Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė

Byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinant, jog V. A., nuo 2020 m. balandžio 2 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, pažeisdama 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 punktą, nurodantį, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: <…> laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“, 81 straipsnio 1 dalį, nurodantį, kad „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu“, turėdama pareigą nustatytu terminu sumokėti mokesčius, jų nesumokėjo, kai valstybės institucija apie tokią pareigą priminė, o būtent: įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė K. U. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) elektroniniu būdu teikė 2021 m. gruodžio 13 d., 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. liepos 14 d. Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313) – 59 071,26 Eur, 2022 m. gegužės 25 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600) – 51,03 Eur, o Valstybinė mokesčių inspekcija, 2022 m. liepos 29 d. registruotu laišku įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu korespondencijai (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2022 m. liepos 25 d. priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 64 895,46 Eur (59 122,29 Eur mokesčių ir 5 773,17 Eur delspinigių) mokesčių sumokėjimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalį, „Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos“), kuris laikomas įteiktu 2022 m. rugpjūčio 5 d., per priminime nustatytą 20 dienų terminą iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai priminime nurodytos sumos nesumokėjo (2023 m. gegužės 22 d. dienos datai yra nesumokėjusi 12 048,26 Eur), nors vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose duomenimis, turėjo realią galimybę tai padaryti. Tokiu būdu laiku nesumokėjo daugiau kaip 900 MGL dydžio mokesčių.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Kaltinamoji V. A. apklausta teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2012 metų, visą laiką buvo įmonės direktorė, įmonė registruota (duomenys neskelbtini), jos pagrindinė veikla – konditerijos gaminiai, gamyba ir prekyba. Šiuo metu įmonėje dirba 98 darbuotojai, laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2022 m. dirbo 101-110 darbuotojų. Įmonės buhalteriją tvarkė vyriausioji buhalterė K. U., kuri teikdavo ir pasirašydavo valstybės institucijoms, taip pat ir Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pagal jai suteiktą įgaliojimą, patvirtintą, jos pačios kaip įmonės direktorės elektroniniu parašu. Prasidėjus „Covid“ pandemijos laikotarpiui jiems teko užsidaryti, įmonė neteko daug pajamų, darbuotojų atlyginimai buvo dideli, našumas mažas. Jie turėjo 15 nuomojamų vietų, reikėjo mokėti už patalpų nuomą, kuriose vykdoma prekyba, nes būtų praradę darbuotojus ir pajamas. Tuo laikotarpiu įmonė dirbo nepelningai, 2021-2022 m. įmonei buvo nuostolingi. Teko su „Sodra“ ir Valstybine mokesčių inspekcija sudaryti mokestines paskolas, kurias jie moka iki šiol, šios paskolos sudaro jiems kiekvieną mėnesį mokėti tenkančią nemažą dalį pajamų, nors pajamos išliko tos pačios, net mažesnės. Mokesčius jie mokėjo, gal pavėluotai, tačiau žmogiškai rinkdavosi ar išlaikyti verslo tęstinumą, sumokant pirmiau tiekėjams ar sumokėti tai dienai mokesčius. Neturėjo jokios tyčios nemokėti mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepirko nieko nereikalingo, pinigus skyrė įmonės gyvybingumui išlaikyti. Ji stengėsi visą laiką išlaikyti įmonę, kad ji būtų pajėgi ne tik susimokėti mokesčius, bet ir laiku sumokėti darbuotojams atlyginimus, kad būtų pajamų už ką pirkti žaliavas. Jei nebūtų sumokėta tiekėjams, niekas nevežtų žaliavų ir būtų sustojusi įmonės veikla. Ji dėjo visas pastangas, kad išlaikytų įmonę ir darbuotojus. Jai buvo žinoma, kad per nustatyta terminą reikia sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau to padaryti neleido sunki įmonės finansinė padėtis. Apie gautą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą sumokėti mokesčius sužinojo iš vyriausiosios buhalterės. Priminimas buvo gautas pagal įmonės registracijos vietą, ten kur įmonė vykdo savo veiklą, (duomenys neskelbtini). Po to, popierinis priminimas buvo perduotas per savaitę laiko vyriausiajai buhalterei, kuri jai apie šį priminimą ir pasakė. Priminimo sumokėto mokesčius gavimo dienai jų įmonė neturėjo tiek pinigų, kiek reikėjo sumokėti mokesčių, net nebūtų iki priminime nurodyto termino tokią sumą surinkę. Tuo metu įmonėje buvo didelis trūkumas apyvartinių lėšų. Mokamus pinigus stengėsi skirstyti proporcingai, skyrė pakankamai daug pinigų darbo užmokesčiui, Sodros mokesčiams. Jeigu įmonė būtų negavusi žaliavų, nes tiek atsargų jie neturėjo, jų gamyba būtų sustojusi per dvi savaites. Dėl to stengėsi, visų pirma, atsiskaityti su žaliavų tiekėjais, elektros energijos, ryšio, patalpų nuomos paslaugų teikėjais. Priešingu atveju būtų praradę pajamas. Ji įsivaizdavo, kad darant apyvartą, mokant visiems proporcingai, įmonė per tam tikrą laiko tarpą bus pajėgi padengti mokestinę skolą. Be to, po Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimo buvo kreiptasi į ją dėl nepriemokos išdėstymo dalimis, tačiau nepriemokos dalimis jiems neišdėstė, nes neatitiko visų kriterijų. 2012-2016 m. buvo suteiktos paskolos įmonės akcininkams: jai ir G. B.. Ji jai suteiktą įmonės keturiasdešimt dviejų tūkstančių eurų paskolą yra grąžinusi 2019 metų pabaigoje, o G. B., kuriam buvo suteikta panašaus dydžio paskola, yra likę išmokėti trečdalis paskolos, jis ją moka kiekvieną mėnesį pagal nustatytą grafiką, paskolos sutartis baigiasi 2025 metų lapkričio mėnesį (5 t., b. l. 129–131).

