- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- 2-1156-805/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00885-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjui J. S., pareiškėjo atstovei advokatei O. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, t.y. J. S. po motinos A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą (b.l. 1-3).
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Mirties dieną motinos A. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, tačiau liko A. S. paskirta asmeninio 1,54 ha ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kurią iki pat mirties naudojosi jo motina A. S.. Po motinos mirties dėl teisinio neišprusimo įstatymo nustatytais terminais į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti visą turtą – dirbo žemę, esančią (duomenys neskelbtini), sodino daržoves, bulves. Po motinos mirties paliko asmeninius motinos daiktus, kuriais rūpinasi kaip savo, organizavo motinos laidotuves, rūpinasi jos kapaviete. Nurodo, kad palikimo priėmimo nustatymo faktas sukels teisines pasekmes, nustačius palikimo priėmimo faktą galės privatizuoti mirusiai A. S. paskirtą asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad motinos sesuo O. S. (duomenys neskelbtini) turėjo namus, kuriuos testamentu paliko jam. Po tetos O. S. mirties namuose liko gyventi jo motina A. S., kadangi ji neturėjo kur gyventi. Šalia namų motinai buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, kurią ji dirbo, sodino daržoves, sėjo grūdus, laikė gyvulius. Žemė yra 50 metrų atstumu nuo namų. Iki motinos mirties jis gyveno Kauno mieste, po motinos mirties, 1996 metų pradžioje, nuolatinai persikėlė gyventi į jam paliktus namus (duomenys neskelbtini), toliau dirbo žemę, augino po motinos mirties likusius gyvulius, žemei dirbti samdo darbininkus. Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi motina neturėjo turto, kurį galima paveldėti, likusius namus jis paveldėjo po tetos, motinos sesers, O. S. mirties. Apie motinai suteiktą asmeninio ūkio žemę visą laiką žinojo, žeme mama ir jis visą laiką nuolatinai naudojosi. Apie 1992 metus buvo atėjęs pranešimas dėl žemės mokesčio sumokėjimo, tačiau savivaldybėje pateikus invalidumo pažymėjimą pasakė, kad nuo mokesčių bus atleistas. Nurodė, kad daugiau asmenų, galinčių paveldėti likusį motinos turtą nėra, brolių seserų neturi, tėvo nepažinojo. Po motinos mirties priėmė visus jos asmeninius daiktus, juos prižiūri, iki šiol naudojasi, žemę dirbo kiekvienais metais, iš namų niekur nebuvo išvykęs. Rūpinosi motinos laidotuvėmis, tvarko jos kapavietę. Šalia namų yra 20 arų žemės sklypas, kuris ribojai su asmeninio ūkio žeme.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė O. B. prašo pareiškėjo prašymą tenkinti. Paaiškino, kad asmeninis ūkis buvo skiriamas asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje, asmeniniam ūkiui žemė pradėta skirti 1990 - 1993 metais. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime nurodė, kad asmenų, kurių asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai neišlikę, ir kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu Šilavoto apylinkės tarybos sprendimu. Kaimo vietovėje gyvenantiems asmenims apylinkių sprendimais buvo skiriamas asmeninis ūkis, sprendimas nėra išlikęs. 2004 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamas asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo buvo patvirtinti plotai, kad A. S. naudojasi 1,54 ha žeme, kuri praktiškai buvo atmatuota 1990-1993 metais. Remiantis šiuo administraciniu aktu, žemę buvo galima privatizuoti jau po A. S. mirties. Kadangi nebuvo išlikęs Šilavoto seniūnijos sprendimas, kuriuo skirtas asmeninis ūkis, todėl nebuvo galima paskaičiuoti ar mokėti už žemę mokesčius, juridinis pagrindas atsirado tik 2004 m. gruodžio 22 d. po Kauno apskrities viršininko įsakymo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime (b.l. 27-30) nurodė, kad pareiškėjo J. S. pateiktas mirties akto įrašas patvirtina, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini), Prienų rajono 3-ojo notaro biuro 2015 m. balandžio 10 d., liudijimas patvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) mirusios A. S. palikimą paveldėjimo byla neužvesta. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisi subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris, kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjo J. S. pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. gegužės 22 d. raštas "Dėl informacijos apie nekilnojamąjį. turtą pateikimo“ patvirtina, kad mirusioji A. S. nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Tačiau Asmenų, kurių asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai neišliko ir kuriems asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. -1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu Šilavoto apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma arba jeigu sprendime klaidingai nurodyta pavardė, vardas ar žemės plotas, sąrašo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 02-07- 12041 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo (Prienų r.)