Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Farmailta“, V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Įvadas“, institucija, teikiančia išvadą – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. T. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. SA-20-211230-00205 ir 2021 m. gruodžio 31 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-211231-00198; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas kartu su trečiaisiais asmenimis UAB „Farmailta“ ir V. S. nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „LANIDA“ parengtą projektą ir UAB „Įvadas“ parengtos projekto dalies – lauko dujotiekio techninio darbo projekto sprendinius sklype jis atliko paukštidės ir lauko dujotiekio statybos darbus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi patikrinimą, 2021 m. gruodžio 30 d. surašė Savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatavo, jog SND sistema, kurią sudaro skirstomieji dujotiekiai ir kiti inžineriniai statiniai, pagal paskirtį priskirtini inžinieriams tinklams bei ypatingųjų arba neypatingųjų statinių kategorijai, todėl yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, o ieškovas tokio dokumento nepateikė. Inspekcija 2021 m. gruodžio 31 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo ieškovas įpareigotas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. žemės ūkio paskirties žemės sklype išardyti-išmontuoti įrengtus didelio slėgio (iki 15,6 bar) suskystintų naftos dujų inžinerinius tinklus iš plieninių vamzdžių su kitais įrenginiais – trimis požeminiais 9,10 kub. m SND rezervuarais, 100 kG/h (16 kW) elektriniu SND garintuvu, patalpintu metaliniame konteineryje ir prie jų esančiais slėgio reguliatoriais ir sutvarkyti statybvietę. Savavališkos statybos aktas ir Privalomas nurodymas yra neteisėti dėl atsakovės atlikto lauko dujotiekio statybos rūšies netinkamo įvertinimo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nei pamatų, nei įvadų, nei talpyklos, garintuvo statybai statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.

3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

4. Nurodė, kad gavusi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos raštą dėl ieškovo žemės sklype įrengtų SND talpyklų statybos teisėtumo įvertinimo, atliko patikrinimą ir nustatė, kad J. T. yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas statyti fermų paskirties ypatingąjį statinį – paukštidės pastatą žemės ūkio paskirties žemės sklype. Sklypo šiaurinėje dalyje įrengtos trys požeminės SND talpyklos po 9,1 kub. m talpos (maksimalus užpylimas 85 procentai), kuriose bus maksimaliai saugoma 23,33 kub. m skystos fazės dujų. Fermos ir dujų talpyklų statybos atliktos pagal UAB „Lanida“ parengto projekto „Negyvenamos, kitos (fermų) paskirties pastatų – paukštidžių, (duomenys neskelbtini), statybos techninio darbo projektas“ ir projektuotojo UAB „Įvadas“ parengtos projekto dalies – lauko dujotiekis, statybos rūšis – nauja statyba, naudojimo paskirtis – dujų tinklai techninio darbo projekto Nr. 3338-01-TDP-LD sprendinius. Žemės sklype pagal projekto sprendinius ant suformuotos aikštelės 5,80 m x 5,68 m dydžio plote įrengti 9 pamatai, ant jų pastatytos (pritvirtintos) talpyklos. Pamatų aukštis 0,30 m, talpyklos užpiltos žvyro sluoksniu. Šalia talpyklų ant betoninės plokštės pastatytas reikiamo dujinės fazės dujų kiekio užtikrinimui 100 kg/h elektrinis (16 kW) dujų garintuvas, kurio konstrukcija – metalinis konteineris.

5. Nustačius, kad statytojo pastatyti SND inžineriniai tinklai kartu su kitais įrenginiais pažeidžia teisės aktų reikalavimus, 2021m. gruodžio 30 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas, kuriuo iš esmės konstatuota, jog atsižvelgus, kad visi statiniai, tame tarpe ir inžineriniai statiniai – inžineriniai tinklai, nepriklausomai nuo konkrečios jų konstrukcijos vietos (ant, po ar viduje), vykdant veiklą, susietą su pavojingomis medžiagomis ar potencialiai pavojingais įrenginiais, yra priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai, kurių statybai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas SND inžinerinius tinklus įrengė pagal techninio darbo projektą neturėdamas privalomo statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija 2021 m. gruodžio 31 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo statytoją įpareigojo iki 2022 m. birželio 30 d. žemės ūkio paskirties žemės sklype išardyti – išmontuoti įrengtus didelio slėgio (iki 15,6 bar) suskystintų naftos dujų inžinerinius tinklus iš plieninių vamzdžių su kitais įrenginiais – trimis požeminiais 9,10 kub. m suskystintų naftos dujų rezervuarais, 100 kG/h (16 kW) elektriniu suskystintų naftos dujų garintuvu patalpintu metaliniame konteineryje ir prie jų esančiais slėgio reguliatoriais ir sutvarkyti statybvietę.

6. Trečiasis asmuo UAB „Įvadas“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad rengiant projektą, atliko tokio objekto projektavimui reikiamų teisės normų analizę, įsitikino, kad statinys nepatenka į kategoriją statinių, kuriai būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Jo atliktas projektas atitinka įstatymo reikalavimus, pagal jį atlikti teisėti statybos darbai. Darbus objekte vykdė statybos vadovas, turintis kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vykdyti tokius darbus.

7. Tretieji asmenys UAB „Farmailta“ ir V. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. SA-20-211230-00205 ir 2021 m. gruodžio 31 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-211231-00198; bei priteisė iš atsakovės ieškovui 85 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 50,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9. Teismas sprendė, kad ginčo statybų metu ir dabar galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuriuo apibrėžiamos statinių charakteristikos.

