Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) A. P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-39963-816/2015 pagal ieškovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, ieškinį atsakovėms D. O. ir A. P. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-17 sprendimu už akių ieškovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, ieškinį patenkino iš dalies ir iškeldino atsakoves D. O. ir A. P. P. su visais joms priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių 0,0751 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 280,12 kv. m ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, rūkyklos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), solidariai priteisė iš atsakovių ieškovo naudai 1 332,25 EUR nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 30,50 EUR iš kiekvienos atsakovės žyminio mokesčio į valstybės lėšas.

Teisme po trijų mėnesių 2016-02-18 gautas atsakovės A. P. P. pareiškimas dėl procesinio termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė prašė atnaujinti praleistą procesinį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-39963-816/2015 peržiūrėjimo paduoti. Nurodė, jog atsakovės duktė atsakovė D. O., priėmusi teismo procesinius dokumentus, adresuotus tiek jai, tiek pareiškėjai, apie procesą ir atsakovės pareigas jos neinformavo. Teigia, jog apie procesą ir sprendimą už akių sužinojo tik 2016 m. sausio mėn., kadangi laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-11-07 atsakovės sveikatos būklė buvo sunki, ji buvo slaugoma. Atsakovė nurodo, jog jos sveikatos būklė buvo objektyvi aplinkybė, nulėmusi, kodėl atsakovė nebuvo informuota apie procesą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-24 nutartimi nutarė atmesti atsakovės A. P. P. prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir atsisakyti priimti atsakovės A. P. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teismas nurodė, kad atsakovei D. O. teismo siųstas ieškinys su priedais ir pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo pašto darbuotojų įteikti 2015-09-25, o atsakovei A. P. P. adresuoti dokumentai paštu įteikti 2015-09-30, juos priėmus jos dukrai atsakovei D. O., bei per EPP susikurtą paskyrą asmeniškai atsakovei (pareiškėjai). 2015-11-17 priimtas sprendimas už akių atsakovėms išsiųstas paštu 2015-11-19. Atsakovės nurodomą aplinkybę, kad ji apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2016 m. sausio mėnesį, laikė neįrodyta ir teisiškai nereikšminga, nes terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo jo įteikimo. Teismas nurodė, kad duomenų, jog atsakovė žinojo apie jai pareikštus teisme reikalavimus ir pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimo nepateikimo procesines pasekmes, yra daugiau nei pakankamai. Teismo vertinimu, atsakovė nenurodė svarbių objektyvių aplinkybių, atsiradusių ar buvusių po sprendimo už akių priėmimo, kurios galėjo sutrukdyti atsakovei laiku pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas, atsižvelgęs į praleisto termino pobūdį, ilgumą, atsakovių procesinį elgesį iki ieškinio pareiškimo, teisminio nagrinėjimo metu, ieškovo teisinį statusą, reikalavimo byloje dalyką sprendė, kad vienos iš atsakovių nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nepripažintinos svarbiomis, todėl atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė.

Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) A. P. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodo, kad tariama įrodymu gausa, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie procesą ir jos procesines teises bei pareigas, yra deklaratyvūs teismo teiginiai. Pareiškime detaliai nurodyta, kad atsakovės sveikata, kuri yra prasta, bylos metu buvo itin pablogėjusi ir tą pagrindžia byloje pateiktas išrašas iš medicinos dokumentų. Dėl šios priežasties atsakovės dukra D. O. neinformavo apie gautus iš teismo procesinius dokumentus. Šios aplinkybės nėra paneigtos priešingais įrodymais. Atsakovės dukra vedė derybas su ieškovu. Teismo motyvai apie tai, kad atsakovė galėjo susipažinti su procesu per EPP sistemą, yra visiškai nepagrįsti teiginiai. Atsakovė nesiekia vilkinti proceso, o siekia teisingo bylos išnagrinėjimo ir teismas turėtų teikti prioritetą teisingumo principui prieš operatyvumo. Pareiškime buvo pateikti įrodymai, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes juo išspręsta dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, be to atsakovėms nepagrįstai perkelta visa jų atžvilgiu priimto neigiamo teismo sprendimo našta, nors ji turėjo būti padalinta tarp visų ginčui aktualiame gyvenamajame name gyvenančių asmenų.