“ 271 punkte įrašyta A. S., kuriai skirta 1,54 ha žemės ūkio naudmenų. Pareiškėjas J. S. patvirtinančių įrodymų, kad po motinos A. S. mirties dirbo motinai skirtą asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nepateikė. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šio straipsnio 10 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę, įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. A. S. palikimo atsiradimo metu galiojusios 1995 m. lapkričio 30 d, redakcijos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1996 m. lapkričio 13 d.) 16 straipsnio 7 dalis numatė, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės naudotojas sumokėjo už perkamą asmeninio ūkio žemę, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam mirus, teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina toje vietovėje gyvenantiems testamentiniams arba šaukiamiems paveldėti pagal įstatymą įpėdiniams, jeigu šie ! paveldėjo toje vietovėje esančius pastatus (ar jų dalį) bei patys ar jų šeimos nariai neturi asmeninio ūkio žemės. Pareiškėjo J. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagal palikimo atsiradimo metu galiojusius teisės aktus galėjo paveldėti jo motinai A. S. skirtą asmeninio ūkio žemę bei įrodymus, patvirtinančius, kad po motinos A. S. mirties jis aktyviais veiksmais per šešis mėnesius pradėjo valdyti mirusiosios turtą.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu per EPP (b.l. 48-50).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savo atsiliepime (b.l. 33-36) nurodė, kad privatinėje teisėje galioja principas, jog įstatymas neturi grįžtamosios galios. Todėl civiliniams santykiams gali būti taikomi tik tie teisės aktai, kurie galiojo tų civilinių santykių atsiradimo momentu. Sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas po savo mamos A. S. mirties faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti jos turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą, turi būti taikomos tos teisės normos, kurios galiojo palikimo atsiradimo momentu, t. y. turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galioję teisės aktai. Palikimo atsiradimo momentu, A. S. mirties dieną galiojo 1964 m. Civilinio kodekso (toliau - CK) septintojo skyriaus 567-602 straipsniai, reguliavę paveldėjimo santykius. CK 567 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą, o šio straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu. Pagal įstatymą paveldima tada, kai yra vienas iš šiam paveldėjimo būdui atsirasti pagrindų - turtas arba jo dalis nepalikta testamentu. Nesant byloje įrodymų, kad pareiškėjo mama A. S. savo valią dėl jai priklausančio turto palikimo būtų išreiškusi testamentu, A. S. turtas po jos mirties galėjo būti paveldėtas tik pagal įstatymą. Pagal CK 573 straipsnio 1 dalį paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės - mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai, o antrosios eilės - mirusiojo broliai ir seserys, jo seneliai. A. S. turi vieną vaiką - pareiškėją, yra netekėjusi, jos tėvai yra mirę, todėl pareiškėjas yra pirmos eilės mirusios mamos įstatyminis įpėdinis ir paveldėti visą jos likusį paveldimą turtą paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu. Pareiškėjas galėtų paveldėti tik nustačius juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, jog po pareiškėjo mamos A. S. mirties pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą faktiškai atliko aktyvius veiksmus pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo naudotis, juo rūpintis kaip savo turtu, ji prižiūrėti, mokėti mokesčius. Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, todėl, kaip ir bet kurio kito sandorio atveju, įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Pagal CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje taikant CK 587 straipsnio 2 dalies normą buvo laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai, kuriais parodoma, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (turto valdymas, naudojimasis juo palaikant jį tinkamoje būklėje, rūpinimasis juo kaip savo turtu, jo prižiūrėjimas, mokesčių mokėjimas. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė - aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtu iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti i kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe.. Asmuo, grindžiantis reikalavimą palikimo priėmimu faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, turi įrodyti, kad tas asmuo, kaip įpėdinis, faktiškai atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėjas nėra pridėjęs jokių leistinų rašytinių įrodymų pagrįsti, kad jis po mamos A. S. mirties per CK 587 straipsnio 3 dalyje numatytą šešių mėnesių laikotarpį būtų faktiškai atlikęs aktyvius veiksmus priimti mirusiosios mamos A. S. palikimą. Pareiškėjo teiginiai deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas per CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tikrai atliko tokius veiksmus, kurių pagrindu jis laiko priėmęs mirusiosios mamos A. S. palikimą faktiniu paveldimo turto valdymu. Šilavoto seniūnijos 2015 m. birželio 19 d. pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), nepagrindžia ir neįrodo, jog pareiškėjas po mamos A. S. mirties per šešių mėnesių laikotarpi būtų faktiškai atlikęs aktyvius veiksmus priimti jos palikimą. Asmens gyvenamosios vietos deklaravimas tam tikru adresu negali patvirtinti jo realios nuolatinės gyvenamosios vietos fakto, nes asmens deklaruota jo gyvenamoji vieta ne visada sutampa su tikrąją jo nuolatine gyvenamąją vieta, tuo labiau, jog pareiškėjas nuo 1987 m. liepos 3 d. iki 1996 m. birželio 11 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). A. S. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų, jog pareiškėjas ne tik per šešių mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos, bet ir nuo palikėjos mirties momento iki šios dienos būtų faktiškai atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus priimti palikimą faktinio valdymo pagrindu nėra pateikta. Pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia ir neįrodo, jog pareiškėjas po mamos A. S. mirties per šešių mėnesių laikotarpi būtų faktiškai atlikęs aktyvius veiksmus priimti palikimą. Palikimo priėmimas turi būti išreikštas aktyviais veiksmais, nukreiptais įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint pripažinti, jog pareiškėjas priėmė palikimą po mamos A. S. mirties faktiškai pradėjęs jos paveldimą turtą valdyti, turi būti nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti palikimą per įstatyme numatytą šešių mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Išvadą apie juridinę reikšmę turinčių faktų buvimą galima daryti tik tada, kai nelieka jokių abejonių tokių faktų.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu per EPP (b.l. 45-47).
Liudytojas A. K. K. parodė, kad pareiškėjas J. S. yra jo kaimynas, jį pažįsta nuo vaikystės. Pažinojo jo motiną ir tetą, kurios visą laiką gyveno kaimynystėje. Pareiškėjo teta O. S., kuri buvo pareiškėjo motinos sesuo, jam paliko savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Po O. S. mirties namuose liko gyventi pareiškėjo motina A. S., turėjo žemės, augino daržoves, laikė gyvulius. Pareiškėjas kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo jai padėti. Mirus A. S., pareiškėjas J. S. nuolatinai atsikėlė gyventi į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė pradžioje gyveno Kaune, atvažiuodavo pareiškėjui padėti dirbti, o išėjusi į pensiją irgi atsikėlė gyventi pas pas pareiškėją, abu gyvena iki šiol. Dar veikiant kolūkiams, šalia namų A. S. buvo gavusi 50 arų žemės ganyti gyvuliams ir 60 arų prie sodybos. Po A. S. mirties pareiškėjas žemę dirbo, sodino bulves, daržoves, žemę dirbo visais metais. Pareiškėjas savo technikos neturi, samdo kitus darbuotojus, kad išdirbtų žemę. A. S. laidotuvėmis rūpinosi pareiškėjas, po motinos mirties pareiškėjas rūpinosi likusiais A. S. daiktais, likusiais gyvuliais.
Liudytoja A. K. parodė, kad J. S. yra kaimynas, jo motina A. S., tėvo nepažinojo. A. S. gyveno su seserimi O. S., kuriai mirus A. S. pavedė sūnui J. S. tvarkytis ūkyje. A. S. turėjo 3 ha žemės, bet pasiliko 1,5 ha, visą laiką žeme rūpinosi, ją naudojo. Po A. S. mirties į namus nuolatinai sugrįžo gyventi pareiškėjas iki gyvena iki šiol. Pareiškėjas visą laiką rūpinasi žeme, ją dirba, sodina daržoves, bulves. Daugiau įpėdinių, galinčių priimti palikimą, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo J. S. motina A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. 42) (b.l. 5). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos A. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas pasisakęs, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J., G. G. ir kt. v. T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Žukausko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G., D. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006).