10. Šiuo atveju dujotiekio projektavimo darbus atliko projektuotojas, t. y. trečiojo asmens UAB „Įvadas“ vadovas A. J., kurio kvalifikacinis atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) suteikia teisę eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Teismas siūlė šalims paskirti byloje ekspertizę, kuri įvertintų dujotiekio projektavimo darbų priskyrimą / nepriskyrimą statybos darbams, tam tikrai statinio kategorijai, tačiau šalys nesutiko. Atsakovės atstovai, išvadą teikiančios institucijos darbuotojas, ruošęs išvadą, neteikė į bylą duomenų apie savo turimą kompetenciją ginčui išspręsti, neįrodinėjo išsilavinimo statybų ir inžinerijos srityje ir, kad jis atitinka ar galėtų atitikti ar būti prilyginamas projekto vadovo kompetencijai. Tokia teismui pateikta informacija būtų reikšminga šios bylos atveju, ypač kai statybos ekspertizė procese nebuvo paskirta.

11. Atsakovė nepateikė faktų ar įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie ieškovui priklausančių SND rezervuarinio įrenginio priskyrimą prie ypatingų statinių kategorijos. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ antrajame skirsnyje pateikiamo ypatingų statinių kategorijai priskirtinų statinių sąrašo lentelės 4 punktas ginčo dalykui negali būti taikytas, nes ginčo objektas nėra pastatytas negyvenamos paskirties pastate, kaip tą numato 4 punktas. Pagal lentelės 11 punktą ypatingųjų statinių kategorijai priskirtini dujų tinklai, kai įrengti skirstomieji dujotiekiai, kurių slėgio (bar) ir skersmens (mm) sandauga lygi arba didesnė kaip 3 500. Tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikė, atvirkščiai, iš techninio projekto duomenų matyti, kad statybose suprojektuotas mažo slėgio dujotiekis – 100 mbar SND dujotiekio įvadas. Mažo slėgio dujotiekio įvadas yra II kategorijos statinys, kurio statybai nereikalaujama statybą leidžiančio dokumento. Pagal lentelės 19 punktą „Automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniai“ ypatingiems statiniams priskiriami statiniai, jei naudojamos 100 kub. m ir didesnės 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos. Šiuo atveju parengtame projekte suprojektuoto rezervuarinio įrenginio bendras tūris yra ženkliai mažesnis. Be to, visi sumontuoti objekte vamzdynai nepatenka į lentelės 22 punkte numatytą teisinio reguliavimo sferą (inžineriniai tinklai), nes neatitinka šio punkto statinio požymių ir techninių parametrų -mažo slėgio suskystintų naftos dujų įvadai priskirtini II grupės nesudėtingų statinių kategorijai (STR 1.01.03:2017 VI skyriaus 2.4. punktas).

12. Įvertinus UAB „Įvadas“ atlikto techninio darbo projekto duomenis ir jame esantį darbų bei objektų aprašymą, matyti, kad ginčo objektai nėra naudojami negyvenamos paskirties pastatuose, kaip tai numatyta minėtos lentelės 4 punkte, sumontuoto dujotiekio slėgis nesiekia 11 punkte numatytų dujų tinklų slėgio, o naudojamos talpyklos netalpina 100 kub. m dujų, vadinasi, statiniai negali būti priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai. Mažo slėgio suskystintų naftos dujų įvadai pagal minėto STR VI skyrių kaip inžineriniai tinklai (dujų tinklai) priskirtini nesudėtingų statinių kategorijai (2.4 punktas). Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu naujo nesudėtingo statinio statybai statybą leidžiančio dokumento reikalaujama tik tuomet, jei statyba yra mieste, o šiuo atveju statyba buvo vykdoma viensėdyje, taigi, pagal šią teisės normą statybą leidžiančio dokumento nereikalaujama.

13. Suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklės, patvirtintos 2016 m. spalio 20 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-277, numato dujotiekių skirstymą, atsižvelgiant į transportuojamų dujų slėgį. Pagal taisyklių 39.4 punkto nuostatas mažo slėgio dujotiekiams priskiriami tie dujotiekiai, kurių didžiausias darbinis dujų slėgis mažesnis arba lygus 0,1 bar. Šio statybos objekto dujų slėgis SND dujotiekio įvade pagal techninį projektą yra 100 mbar., taigi, šis dydis yra mažesnis už nurodytą taisyklėse.

14. Skirstomasis dujotiekis – vamzdžių sistema nuo dujų talpyklos iki dujų vartotojo vidaus dujotiekio (6.15 punktas), taigi, šios taisyklės apibrėžia, kad ieškovo dujų vamzdynas negali būti priskiriamas prie skirstomojo dujotiekio. Kadangi šiuo atveju dujotiekio įvadas pagal techninį projektą yra mažo slėgio įvadas, o SND rezervuarų įrenginio talpa iki 100 kub. m, jie nelaikytini ypatingais statiniais dar ir pagal Suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisykles. Vadovaujantis Suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklėmis, mažo slėgio dujotiekio įvadas ir suskystintų naftos dujų rezervuarai yra atskiri kilnojamieji daiktai.

15. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalis numato, kad mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktais. Šiuo atveju suprojektuotas suskystintų naftos dujų tinklas su įrenginiais, įvertinus slėgio parametrus, laikytini įrenginiais. Teismas vertino, kad objektas susidedantis iš rezervuarų, vamzdyno ir garintuvo, atvežtas ir pastatytas, sumontuotas iš atskirų įrenginių, jų techninės charakteristikos leidžia spręsti, kad objekto gaminiai pagal CK nuostatas yra kilnojamieji daiktai.