Liudytoja K. U. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. vyriausia buhaltere ir yra atsakinga įmonėje už apskaitos tvarkymą, ji teikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Įmonė yra registruota (duomenys neskelbtini), o įmonės administracija yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Priminimas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl mokesčių sumokėjimo buvo gautas popieriniu laišku, ne pirmenybiniu. Elektroniniu būdu priminimo Valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė. Kadangi buveinės adresas yra nutolęs nuo administracijos buvimo vietos, tai laiško pristatymas vėlavo, o ji jį gavusi iš karto informavo įmonės direktorę. Laiškas su priminimu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pradžioje buvo gautas adresu: (duomenys neskelbtini), vėliau su visais kitais dokumentais buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas. Jokių nurodymų dėl skolų mokėjimo iš direktorės ji negavo, dėl skolų mokėjimo sprendė pati direktorė. Deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia ji, turi prisijungimus. Mokesčiai laiku nebuvo sumokėti, nes įmonės banko sąskaitoje buvo nepakankamas pinigų likutis, skola buvo nemaža, todėl jos fiziškai visos padengti buvo neįmanoma. Su Valstybine mokesčių inspekcija yra sudaryta mokestinė paskola prieš tai buvusioms nesumokėtoms įmokoms ir buvo bandyta vėl kreiptis dėl išdėstymo. Kadangi buvo jau viena mokestinė sutartis, tai dėl antros Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė sudaryti sutartį. Skola susidarė 2021 m. Šiai dienai skolos nėra, ji sumokėta visiškai. Gali būti nesumokėti delspinigiai, jie mokami atskiru kodu. Skola pradėta mokėti 2022 m., o mokėjimas baigtas 2023 m. birželio 30 d. Kokias sumas ir kam mokėti įmonėje sprendžia direktorė. Skolų tiekėjams yra mokama, nes jeigu tiekėjai neveš žaliavų, įmonė negamins produkcijos, kuri yra pagrindinis pajamų šaltinis. Įmonės veikla yra mažmeninė prekyba duonos ir konditerijos gaminiais, prekės su trumpu galiojimu, kažkiek žaliavų sandėliuojama. Pavedimus formuoja ji pati. Kadangi įmonė disponuoja apyvartinėmis lėšomis, tai kiek buvo gaunama iš praeitos dienos įplaukų iš prekybos, tiek ir būdavo lėšų sąskaitoje, jie išleidžiami mokesčiams, tiekėjams, darbo užmokesčiui. Tai, kad direktorė tyčia nemokėtų mokesčių taip nebuvo. Direktorė siekė išlaikyti įmonę, siekė veiklos tęstinumo ir dėl to darė viską. Jeigu darbuotojams nebūtų buvę sumokėti darbo užmokesčiai, jie būtų išėję iš darbo. Apmokėjimo eiliškumas buvo pažeistas iš dalies, bet šiais metais virš 200 000 Eur iš jų įmonės buvo pervesta vien mokesčių. Žino, kad įmonė 2014 metais buvo suteikusi paskolą akcininkui. Ji yra mažinama, mokamos palūkanos. Įmonėje yra du akcininkai. Direktorė taip pat turėjo paėmusi iš įmonės apie 40 000 eurų paskolą, bet ją yra padengusi (5 t., b. l. 53–56, 131).