Ieškovas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovė A. P. P. nuo pat pradžių buvo tinkamai informuota tiek apie pasikeitusį Nekilnojamojo turto nuosavybės teisių turėtoją, tiek ir tolimesnį kilusį teisminį procesą, todėl procesinių terminų praleidimas išimtinai sietinas tik su atsakovių neveikimu bei pasyviu elgesiu. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamu būdu. Atsakovė nepateikė svarbių procesinio termino praleidimo priežasčių. Atsakovei sveikatos būklės paūmėjimas buvo nustatytas laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-11-07, t.y. laikotarpiu nesusijusiu su procesinių dokumentų įteikimo ir sprendimo už akių priėmimo momentais. Iš medicininių dokumentų matyti, kad sveikatos problemos atsakove kamuoja nuolatos. Procesinių dokumentų įkėlimas į EPP sistemą privalo būti laikytinas ne pagrindiniu bei papildomu procesinių dokumentų įteikimo būdų, kadangi atsakovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami paštu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atnaujinus praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, byloje būtų priimtas kitoks teismo sprendimas. Ieškovo prievoliniai teisiniai santykiai išimtinai siejami tik su atsakovėmis, tačiau ne su kitais atsakovės nurodytais trečiaisiais asmenimis.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-02-24 nutartimi nutarė atmesti atsakovės prašymą atnaujini terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-02-24 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių; dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas; prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas, grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir priimti apeliantės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovė praleido CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, ir vertindamas, kad atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamojoje nutartyje išdėstytais motyvais, nuo kada turi būti skaičiuojamas CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas ir dėl pagrindų šiam terminui atnaujinti nebuvimo.

Sprendžiant klausimą dėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino atnaujinimo yra ypač svarbu nustatyti, ar sprendimą už akių teismas priėmė, nepažeisdamas sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančių teisės normų. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, be kita ko, nustatyta ir tai, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 287 straipsnio 1 dalis); sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka (287 straipsnio 2 dalis); teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, procesinį dokumentą <...> (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Vertinant, ar procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovei buvo įteikti tinkamai, turi būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei A. P. P. adresuoti dokumentai, siųsti paštu, įteikti 2015-09-30, juos priėmus dukrai (taip pat atsakovei šioje byloje) D. O., bei per EPP susikurtą paskyrą asmeniškai pačiai atsakovei A. P. P.. Nors atskirasis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kad realiai atsakovė A. P. P. procesinių dokumentų negavo, nes jų jai neperdavė dukra, apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus vertina nepagrįstais. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, procesinių dokumentų įteikimas šeimos nariams yra laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas jų įteikimui asmeniškai adresatui, adresatas negali ginčyti procesinių dokumentų įteikimo fakto, remdamasis tuo, kad šeimos nariai, kuriems buvo įteiktas jam adresuotas dokumentas, apie gautą procesinį dokumentą jo neinformavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė A. P. P. apie ieškovo reikalavimą žinojo jau nuo 2014-05-20, kuomet ieškovas informavo atsakovę dėl perimto už skolą turto nuomos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimui už akių priimti buvo visos procesinės prielaidos ir pirmosios instancijos teismas, 2015-11-17 priimdamas tokį sprendimą, sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Todėl 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo nuo jo priėmimo dienos 2015-11-17. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios po 2015-11-17 per 20 dienų terminą jai būtų objektyviai kliudžiusios kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Į bylą yra pateiktas vienintelis įrodymas – medicininė pažyma, išduota pačios apeliantės prašymu, kad jos sveikata nuo 2015-10-01 iki 2015-11-07 buvo pablogėjusi. Todėl net ir vertinant sveikatos pablogėjimą svarbia priežastimi, nors pagal Civilinio proceso įstatymą liga nėra pripažįstama svarbia priežastimi nevykdyti procesinių pareigų, apeliantės nurodytas sveikatos pablogėjimo laikotarpis, vertinant prašymo atnaujinti 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumą, nėra aktualus ir jokiu būdu nepateisina jos neveikimo po sprendimo už akių priėmimo. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015-11-17 sprendimas už akių 2015-11-19 lydraščiu buvo išsiųstas abiems atsakovėms, tačiau pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė teismui pateikė paskutinę CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių naikinamojo termino dieną.

Apeliantė taip pat nurodo, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas, kadangi teismo sprendimas turi įtakos į procesą neįtrauktų asmenų teisėms ir pareigoms. Šią aplinkybę apeliantė taip pat nurodė ir prašyme atnaujinti terminą sprendimo už akių peržiūrėjimui. Apeliantė nurodė, kad priešingai, nei teigia ieškovas, ginčo name gyvena ne du, o penki asmenys, todėl atsakovėms sumokėjus ieškovo prašomą nuostolių sumą, jos įgis atgręžtinius reikalavimus į šiuos asmenys, kurie neturėjo galimybės išsakyti savo pozicijos dėl ieškovo reikalaujamų nuostolių pagrįstumo. Teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi byloje nėra duomenų apie apeliantės nurodytus asmenis ir kad jie gyvena ginčo name. Tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų apeliantė nepateikė nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei kartu su atskiruoju skundu. Be to, tokias aplinkybės nagrinėti ir vertinti būtų pagrindas tik tuo atveju, jeigu apeliantės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtų buvęs pagrindas priimti ir jį nagrinėti CPK 288 straipsnio nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes atsakovas nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.