16. UAB „Įvadas“ parengto projekto dalies – lauko dujotiekio techninio darbo projekto aprašyme nurodyta, kad rezervuarai į objektą pateikiami sukomplektuoti su apsaugos, slėgio ir skysčio lygio kontrolės priemonėmis, užpylimo ir dujinės fazės vožtuvais bei skystos fazės paėmimo čiaupu. Garintuvas pateikiamas į objektą kartu su elektros tiekimo ir automatinio valdymo spinta (Ex saugumo laipsnis)“. Aprašomojoje dalyje taip pat nurodyta, kad projektuojamas vamzdynas nepatenka į LST EN 13480 – „Metalinis pramoninis vamzdynas“ bei Slėginių įrenginių direktyvos 97/23EEB nuostatas. Visa tai, o taip pat kita aprašomoji projekto dalis leidžia spręsti, kad projekte numatytiems montuojamiems įrenginiams taikytinas ne Statybos įstatymas, bet Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai aktai, kur nurodyta, kad 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos priskiriamos potencialiai pavojingiems įrenginiams. Toks teisinis reglamentavimas dėl talpyklų lemia, jog šiuo atveju ieškovo pastatytas SND rezervuarinis įrenginys turi būti priskiriamas ne statiniams, bet įrenginiams. Jei įrenginiai priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, jie turi būti patikrinti paskirtos akredituotos įstaigos kvalifikuotų specialistų ir įregistruoti Valstybiniame potencialiai pavojingų įrenginių registre. Nors šiuo atveju nėra pateikta duomenų, kad šiame registre pavojingi ieškovo įrenginiai jau yra įregistruoti, tačiau iki šio laiko atsakovės reikalavimu įrenginiais uždrausta naudotis, taigi, jų registravimą potencialiai pavojingų įrenginių registre bus galima atlikti vėliau. Be to, potencialiai pavojingų įrenginių registravimas neapsprendžia daikto priskyrimo šios kategorijos daiktams, bet yra skirtas jų apskaitai ir saugaus naudojimo kontrolei.

17. Dujotiekio projektavimo darbus vykdė UAB „Įvadas“, darbus atliko statybos vadovas, turintis kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vykdyti dujotiekio projektavimo darbus, kas patvirtinama A. J. išduotu kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad iškilus tam tikroms abejonėms dėl talpyklos vamzdžių priskirtinumo neypatingiems ar ypatingiems inžineriniams tinklams, projektuoto vadovas kreipėsi į LR Energetikos ministeriją, kurios specialistai 2022 m. kovo 8 d. atsakyme Nr. 3-336 patvirtino SND vamzdžių, įrengtinų objekte, priskirtinumą SND rezervuarų įrenginio jungiamiesiems vamzdynams.

18. Toks projektuotojo elgesys patvirtina ne tik jo atitinkamą kvalifikaciją, bet ir atsakomybės bei atidumo savo profesijoje principų laikymąsi. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išvada vertintina kritiškai. Išvadą teikianti institucija nuosekliai nurodo, kad slėginis rezervuaras kartu su jungiamaisiais vamzdynais, uždaromaisiais įtaisais, dujų slėgio reguliatoriais, apsauginiais vožtuvais yra priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams, t. y. ne statiniams, tačiau dėl dujų tinklų priskirtinumo nurodo, kad dujų tinklai šiuo atveju priskirtini inžineriniams tinklams ir turi būti priskirtini ypatingų statinių kategorijai dėl to, kad juose naudojamos ir saugomos pavojingos medžiagos. Ta pati institucija 2022 m. kovo 3 d. (diena rašte nenurodyta) pateikė projektuotojui atsakymą į jo užklausą ir, įvertinusi savo specialistų nuomonę, pateikė atsakymą, kad projekto vamzdžiai priskiriami SND rezervuaro įrenginio jungiamiesiems vamzdynams. Toks vertinimas reiškia, kad ypatingojo statinio kategorijai vamzdynai nėra priskiriami.

19. Nustatytų aplinkybių pagrindu Savavališkos statybos aktas ir Privalomas nurodymas yra ydingi, todėl naikintini. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteisė ieškovui 85 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniame skunde atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir aiškino STR „Statinių klasifikavimas“ 13 punkte pateikiamą reglamentavimą, nurodydamas baigtinį ypatingųjų statinių sąrašą, pateikiamą šio reglamento 1 lentelėje. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi bei STR „Statinių klasifikavimas“ 13 punktu, jei statinyje naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius) arba jei statinyje (jame, ant jo po juo) yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, toks statinys dėl galimos didelės žalos avarijos atveju priskirtinas ne nesudėtingųjų statinių, kaip nurodyta projekte, bet ypatingųjų statinių kategorijai. STR „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelė taikoma, tik apibrėžiant sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinių parametrus, atitinkamai, tai nereiškia, kad jokie kiti statiniai, nepatenkantys į STR „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelę, ypatingos kategorijos statiniams priskirti negali būti. Pagal reglamentavimą SND priskiriamos pirmajai pavojingų takiųjų medžiagų grupei. Pagal techninius parametrus suskystintų naftos dujų rezervuarų įrenginys priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams. Tai nurodoma ir ieškovo su dubliku pateiktame Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2022 m. kovo 8 d. rašte Nr. 3-336 „Dėl paklausimo“. Be to, faktą, kad šiuo atveju įrengti įrenginiai priskirtini potencialiai pavojingų statinių kategorijai ir jie turi būti registruojami registre, bylos nagrinėjimo metu pripažino ir trečiojo asmens UAB „Įvadas“ atstovas A. J.. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-3481 „Dėl dujų tinklų klasifikavimo“ bei LR Energetikos ministerijos išvadoje pateiktais išaiškinimais, nepagrįstai vertino, kad ypatingojo statinio kategorijai vamzdynai nėra priskiriami. Energetikos ministerija 2022 m. kovo 8 d. rašte pasisakė tik dėl paklausime pažymėtų vamzdžių. Ieškovo pateiktas 2022 m. kovo 8 d. raštas nepaneigia LR Energetikos ministerijos teiktos išvados byloje. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę teikė 2022 m. kovo 8 d. raštui, o ne oficialiai byloje išvadą teikiančios institucijos pateiktai išvadai. Administraciniai aktai ieškovui buvo surašyti ne dėl „SND rezervuarinio įrenginio“, bet dėl SND dujų tinklų su kitais potencialiai pavojingais įrenginiais. Teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas įrodinėjimo naštos taisykles, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neįvertino jų sąsajumo su ginčo dalyku, iškraipė bylos faktus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieškovas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype pastatė naują ypatingos kategorijos statinį – SND inžinerinius tinklus su kitais potencialiai pavojingais įrenginiais. Inspekcija įrodė ieškinio nepagrįstumą, Savavališkos statybos akto bei Privalomojo nurodymo atitikimą teisės aktų reikalavimams.