Liudytoja L. V. parodė, kad ji iki 2023 m. lapkričio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ceche – kepyklėlėje, esančioje (duomenys neskelbtini) technologe. Įmonėje ji buvo atsakinga už gamybinį procesą, užsakydavo žaliavas, prižiūrėjo žmones, stebėjo produkciją. Dalis įmonės korespondencijos buvo gaunama (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla – duonos ir pyragų kepimas. Žaliavas užsakydavo trečiadienį, ketvirtadienį iš atskirų tiekėjų, varškę, grietinę veždavo du kartus per savaitę, iš įmonės „Sanitex“ žaliavas veždavo vieną kartą. Į savaitę buvo užsakoma žaliavų kelis kartus, nes kitaip nebūtų gaminių. Ji taip pat priimdavo įmonei skirtus dokumentus, laiškus, jeigu reikėdavo pasirašydavo, laiškus atnešdavo paštininkas. Priimdama iš paštininko įmonei skirtus laiškus anksčiau pasirašydavo ant lapo ranka, o dabar pasirašo ekrane. Ikiteisminio tyrimo metu jai parodytą parašą ir voką ji atpažino, tai buvo jos parašas, parodytą voką su laišku ji gavo. Gaunamus laiškus ji sudeda į aplanką, o įmonės vairuotojai antradienį arba penktadienį juos nuveža į buhalteriją. Įmonės buhalterija yra (duomenys neskelbtini). „Covido“ pandemijos metu įmonė dirbo, tačiau kiek sumažėjo gamyba pasakyti negali (5 t., b. l. 32–33, 131).

