto žemės sklypo panaudojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo veiksmai siejasi su ieškovo veiksmais naudojantis jam išnuomotu žemės sklypu. Pirmiausia, kaip jau yra byloje nustatyta, ieškovas per protingą terminą nesiekė užbaigti pradėto statinio statybos ir atlikti kitų statybos leidime nurodytų statybos darbų (43 b. l.). Antra, ieškovas jau neturi jokio komercinio intereso nei į išnuomotą žemės sklypą, nei į jame pradėtą statyti statinį, kadangi pradėjo jų pardavimo procedūrą (31-32 b. l.). Trečia, iki šio sprendimo priėmimo ieškovas nepateikė teismui jokių akivaizdžių įrodymų, kad siekia toliau išsinuomotame žemės sklype vykdyti statybos darbus ir tam jam reikalingas būtent tokio ploto žemės sklypas. Ketvirta, jau 2017-07-26 įskaitytinai pasibaigė ieškovui išnuomoto žemės sklypo nuomos terminas, kas nesudaro teisinio pagrindo ir nuomos teisinių santykių tarp šalių atkūrimui (CK 6. 562 str. 1d. 1p.) (8-9, 29 b. l.). Penkta, nors atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą ieškovas galėtų ir toliau naudotis statybos leidimu, kurio terminas yra pasibaigęs 2017-07-26 įskaitytinai, tačiau ir tokiu atveju būtina remtis Statybos įstatymo 3 str. 2 d. nuostatomis dėl tolesnių statytojo teisių, o jų nesant nėra ir teisinio pagrindo dėl nuomos santykių tęstinumo. Šešta, be to atsakovo atstovė duodama teismui paaiškinimus, neneigė ieškovo tolesnės teisės į atitinkamo ploto žemės sklypą, kuris yra būtinas esamo nebaigto statinio eksploatacijai.
Atsakovas 2017-05-30 įsakymu Nr. 31VĮ-1272-(14.31.2.) atsisakė pratęsti su ieškovu 2012-09-06 valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios terminas baigėsi 2017-07-26 įskaitytinai. Iš minėto įsakymo turinio matyti, kad prieš atsisakant pratęsti su ieškovu minėtą sutartį, pastarojo prašymas buvo įvertintas visapusiškai (23 b. l.). Teismui įvertinus anksčiau minėtų atsakovo 2017-05-31 rašto ir 2017-05-30 įsakymo turinį, laikytina, kad pastarasis nepažeidė ieškovo teisių ir šiuos jų santykius reguliuojančių teisės normų. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas tėra susijęs su pasibaigusios žemės nuomos sutartinių santykių atnaujinimu, o ne su naujos žemės nuomos sutarties sudarymu, kad tam neprieštarauja ir atsakovas. Pastebėtina, kad šalys sudarydamos valstybinės žemės nuomos sutartį, jos termino nepriskyrė prie pagrindinių sutarties sąlygų, o tai taip pat turi įtakos teismui vertinant šalių teisinius santykius.
Pripažintina, kad pasibaigus šalių sudarytai valstybinei žemės nuomos sutarčiai, tarp šalių vis dėl to išlieka teisiniai santykiai, kadangi ieškovas šiame žemės sklype nuosavybės teise valdo nebaigtos statybos statinį (CK 6.557 str. 1 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą – 2008-02-05 LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-54/2008, 2008-12-23 LAT nutartis c. b. 3K-3-570/2008. Atsižvelgiant į tai, valstybė, atstovaujama atsakovo, išnuomodama 0,6000 ha dydžio žemės sklypą, skirtą ne žemės ūkio veiklai vykdyti, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikėjosi, kad žemės sklype bus vykdoma ir plėtojama komercinio pobūdžio veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas, sukuriant naujų darbo vietų, pagaminant produkcijos, suteikiant paslaugų ir pan., ir tokiu būdu pasitarnaus bendrai visuomenės gerovei. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei nuomos teisė ieškovui vėl bus suteikta nebaigto statinio eksploatavimo tikslu, tačiau jau ne į anksčiau išnuomoto ploto žemės sklypą, o mažesnio dydžio ir atsižvelgiant į faktinio su jo naudojimo poreikiais susijusiomis reikmėmis, kas irgi nėra pagrindas pripažinti, jog ieškovui reikalingas ankstesnio žemės ploto dydžio sklypas.