20.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad statinio priskyrimas tam tikrai kategorijai reikalauja atitinkamų specialių žinių. Skundžiamas teismo sprendimas yra siurprizinis, nes nagrinėjant bylą nebuvo keliamas klausimas nei dėl atsakovės kompetencijos, gavus Lietuvos Respublikos valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pranešimą atlikti aplinkybių patikrinimą bei, nustačius pažeidimus, priimti skundžiamus administracinius aktus, nei dėl LR Energetikos ministerijos, teismo protokoline nutartimi įtrauktos į bylą išvadai pateikti, išvadą rengusio asmens kompetencijos, todėl nebuvo būtinybės dėl to pasisakyti. Taip teismas pažeidė atsakovės teisę į teisingą teismą. Nors teismas konstatavo, kad atsakovės pareigūnai, LR Energetikos ministerijos darbuotojas, rengęs išvadą, byloje neteikė duomenų apie savo kompetenciją ginčui išspręsti, neįrodinėjo išsilavinimo statybų ir inžinerijos srityje, todėl jų rengtų dokumentų turinį vertino kritiškai, tačiau ieškovo pateikto LR Energetikos ministerijos 2022 m. kovo 8 d. rašto rengėjo kompetencijos ir išsilavinimo nekvestionavo.

21. Ieškovas J. T. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

22. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad pagrįstai teismas ieškinį tenkino. Nei vienas iš objekto dalių negali būti priskirtas arba nekilnojamajam daiktui, arba kokiai nors statinio kategorijai. Tai reiškia, kad objektus negali būti laikomas statiniu. Nėra duomenų, jog objektas visas ar dalimis negali būti perkeltas į bet kurią vietą, taip pat nėra pagrindo teigti, jog toks objekto ar jo dalių perkėlimas pakeistų jų paskirtį ar sumažintų jų vertę. Taigi, tiek objektas, tiek atskiros jo dalys atitinka kilnojamojo daikto požymius ir sąvoką. Aplinkybė, kad statinyje laikomos pavojingos medžiagos, dar nesudaro pagrindo jį pripažinti ypatingu, nes tam būtina nustatyti teisės aktuose įtvirtintus ribinius kiekius. STR 1.01.03:2017 antrojo skirsnio 1-oje lentelėje nurodytas baigtinis ypatingųjų statinių pagal sudėtingas konstrukcijas ir sudėtingas technologijas sąrašas. Savavališkos statybos aktas bei Privalomasis nurodymas surašyti, nenustačius jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad objektas atitinka nors vieną STR 1.01.03:2017 antrojo skirsnio 1 lentelėje nurodyto baigtinio ypatingųjų statinių pagal sudėtingas konstrukcijas ir sudėtingas technologijas sąrašo punktą. Tai sudaro savarankišką pagrindą laikyti, jog statybą leidžiantis dokumentas objekto įrengimui pagal STR 1.01.03:2017 nereikalingas. Atsakovė neįrodė, kad SND indai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyto Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametrų sąrašo ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu patvirtinto Registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nurodant jų parametrus, sąrašo – klasifikatoriaus nustatyto parametro, kuris būtinas šiuos indus pripažinti potencialiai pavojingais įrenginiais. Net jeigu SND indai ir būtų įregistruoti potencialiai pavojingų įrenginių registre, tai taip pat nesudarytų pagrindo teigti, kad SND indai yra potencialiai pavojingi įrenginiai. Be to, SND indams nesant objekto viduje, jis negali būti pripažintas ypatingu statiniu. SND indai ribojasi tik su jungiamaisiais vamzdžiais, kurie pagal LR Energetikos ministerijos išaiškinimą yra ne statiniai. Atsakovė neįrodė jokių ribinių pavojingų medžiagų naudojimo ar saugojimo pavojingų medžiagų kiekių SND induose. Institucijos neturėjo jokių objektyvių ir realių galimybių nustatyti, ar objektas gali būti ypatingu statiniu. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė argumento, kad objektui turi būti taikomas ir Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 3 punktas – pavojingų medžiagų slėginiai vamzdynai, slėginiai garotiekiai ir karšto vandens vamzdynai. Be to, objekte esantys vamzdžiai neatitinka nei vieno potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametrų.

23. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 12 d. teismui pateikė naujus įrodymus – rašto dėl tarnybinės pagalbos, projekto 1, 10 – 11 psl., lydraščio kopijas.

24. Trečiasis asmuo UAB „Įvadas“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

25. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad pagal suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių 6.19. punktą suskystintų naftos dujų inžinerinių tinklų plieniniai vamzdžiai priskiriami dujų rezervuarinių įrenginių jungiamiesiems vamzdžiams, o ne dujų inžineriniams tinklams. Inspekcija neįsigilino į projektą: jame suprojektuoti du daiktai – kilnojamas daiktas suskystintų naftos dujų rezervuarų įrenginys ir mažo slėgio (iki 100 mbar) SND dujotiekio įvadas. STR 1.01.03:2017 antrojo skirsnio 1-oje lentelėje nurodytas ypatingųjų statinių pagal sudėtingas konstrukcijas ir sudėtingas technologijas sąrašas yra baigtinis. Pagal STR „Statinių klasifikavimas“ 9.2 papunktį mažo slėgio dujotiekio įvadas priskirtinas kitiems inžineriniams statiniams. Tiek suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklės, tiek Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nurodo, kad SND tinklai yra atskiras statinys, tiek SND rezervuaras ir SND garintuvas yra atskiri nuo SND tinklo įrenginiai. Tarp rezervuarų ir garintuvo įrengti vamzdžiai priskirtini rezervuarinio įrenginio jungiamiesiems vamzdžiams. Kelių sekcijų rezervuariniuose įrenginiuose naudojama ir saugoma skysti naftos produktai – kelių rūšių benzinas ir dyzelinas, tai antros grupės takiosios medžiagos. Pagal techninius parametrus suskystintų naftos dujų rezervuarų įrenginys yra priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams, bet ne statiniams. Įrenginiams, kaip kilnojamam daiktui, statybą leidžiantys dokumentai neišduodami. LR Energetikos ministerijos išvadoje nenurodoma, kad SND rezervuarinis įrenginys priskirtinas statiniui, tik cituoja normatyvinių dokumentų reikalavimus. Inspekcijos ar Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos darbuotojai, tikrinantys dujotiekio tinklų projektus ir statybas, turi turėti atitinkamą dujotiekio specialybės kvalifikaciją. Nagrinėjamas statinys priskirtinas nesudėtingajam statiniui, kuriam kaimo teritorijoje statybą leidžiantis dokumentas nereikalaujamas.

26. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: SND rezervuarų patikros dokumentus, suskystintų naftos dujų požeminės talpyklos įregistravimo Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre dokumentus, projektuotojo kvalifikacijos dokumentus.

27. Tretieji asmenys UAB „Farmailta“ ir V. S. atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30. Trečiasis asmuo UAB „Įvadas“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – UAB „Kiwa inspecta“ 2023 m. balandžio 22 d. atlikto patikrinimo 2021 m. balandžio 22 d. slėginių indų techninės būklės tikrinimo ataskaitas Nr. 21-14-220, Nr. 21-14-219, Nr. 21-14-218; Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos pažymas 2021 m. gegužės 19 d. Nr. PP-2-1196, 2021 m. gegužės 19 d. Nr. PP-2-1197, 2021 m. gegužės 17 d. Nr. PP-2-1175 apie įrenginių (suskystint naftos dujų požeminių talpyklų) įregistravimą Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, UAB „Įvadas“ vadovo A. J. kvalifikacijos atestatus. Trečiojo asmens tvirtinimu, šie įrodymai turės įtakos apeliacinio skundo nagrinėjimui.

31. Ieškovas J. T. 2023 m. rugsėjo 12 d. teismui pateikė naujus įrodymus – rašto dėl tarnybinės pagalbos, projekto 1, 10 – 11 psl., lydraščio kopijas. Nurodė, jog šie įrodymai buvo gauti tik 2023 m. rugsėjo 1 d. ir jie, ieškovo nuomone, paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad objektas yra ypatingas statinys, kuris turėjo būti statomas tik su išduotu statybos leidimu.

32. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2015).

33. Gauti įrodymai buvo išsiųsti šalims susipažinti. Atsakovė nurodė, jog ieškovo pateikiami įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės, jie nėra reikšmingi bylos faktinėms aplinkybėms pagrįsti, nes su nagrinėjamos bylos dalyku yra visiškai nesusiję, todėl neprijungtini prie bylos.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, kad jie atitinka CPK 314 straipsnio reikalavimus, yra skirti atsikirtimams į apeliacinio skundo argumentus pagrįsti, gauti po teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

35. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškovo reikalavimai panaikinti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilę nesutarimai dėl to, ar ieškovo vykdyti statybos darbai, kurių metu jam bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklype buvo įrengtos trys požeminės suskystintų naftos dujų talpyklos, buvo atlikti savavališkai. Ginčas yra grindžiamas keliais aspektais: pirma, šalys nesutaria dėl to, ar ieškovas, statydamas ginčo įrenginius, turėjo gauti statybą leidžiančius dokumentus; antra, šalys skirtingai vertina aplinkybes, susijusias su pastatytų objektų priskyrimo atitinkamai statybos rūšiai bei statinio kategorijai. Šios aplinkybės yra reikšmingos siekiant įvertinti, ar ieškovas teisėtai vykdė statybas ir atitinkamai ar atsakovė pagrįstai surašė ginčijamus aktus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

36. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovui J. T. ir tretiesiems asmenims V. S. ir UAB „Farmailta“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,0921 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui J. T. nuosavybės teise priklauso 17021/30921 minėto žemės sklypo dalys.

37. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 26 d. išdavė J. T. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-3-200226-00016, suteikiantį jam teisę žemės sklype statyti kitos (fermų) paskirties ypatingąjį statinį – paukštidės pastatą, pagal UAB „LANIDA“ parengtą projektą „Negyvenamos, kitos (fermų) paskirties pastatų – paukštidžių (duomenys neskelbtini). statybos techninio darbo projektas“ ir UAB „Įvadas“ parengtos projekto dalies – lauko dujotiekio, kurio statybos rūšis – nauja statyba, naudojimo paskirtis – dujų tinklai, techninio darbo projekto Nr. 3338-01-TDPLD sprendinius.

38. Šių dokumentų pagrindu ieškovas žemės sklypo šiaurinėje dalyje pastatė paukščių fermą, kurios šildymui, o taip pat grūdų džiovyklai įrengė tris požemines suskystintų naftos dujų (toliau – SND) talpyklas po 9,1 kub. m talpos (maksimalus užpylimas 85 procentai), kuriose maksimaliai bus galima saugoti 23,33 kub. m skystos fazės (12 700 kg arba 5 400 kub. m dujinės fazės) dujų. Talpyklos pastatytos (pritvirtintos) žemės sklype pagal projekto sprendinius ant 5,80 m x 5,68 m dydžio plote suformuotos aikštelės dalies įrengtų 9 pamatų iš pamatinių blokų FPB (1 180 x 800 x 300 mm). Talpyklos užpiltos žvyro sluoksniu. Šalia talpyklų ant betoninės plokštės pastatytas reikiamo dujinės fazės dujų kiekio užtikrinimui 100 kg / h elektrinis (16k W) dujų garintuvas, kurio konstrukcija – metalinis konteineris.

39. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) vyriausiasis specialistas 2021 m. gruodžio 30 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-211230-00205 dėl galimai žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai atliktų darbų – didelio slėgio (iki 15,6 bar) suskystintų naftos dujų inžineriniai tinklų iš plieninių vamzdžių su kitais įrenginiais – trimis požeminiais 9,10 kub. m. suskystintų naftos dujų rezervuarais, 100 kG/h (16 kW) elektriniu suskystintų naftos dujų garintuvu patalpintu metaliniame konteineryje ir prie jų esančiais slėgio reguliatoriais įrengimo – t. y. statytojas (nagrinėjamu atveju – ieškovas) SND inžinerinius tinklus su kitais įrenginiais įrengė pagal TDP (lauko dujotiekio dalies projekto sprendinius, bet neturėdamas privalomojo statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD). Tuo pagrindu Inspekcija 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-211231-00200 Nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kuriuo reikalaujama nevykdyti jokių didelio slėgio (iki 15,6 bar) suskystintų naftos dujų inžinerinių tinklų ir kitų įrenginių – trijų požeminių 9,10 kub. m. suskystintų naftos dujų rezervuarų, 100 kG/h (16 kW) elektrinio suskystintų naftos dujų garintuvo ir prie jų esančių slėgio reguliatorių statybos darbų, dėl kurių 2021 m. gruodžio 30 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-211230-00205, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Be to, 2021 m. gruodžio 31 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-211231-00198, kuriuo reikalaujama iki 2022 m. birželio 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išardyti – išmontuoti įrengtus didelio slėgio (iki 15,6 bar) suskystintų naftos dujų inžinerinius tinklus iš plieninių vamzdžių su kitais įrenginiais – trimis požeminiais 9,10 kub. m. suskystintų naftos dujų rezervuarais, 100 kG/h (16 kW) elektriniu suskystintų naftos dujų garintuvu patalpintu metaliniame konteineryje ir prie jų esančiais slėgio reguliatoriais ir sutvarkyti statybvietę.

Dėl statybos teisėtumo

40. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal šios straipsnio 2 dalį – asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.). Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių gynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1 ir 2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019; 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023).

41. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė (atsakovė) iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

42. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 str., 178 str.). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

43. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

44. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

45. Ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija (Statybos įstatymo 2 str. 20 d.). Neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių (Statybos įstatymo 2 str. 28 d.).

46. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – reglamentas) 9.2 papunkčio nuostatas dujų tinklams yra priskiriami magistraliniai dujotiekiai, didesnio kaip 5 bar, bet ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo darbinio slėgio skirstomieji dujotiekiai ir (ar) vartotojo įvadai, suskystintų gamtinių dujų įrenginiai, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų naftos dujų sistema, kurią sudaro skirstomieji dujotiekiai, ir kiti inžineriniai statiniai. Pagal reglamento 13 punktą ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys.

47. Reglamento antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkte nustatyta, kad ypatingiems statiniams be kita ko priskiriami negyvenamos paskirties pastatai, kuriuose naudojamos 100 kub. m ir didesnės I grupės takiųjų medžiagų talpyklos. Pagal lentelės 11 punktą, ypatingų statinių kategorijai priskiriami inžineriniai (naftos ir dujų) tinklai – magistraliniai dujotiekiai ir jų technologiniai priklausiniai (išskyrus kompresorių, dujų skirstymo, dujų apskaitos ir(ar) slėgio reguliavimo stočių teritorijoje esančius ryšių įrangos ir apsaugos postų pastatus, lauko tualetus, kabelių kanalus, stočių ir kontrolinio įtaiso paleidimo/priėmimo kamerų, uždarymo įtaisų teritorijoje esančius vidaus (vietinės reikšmės) kelius, aikšteles, tvoras ir privažiavimo prie šių teritorijų kelius), skirstomieji dujotiekiai, kurių slėgio (bar) ir skersmens (mm) sandauga lygi arba didesnė kaip 3 500, magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai) ir jų technologiniai priklausiniai. Pagal lentelės 19¹ punktą „Automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniai“ ypatingiems statiniams priskiriami statiniai, jei naudojamos 100 kub. m ir didesnės 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos. Prie ypatingos paskirties statinių taip pat priskiriami inžineriniai tinklai, atitinkantys 22 punkte nurodytus statinių požymius ir techninius parametrus.

48. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (toliau – Pavojingų įrenginių įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros valstybinį valdymą, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimus, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atliekančių asmenų ir šių įrenginių savininkų teises, pareigas ir atsakomybę, siekiant užtikrinti potencialiai pavojingų įrenginių saugą, kad nebūtų žalingo šių įrenginių poveikio žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Pavojingų įrenginių įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas potencialiai pavojingiems įrenginiams, kurių kategorijos nurodytos šio įstatymo 3 straipsnyje ir kurių kategorijų parametrus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

49. Potencialiai pavojingi įrenginiai – įrenginiai, kurie atitinka šiame įstatyme nurodytas kategorijas ir Vyriausybės patvirtintus šių įrenginių kategorijų parametrus ir kuriuos naudojant dėl juose susikaupusios energijos ir vykstančių procesų kyla pavojus (galima grėsmė) žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Pavojingų įrenginių įstatymo 2 str. 3 d.). Pavojingų įrenginių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos: garo ir vandens šildymo katilai; slėginiai indai; pavojingų medžiagų slėginiai vamzdynai, slėginiai garotiekiai ir karšto vandens vamzdynai; degiąsias dujas naudojantys pramoniniai įrenginiai; kt. Taigi, suskystintų naftos dujų talpyklos priskiriamos prie potencialiai pavojingų įrenginių ir yra registruojamos Valstybiniame potencialiai pavojingų įrenginių registre, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta ir šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos Valstybinės darbo inspekcijos pažymos apie įrenginių (suskystint naftos dujų požeminių talpyklų) įregistravimą Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre.

50. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, bei įvertinęs byloje pateikto UAB „Įvadas“ techninio projekto duomenis nustatė, kad buvo suprojektuotas ir pastatytas mažo slėgio dujotiekis – 100 mbar suskystintų naftos dujų dujotiekio įvadas, suprojektuoto rezervuarinio įrenginio bendras tūris sudaro tik 27,1 kub. m, t. y. tūris mažesnis nei 100 kub. m, jis nėra priskiriamas negyvenamos paskirties pastatams, nors ir yra potencialiai pavojingas įrenginys, talpyklos nėra įrengtos statinyje, ant statinio ar po statiniu, o užkastos, užpiltos žvyru, privačios nuosavybės teisėmis ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype, todėl negali būti priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai ir pagal reglamento 15-20 punktus bei 3 lentelės 2.4 punktą yra priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ir kiti statiniai, nepatenkantys į STR „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelę gali būti priskirti ypatingos kategorijos statiniams. Kaip jau minėta, reglamente nustatyti specialūs kriterijai (pagal nustatytus ribinius kiekius; pagal sudėtingumo požymius ir techninius parametrus, kt.), kada statiniai priskiriami ypatingų statinių kategorijai, todėl teisės aktuose nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas plečiamai ir prie ypatingų statinių priskirti statinius pagal asmeninius suinteresuotų asmenų pageidavimus.

52. Statybą leidžiančio dokumento nereikia nesudėtingiems statiniams, išskyrus atvejus aprašytus, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priede. Taigi, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas nesudėtingojo statinio statybos atvejais: i) statant ar rekonstruojant I grupės nesudėtingą statinį – ne kultūros paveldo objekto teritorijoje, ne kultūros paveldo vietovėje; ii) statant ar rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį – ne mieste, ne konservacinės apsaugos prioriteto ar ne kompleksinėje saugomoje teritorijoje, ne kultūros paveldo objekto teritorijoje, ne kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, ne kultūros paveldo vietovėje ir kt.; iii) statant ar rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį – magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies; taip pat SLD nereikalingas statant II grupės nesudėtingąjį pastatą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu jis statomas šioje teritorijoje esančioje sodyboje.

53. Iš ieškovo pateikto UAB „Įvadas“ parengto Techninio darbo projekto „Negyvenamos kitos (fermų) paskirties pastatų – paukštidžių, (duomenys neskelbtini)“ dalies – „lauko dujotiekis“, statinio kategorija – „nesudėtingas statinys“, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas.

54. Apeliantė didelę reikšmę apeliaciniame skunde ir nuomonėje dėl įrodymų prijungimo skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-3481 „Dėl dujų tinklų klasifikavimo“ pateiktam išaiškinimui, kad, kai statinyje (pastate, inžineriniame statinyje), nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje (ant statinio, po statiniu ar statinio viduje) yra potencialiai pavojingas įrenginys, toks statinys (pastatas ar inžinerinis statinys) priskirtinas ypatingųjų statinių kategorijai vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi.

55. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad toks raštas nėra viešai paskelbtas teisės aktų registre ar pateiktas į bylą, todėl nėra galimybės įvertinti, ar faktinės aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamai situacijai. Antra, viešai skelbiamuose Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimuose (žr. https://vtpsi.lrv.lt/lt/konsultacijos/klausimai-ir-atsakymai/nuo-2018-metu/ii-statybos-valstybine-prieziura-reglamentuojanciu-ir-su-jais-susijusiu-teises-aktu-nuostatu-taikymas-1/4-statiniu-klasifikavimas/inspekcijos-isaiskinimai-59) nurodyta, kad gamykloje pagaminti gaminiai (SGD įrenginiai), jei pagal gamyklos pateiktus dokumentus (techninį pasą, atitikties deklaraciją ir pan.) yra įrenginiai ir atitinka Civiliniame kodekse apibrėžtą kilnojamojo daikto sąvoką, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas nėra statiniai ir tokių gaminių (SGD įrenginiai) surinkimui Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai netaikomi. Jei tokio gaminių (SGD įrenginių) surinkimui (pastatymui) bus reikalinga statyti atitinkamus inžinerinius statinius (aikšteles ir pan.), tai tokių inžinerinių statinių statybai turės būti taikomas Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4 punkto nuostatas nuo 10 kv. m iki 100 kv. m ploto aikštelės (inžineriniai statiniai) priskiriamos prie I grupės nesudėtingųjų statinių. Šio reglamento 18 punkte nurodyta, kad objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo [3.3] reikalavimai. Statinio matmenų įvertinimo koeficientas K apskaičiuojamas pagal 3 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 22 punkte pateiktą formulę. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 ir 1.4 punktų nuostatas statybą leidžiantis dokumentas I grupės nesudėtingųjų statinių statybai privalomas juos statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Statant pirmiau nenurodytose teritorijose I grupės nesudėtingąjį statinį statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas (2018 m. spalio 19 d. atsakymas Nr. (9.12)-2D-14874). Analogiški išaiškinimai pateikti 2019 m. gruodžio 23 d. atsakyme Nr. (9.12)-2D-16543) – gamykloje pagaminti gaminys (suskystintų gamtinių dujų (SkGD) išdujinimo stotelė), jei pagal gamyklos pateiktus dokumentus (techninį pasą, atitikties deklaraciją ir pan.) yra įrenginiai ir atitinka Civiliniame kodekse apibrėžtą kilnojamojo daikto sąvoką, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas nėra statiniai ir tokių gaminių (suskystintų gamtinių dujų (SkGD) išdujinimo stotelių) įrengimui Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai netaikomi; bei 2021 m. spalio 14 d. atsakyme Nr. (9.12) 2D-17492 – kai potencialiai pavojingas įrenginys yra dujų tinklo dalis arba potencialiai pavojingas įrenginys statomas ant plokščiųjų inžinerinių statinių – aikštelių, tai toks inžinerinis tinklas arba aikštelė tampa ypatinguoju statiniu, t. y., statiniu, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių.