Iš 2023 m. sausio 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo A. K. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nesumokėjimo“, matyti, jog Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pranešdama apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 25 d. surašė priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareigą sumokėti mokesčius 64 895,46 Eur (iš jų: 59 122,29 Eur mokesčių ir 5 773,17 Eur delspinigių). Priminime nurodyta, kad nesumokėjus mokestinės nepriemokos, atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnį („Mokesčių nesumokėjimas“). Priminimas Mano VMI portale paskelbtas 2022 m. liepos 25 d. (Bendrovės neperskaitytas), 2022 m. liepos 29 d. išsiųstas registruotu laišku (duomenys neskelbtini) Bendrovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini) (siunta Nr. (duomenys neskelbtini) pristatyta 2022 m. rugpjūčio 2 d.) ir adresu korespondencijai gauti: (duomenys neskelbtini) (siunta Nr. (duomenys neskelbtini) pristatyta 2022 m. rugpjūčio 1 d.) bei el. p. (duomenys neskelbtini). Į Priminimą įtrauktų GPM ir PVM nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313), Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (forma FR0600). Priminime nurodytos mokestinės nepriemokos Bendrovė nesumokėjo, likusi 2023 m. sausio 9 d. nesumokėta mokesčių suma Priminime 48 965,44 Eur. Bendrovė vykdo veiklą, pateikė mokesčių deklaracijas, tačiau nesumokėjo jose deklaruotų prievolių net ir po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija priminė apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir Bendrovės darbuotojais, 2021 m. gruodžio 30 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu suteiktų finansinių paskolų Bendrovės akcininkams grąžinimo terminus atidėjo iki 2022 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu, kai Bendrovei 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta MPS ir pradelsta MPS įmoka 2023 m. sausio 9 d. yra 4 194,08 Eur (1 t., b. l. 17–200, 2 t., b. l. 1–200, 3 t., b. l. 1–122).

2022 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti aplinkybių tikslinimo metu iš Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gauti dokumentai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nesumokėjimo. Juos apžiūrėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus specialistė B. V., pateikė šias išvadas:

- Atsakant į klausimą „Ar pagal pateiktus duomenis bei dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo lėšų po priminimo įteikimo, kuris laikomas įteiktu 2022 m. rugpjūčio 5 d. per 20 dienų sumokėti 59 122,29 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos?“ specialistė nurodė, kad:

Valstybinė mokesčių inspekcija Bendrovei 2022 m. liepos 25 d. surašė priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareigą sumokėti mokesčius 64 895,46 EUR (iš jų: 59 122,29 EUR mokesčių ir 5 773,17 EUR delspinigių).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. sausio 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal VMI prie FM informaciją Bendrovė turi „Paysera LT atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Akademinėje kredito unijoje atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dokumentų apžiūrai pateikta (gauta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos) Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai arba apskaitos registrai. Taip pat pateikta bendrovės kasos apskaitos registras.

Dokumentų apžiūrai pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių technologijų bendrovėje teikiančioje atsiskaitymų paslaugas „Paysera LT“ išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenimis bendrovės sąskaitos likutis nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo 3,02 EUR, tai yra laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. šioje sąskaitoje ūkinės operacijos nevyko.

Dokumentų apžiūrai pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Akademinėje kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2022-02-01 iki 2022-09-21 duomenimis bendrovės sąskaitoje pinigų likučio nebuvo ir ūkinės operacijos nevyko.

Dokumentų apžiūrai pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. duomenimis bendrovės sąskaitos likutis nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo 150 EUR, tai yra laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. šioje sąskaitoje ūkinės operacijos nevyko.

Dokumentų apžiūrai pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ apskaitos registro (buhalterinė sąskaita (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenimis bendrovės sąskaitoje nuo 2022 m. liepos 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo 13,24 EUR, tai yra laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. šioje sąskaitoje ūkinės operacijos nevyko.

Dokumentų apžiūrai pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. duomenimis bendrovės sąskaitos likutis nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo 1,01 EUR, tai yra laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. šioje sąskaitoje ūkinės operacijos nevyko.

Dokumentų apžiūrai pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ apskaitos registro (buhalterinė sąskaita (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenimis bendrovės sąskaitoje 2022 m. rugpjūčio 6 d. buvo 4,05 EUR pinigų likutis, nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022m. rugpjūčio 25 d. šioje sąskaitoje įskaityta viso 72 265,80 EUR, išleista viso 72 205,75 EUR (37 163,98 EUR tiekėjams, 15 840 EUR VSDFV, 1 000 EUR VMI, 16 487,14 EUR išmokėta darbo užmokesčio, 1 468 EUR pervesti į kitą bendrovės sąskaitą, 146,63 EUR nurašyta banko mokesčių, 100 EUR pervesti materialiai atskaitingiems asmenims) ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. pabaigoje apskaitytas 64,10 EUR likutis sąskaitoje.