Šioje byloje valstybinės žemės nuomos sutartis su pradiniu nuomininku buvo sudaryta dar 1997-10-23, kuri vėliau ne kartą vis buvo pratęsiama, o ieškovo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą VĮ ,,Registrų centre“ buvo įregistruotos 2007-09-21 (20, 28-30, 34-35, 37-38, 44-45 b. l.). Žemės nuomos sutarties turinys (3 p.), ginčo žemės sklypo planas patvirtina, kad žemės sklypo išnuomavimo būtinoji sąlyga iki šiol nėra įvykdyta, tai yra nepasiektas tikslas, kuriam ir buvo suformuotas žemės sklypas (41-42 b. l.).
Teismui yra akivaizdu, kad išnuomotame žemės sklype nebuvo vykdoma priežiūra, ir jame trūko tvarkingumo, augo žolė ir krūmai, mėtėsi šiukšlės (25-26 b. l.).
Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad nuomininkas ilgą laiką nesinaudojo jam išnuomotu žemės sklypu, ko jis pats irgi neneigė, tačiau teisindamasis buvusiais pasaulinės ekonomikos pokyčiais.
Vien ta aplinkybė, jog išnuomotame žemės sklype liko buvusiam nuomininkui priklausantis nebaigtas statinys, nereiškia, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pasibaigusius žemės sklypo nuomos santykius tarp šalių.
Visuma įrodymų nepaneigia atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog ieškovui gali būti suteiktas nuomai tik kitas, mažesnio ploto žemės sklypas, nei anksčiau buvo išnuomotas ir kuris faktiškai buvo apleistas, mažai prižiūrėtas, neeksploatuojamas, t. y. jame nebuvo vykdoma jokia ūkinė veikla. Toks ieškovo neveikimas pripažintinas nesinaudojimu žeme pagal paskirtį.
Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad tolesnis nuomos santykių tarp šalių atkūrimas, nėra galimas ankstesnėmis sąlygomis, kas nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovo 2017-05-30 įsakymas ir 2017-05-31 raštas yra neteisėti ir pažeidžiantys ieškovo teisėtus lūkesčius. Šalių ginčo santykių teisinis įvertinimas, leidžia teismui daryti išvadą, kad buvo pažeisti ne buvusio nuomininko, o būtent nuomotojo teisėti lūkesčių, kadangi nuomininkas netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Be to, iš ieškovo noras realizuoti nebaigtos statybos statinį ir žemės nuomos teisę patvirtina, kad pats ieškovas jau nelaikė žemės sklypo perspektyviu anksčiau numatytiems tikslams. Iš to seka, kad ieškovas neturėjo tikslo plėtoti ginčo sklype ūkinės veiklos. Įrodymų, patvirtinančių planus ateityje vystyti ūkinę veiklą, ieškovas nepateikė.
Žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį yra esminė sutarties sąlyga, susijusi su šios sutarties sudarymo tikslu – viešuoju interesu tinkamai disponuoti valstybės turtu. Be to, šios sąlygos netinkamas vykdymas yra tiesiogiai susijęs su nuomotojo teise toliau nepratęsti nuomos teisinių santykių, atsižvelgiant į jo teisėtus interesus. Ieškovo nesinaudojimas didele sklypo dalimi yra akivaizdus įrodymas, kad tokio ploto žemės sklypas jam nėra būtinas. Tačiau ieškovui visada išlieka teisė kreiptis į atsakovą dėl mažesnio ploto žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ir atsižvelgiant į jo panaudojamo paskirtį.
Esant tokioms aplinkybėms teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad egzistavo teisinis pagrindas neatkurti tarp šalių žemės nuomos sutartinių santykių ta pačia apimtimi.
Taigi, ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimas, neužkerta kelio ieškovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, kreiptis dėl kito naujai formuojamo sklypo statiniui eksploatuoti žemės nuomos sutarties sudarymo. Tuo tarpu aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad toks žemės sklypas, koks buvo išnuomotas ieškovui, nėra reikalingas ieškovo nuosavybės teise turimam turtui eksploatuoti.
Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovas teisėtai atsisakė pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovo nurodyto teisės akto pagrindu, todėl pastarojo ieškinys atsakovui dėl atsisakymo pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties terminą ir pripažinimo neteisėtu 2017-05-30 įsakymo bei 2017-05-31 rašto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų dydis neviršija, teisės aktu nustatyto minimalaus dydžio (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.