Pareiškėjas J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (b.l. 8). Po A. S., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 11). Gyventojų registro tarnybos 2015 m. gegužės 14 d. pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė, sūnus J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Pareiškėjo J. S. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (b.l. 7). A. S. deklaruota gyvenamoji vieta taip pat (duomenys neskelbtini), (b.l. 6). Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-07-12041 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo (Prienų r.)“ patvirtintame asmenų, kurių asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai neišliko ir kuriems asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu Šilavoto apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma arba jeigu sprendime klaidingai nurodyta pavardė, vardas ar žemės plotas, sąrašo 271 punkte įrašyta A. S., kuriai skirta 1,54 ha žemės ūkio naudmenų (b.l. 14). Pridėto priedo 271 punkte įrašyta A. S., kuriai skirta 1,54 ha žemės ūkio naudmenų (b.l. 15-16).
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad palikimo priėmimo faktas sukels teisines pasekmes – nustačius palikimo priėmimo faktą, galės privatizuoti A. S. paskirtą asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Šiuo metu galiojančio Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 punkte numatyta, jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja įpėdiniai Civilinio kodekso tvarka. A. S. palikimo atsiradimo metu galiojusios 1995 m. lapkričio 30 d. redakcijos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1996 m. lapkričio 13 d.) 16 straipsnio 7 dalis numatė, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės naudotojas sumokėjo už perkamą asmeninio ūkio žemę, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudarytą, jam mirus, teisę įgyti šį žemės sklypą pereina toje vietovėje gyvenantiems testamentiniams arba šaukiamiems paveldėti pa gal įstatymą įpėdiniams, jeigu šie paveldėjo toje vietovėje esančius pastatus (ar jų dalis) bei patys ar jų šeimos nariai neturi asmeninio ūkio žemės. Išklausius pareiškėjo, liudytojų parodymus nustatyta, kad pareiškėjas J. S. paveldėjo tetos O. S. namus, kuriuose gyveno ir pareiškėjo motina A. S.. Mirus O. S., pareiškėjo motina liko gyventi tuose pačiuose namuose. Pareiškėjo ir motinos ta pati deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Taigi dar iki motinos mirties J. S. su motina gyveno vienuose namuose, dirbo žemę, ja rūpinosi, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas J. S. ir jo motina A. S. vedė bendrą ūkį, buvo kaip šeimos nariai. Duomenų, kad J. S. būtų skirta asmeninio ūkio žemė, byloje nėra pateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad, mirus A. S., teisė įsigyti jai suteiktą asmeninio ūkio žemės sklypą pereina jos vieninteliam įstatyminiam įpėdiniui J. S. nuo motinos mirties iki šiol faktiškai besirūpinančiam motinai gyvai būnant skirta 1,54 ha žemės ūkio naudmenų.
Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado A. S. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjas po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėjas J. S. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po motinos A. S. mirties pareiškėjas J. S. iš kart po jos mirties priėmė mirusiosios palikimą - kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, prižiūrėjo ir tvarkė palikėjos turtą, juo rūpinosi, dirbo žemę, samdydamas darbuotojus išdirbti žemę, jiems mokėjo. Pareiškėjas ir motinai esant gyvai dažnai namuose lankydavosi, po jos mirties iš karto apsigyveno name, kuriame gyveno palikėja iki mirties, tęsė naudojimąsi likusiu turtu, prižiūrėjo žemės sklypą, juo naudojasi (augina daržoves, gėles), rūpinosi likusiais gyvuliais. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. K. K. ir A. K. patvirtino, kad J. S. dar būnant gyvai motinai padėjo dirbti žemės ūkio darbus, o po jos mirties nuolatinai apsigyveno name, kuriame iki pat mirties gyveno palikėja, toliau dirbo žemę, sodino daržoves, sėjo grūdus, priėmė kitus motinos daiktus, jam liko asmeniniai motinos daiktai. Žemę dirbo nuolatinai, po motinos mirties niekur nebuvo išvykęs. Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėjas paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių ir įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad pareiškėjas po motinos A. S. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Priteisti iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.