Dokumentų apžiūrai pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ apskaitos registro (buhalterinė sąskaita (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenimis bendrovės sąskaitoje 2022 m. rugpjūčio 6 d. buvo (-124,37 EUR) pinigų likutis, nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. šioje sąskaitoje įskaityta viso 50 809,78 EUR, išleista viso 50 650,03 EUR (24 468,08 EUR tiekėjams, 13 740 EUR VSDFV, 11 037,17 EUR išmokėta darbo užmokesčio, 580 EUR pervesti į kitą bendrovės sąskaitą, 724,78 EUR nurašyta banko mokesčių, 100 EUR materialiai atskaitingiems asmenims) ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. pabaigoje apskaitytas 35,38 EUR likutis sąskaitoje.

Dokumentų apžiūrai pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke apskaitos registro (buhalterinė sąskaita (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenimis bendrovės sąskaitoje 2022 m. rugpjūčio 6 d. buvo 25,72 EUR pinigų likutis, nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. šioje sąskaitoje įskaityta viso 14 395,40 EUR įplaukų, išleista viso 14 361,93 EUR (11 650 EUR tiekėjams, 500 EUR VSDFV, 1 970 EUR išmokėta darbo užmokesčio, 11,93 EUR nurašyta banko mokesčių, 230 EUR pervesti į bendrovės sąskaitą AS „Citadele banka“) ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. pabaigoje apskaitytas 59,19 EUR likutis sąskaitoje.

Dokumentų apžiūrai pateikto bendrovės Kasos registro (buhalterinė sąskaita (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenimis bendrovės kasoje nuo 2022 m. birželio 2 d. pinigų nebuvo, tai yra laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. bendrovės kasoje ūkinės operacijos nevyko.

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. sausio 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo;

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas nurodyta:

1. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

2. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

3. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Atsakant į aukščiau nurodomą klausimą, specialistės išvadoje konstatuota, kad dokumentų apžiūrai pateiktų bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose duomenimis (išrašų ar bendrovės apskaitos registrų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ po priminimo įteikimo, kuris laikomas įteiktu 2022 m. rugpjūčio 5 d., turėjo lėšų per 20 dienų sumokėti 59 122,29 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos, nes laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose SEB banke ir Citadele banka įskaityta viso 135 192,98 Eur (be perkėlimų iš kitų sąskaitų), išleista viso 134 939,71 Eur (be perkėlimų į kitas sąskaitas), iš jų:

-73 282,06 Eur atsiskaitymui su tiekėjais (54,31 proc.) (penktoji eilė);

-30 080 EUR VSDFV (22,29 proc.) (trečioji eilė);

-29 494,31 EUR darbo užmokesčiui (21,86 proc.) (penktoji eilė);

-1 000 EUR VMI (0,74 proc.);

-883,34 EUR nurašyta banko mokesčių (0,65 proc.);

-200 EUR pervesti materialiai atskaitingiems asmenims (0,15 proc.) (4 t., b. l. 1–5).

2023 m. birželio 26 d. specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus specialistė B. V. paaiškino, jog įvertinus V. A. 2023 m. birželio 26 d. rašytinius paaiškinimus ir prie jų pateiktus priedus 2023 m. sausio 30 d. dokumentų apžiūros protokole pateikta specialisto išvada nesikeičia (4 t., b. l. 8–10).