56. Atsakovė 2021 m. lapkričio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-2033 yra konstatavusi, kad žemės sklype pagal Projekto sprendinius ant suformuotos aikštelės dalies 5,80 m x 5,68 m dydžio plote įrengti 9 pamatai iš pamatinių blokų FP8 (1 180 x 800 x 300 mm), ant kurių pastatytos (pritvirtintos) talpyklos. Talpyklos užpiltos žvyro sluoksniu. Šalia talpyklų ant betoninės plokštės pastatytas reikiamo dujinės fazės dujų kiekio užtikrinimui 100 kg/h elektrinis (16 kW) dujų garintuvas, kurio konstrukcija – metalinis konteineris. Talpyklų pamatai (K = 0,90) pagal savo parametrus priskirtini objektams, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10. Tokie objektai nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) reikalavimai.

57. Šiuo atveju, pamatiniai blokai FP8 (1 180 x 800 x 300 mm), ant kurių pastatytos (pritvirtintos) talpyklos taip pat negali būti laikomi statiniais, ir juo labiau aikštele, kam nors įrengta nedidele lygia vieta. Juolab, kad projekte numatyta, kad požeminis dujotiekis klojamas ant nejudinto grunto. Byloje atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad SND talpyklos, kurios yra užpiltos žemių ir žvyro sluoksniu yra pastatytos ant aikštelės ar po aikštele. Tvora aptverta teritorija taip pat nesudaro pagrindo tokiai išvadai, nes pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis nėra įregistruota atsakovės nurodyto dydžio 32,944 kv. m (5,80 m x 5,68 m) dydžio nei požeminė, nei antžeminė aikštelė.

58. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš ieškovo 2023 m. rugsėjo 12 d. teismui pateiktų įrodymų, o būtent, iš atsakovės 2023 m. birželio 14 d. atsakymo Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (raštas Nr. 2D-10436 Dėl tarnybinės pagalbos) matyti, jog pati apeliantė atskirais atvejais dėl statybą leidžiančio dokumento privalomumo laikosi priešingos pozicijos, nes atsakydama į VERT prašymą pateikti informaciją, ar statytojui prieš įrengiant suskystintų naftos dujų talpyklas teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengtas ir suderintas statybos projektas ir kokią statybos rūšį bei statinio kategoriją talpyklos atitinka, bei, ar šiuo atveju talpyklų statyba buvo vykdoma teisėtai, nurodė, kad darbai buvo vykdomi pagal statybos projektą „Keturi slėginiai indai po 10 kub. m talpos suskystintoms dujoms“, lauko dujotiekis, kuriam savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Žemės sklype yra įrengtos 4 požeminės suskystintų dujų talpos, dujotiekio vamzdžiai, antžeminis dujinis išgarintojas. Projektavimo užduotyje ir SLD nurodyta, kad tai mažo slėgio požeminis dujotiekis. Projekte numatyta, kad požeminiai slėginiai indai turi būti sumontuoti ant paruošto pamato, įbetonuojant inkaravimo varžtus pagal slėginių indų tvirtinimo prie pamato planą. Pamatą sudaro pamato blokai uždėti ant sutankinto grunto sluoksnio. <...> Kilnojamajame daikte esantys potencialiai pavojingi įrenginiai nepadaro kilnojamojo daikto statiniu. Daiktas (minimu atveju talpyklos), neatitinkantis visų statinio apibrėžtyje nurodytų požymių, nelaikytinas statiniu ir jo atžvilgiu Statybos įstatymas bei jo įgyvendinamieji teisės aktai netaikomi. <...> Dėl slėginių indų (4 suskystintos dujų talpos) pagal statybos projektą „Keturi slėginiai indai po 10 kub. m talpos suskystintoms dujoms, lauko dujotiekis <...>“ statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.

59. Nors apeliantės nuomone, šiuo įrodymu negali būti remiamasi, nes išvada pateikta kitomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (kurios iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių ir kurios pirmos instancijos teisme nebuvo tirtos) pateikta konkreti informacija dėl kito subjekto įrengto kito objekto, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodymai vertinami tikėtinumo taisyklėmis (CPK 185 str.).

61. Apeliantės vertinimu, teismas, sprendime vertindamas atsakovės specialistų kvalifikaciją, priėmė siurprizinį sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad apskųstas teismo sprendimas siurprizinis, pažeidžia rungimosi principą ir apeliantės teisę į teisminę gynybą.

62. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuotas draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022).

63. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dujotiekio projektas buvo parengtas kvalifikuoto specialisto, turinčio visus reikalingus kvalifikaciją patvirtinančius atestatus. Kilus ginčui byloje dėl parengto projekto vertinimo ir leidimo statybos darbams būtinumo, teismas siūlė šalims prašyti skirti ekspertizę, tačiau šalys, tuo pačiu ir apeliantė, šiuo siūlymu nepasinaudojo. Apeliantė, elgdamasi kaip atidus ir rūpestingas asmuo bei veikdama pagal atidaus ir apdairaus asmens standartą, kaip institucija atliekanti statybos valstybinę priežiūrą, turėjo pareigą pateikti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį reikalavimą surašiusio asmens kvalifikaciją patvirtinančius įrodymus, arba prašyti skirti ekspertizę. Taigi, priešingai nei teigiama apeliantės skunde, iš esmės jai buvo suteikta galimybė išdėstyti savo poziciją dėl darbuotojų kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176-179 str., 185 str.) ir nėra pagrindo teigti, jog teismas, apeliantės atžvilgiu, priėmė siurprizinį sprendimą.

64. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-960/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

65. Kasacinio teismo praktikoje, ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo įvertinti atsakovės apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas, ir apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos.

68. Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl prašymas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.