Aukščiau aptartą dokumentų apžiūrą atlikusi ir ikiteisminio tyrimo metu išvadą į užduotus klausimus bei papildomus paaiškinimus teikusi specialistė B. V. apklausiama teisme papildomai paaiškino, kad jai buvo pateikti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai apžiūrai ir buvo pavesta atsakyti į klausimus, ar pagal pateiktus duomenis ir dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo lėšų po priminimo įteikimo, kuris laikomas įteiktu 2022 m. rugpjūčio 25 d., per 20 dienų Valstybei mokesčių inspekcijai sumokėti 59 122,29 eurus. Išanalizavus bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus ir registrus, buvo nustatyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumą, turėjo lėšų per 20 dienų sumokėti minėtą sumą. Teikiant išvadą, buvo paskaičiuota kokį likutį sąskaitose įmonė turėjo rugpjūčio 5 dienai, kiek į bendrovės sąskaitas įplaukė pinigų per 20 dienų bei kiek ir kam buvo išleista. Papildomai jai pateikti duomenys (5 t., b. l. 37–34, 75–77, 120–126) išvados nekeičia todėl, kad tai yra kreditorių, tiekėjų pateikti priminimai apie mokėjimo terminus, o pagal CK 6.930¹ straipsnį, atsiskaitymai su tiekėjais patenka į penktąją eilę, tuo tarpu atsiskaitymai su biudžetu – į trečią eilę. Atsiskaitymai pirmiausia eina su valstybe. Įmonės mokumo byloje ji nevertino, nesiaiškino ir netyrė, kiek bendrovė apskritai turėjo kreditorių ir kreditorinių įsiskolinimų, ar bendrovei laiku atsiskaičius su Valstybine mokesčių inspekcija, ji būtų galėjusi toliau tęsti veiklą (5 t., b. l. 142–143).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. balandžio 5 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodoma, jog Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis iki š. m. kovo 31 d. Bendrovė yra sumokėjusi (arba išieškota ir pervesta antstolio) 27 403,56 Eur mokesčių, kurie buvo įtraukti į Priminimą. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos š. m. kovo 31 d. duomenimis Bendrovė turi 312 003,58 Eur mokesčių nepriemoką, iš jos: 113 736,81 Eur gyventojų pajamų mokestis, 6 886,39 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 0,30 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 40,67 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 672,00 Eur pridėtinės vertės mokestis, 34,32 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai ir dėl 190 633,09 Eur nepriemokos mokėjimo išdėstymo sudaryta mokestinė paskolos sutartis (3 t., b. l. 161–162).

Iš 2023 m. gegužės 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad V. A. pateikė tyrimui kvitų kopijas patvirtinančias apmokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo 2023 metų gegužės 10 dienos (2023 m. gegužės 15 d., suma (be įmokų mokesčio): 1 100 Eur, 2023 m. gegužės 15 d., suma (be įmokų mokesčio) 2 000 Eur, 2023 m. gegužės 21 d., suma (be įmokų mokesčio) 3 000 Eur, 2023 m. gegužės 23 d., suma (be įmokų mokesčio) 3 000 Eur (4 t. b. l. 86–91).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. gruodžio 1 d. rašte dėl papildomų dokumentų pateikimo nurodoma, kad visi mokesčiai ir delspinigiai pagal 2022 m. liepos 25 d. priminimą Nr. (23.31-08 464-3711) yra sumokėti. Likusią nesumokėtą sumą 1 453,13 Eur sudaro delspinigiai (5 t., b. l. 37–43).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. spalio 20 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą matyti, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymą su priedais ir iš kitų šaltinių surinktą informaciją siūlė prašymo netenkinti ir neišdėstyti 90 795,63 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo. Išvadoje nustatyta, kad bendrovės finansinė būklė yra sudėtinga (5 t., b. l. 75–77).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. birželio 10 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) apie nemokumo proceso inicijavimą nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija inicijuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą (5 t., b. l. 120–121).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 13 d. pranešimo dėl skolos, sutarties nutraukimo ir išsikraustymo termino matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiai įmonei už patalpų nuomą yra skolinga 4 698,06 Eur (5 t., b. l. 122).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 5 d. priminimo apie mokėjimo terminą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už žaliavų tiekimą šiai įmonei yra skolinga 14 339,46 Eur (5 t., b. l. 123).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 6 d. įspėjimo dėl planuojamo elektros tiekimo nutraukimo matyti, kad šiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga 3 188,94 Eur už elektros tiekimo paslaugas (5 t., b. l. 124).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 5 d. elektroninio laiško matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiai įmonei yra pradelsusi sumokėti 4 846, 83 Eur (5 t., b. l. 125).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 9 d. priminimo dėl įsiskolinimo matyti, kad šiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga 780, 48 Eur už paslaugas (5 t., b. l. 126).

III. Įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamosios išteisinimo

Šioje byloje V. A. kaltinama pagal BK 219 straipsnio 2 dalį dėl to, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, turėdama pareigą nustatytu terminu sumokėti mokesčius, laiku nesumokėjo daugiau kaip 900 MGL dydžio mokesčių, kai valstybės institucija apie tokią pareigą priminė.

Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą būdamas mokus laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 400 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 900 MGL dydžio mokesčių.

Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 straipsnio 2 dalį yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai, kurių dydis daugiau kaip 900 MGL (45 000 eurų), nesumokėti; 2) mokesčio mokėtojas turi būti mokus; 3) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 4) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės tyčia nevykdo ir po valstybės įgaliotos institucijos priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius per nurodytą terminą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir turėdama pareigą sumokėti mokesčius, įmonės buhalterei K. U. Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikus 2021 m. gruodžio 13 d., 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. liepos 14 d. Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313), kuriose nurodytas įsiskolinimas valstybei – 59 071,26 Eur ir 2022 m. gegužės 25 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodytas įsiskolinimas valstybei – 51,03 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai 2022 m. liepos 29 d. registruotu laišku išsiuntus 2022 m. liepos 25 d. priminimą Nr. (23.31-08) 464-3711, kuris įteiktas 2022 m. rugpjūčio 5 d., dėl 59 122,29 Eur mokesčių ir 5 773,17 Eur delspinigių, iš viso 64 895,46 Eur sumokėjimo per priminime nustatytą 20 dienų terminą iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai priminime nurodytos sumos nesumokėjo. Tai, kad V. A. turėjo pareigą įvykdyti mokestinę prievolę pagal pateiktose deklaracijose nurodytus duomenis, kad apie tokią pareigą žinojo, apie gautą priminimą iš valstybės įgaliotos institucijos buvo informuota įmonės vyriausiosios buhalterės K. U. ir laiku priminime nurodytu terminu apskaičiuotų 59 122,29 Eur mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL dydį (taip pat ir paskaičiuotų 5 773,17 Eur delspinigių) nesumokėjo, ginčo byloje nėra, šių aplinkybių apklausiama teisme neginčijo ir pati kaltinamoji V. A. (5 t., b. l. 129–131). Be to, šios aplinkybės nustatytos liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios buhalterės K. U. ir technologės L. V. apklaustų teisme parodymais, 2023 m. sausio 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo A. K. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), specialistės išvada. Liudytoja L. V. apklausiama teisme patvirtino, kad ji iš paštininko priėmė laišką su priminimu, gautą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pagal įmonės buveinės vietą, kurį perdavė nuvežimui į įmonės buhalteriją, tuo tarpu anot liudytojos K. U. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, ji teikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavusi pristatytą laišką su priminimu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, iš karto apie jį informavo įmonės direktorę V. A., kuri sprendė dėl skolų mokėjimo, mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal priminime nurodytą terminą laiku nebuvo sumokėti (5 t., b. l. 32–33, 53–56, 131). Liudytoja K. U. taip pat pateikė į bylą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautą 2022 m. liepos 25 d. priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui apie pareigą sumokėti mokesčius (4 t., b. l. 23–28). Iš 2023 m. sausio 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo A. K. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė mokesčių deklaracijas, tačiau nesumokėjo jose deklaruotų prievolių net ir po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija priminė apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką (1 t., b. l. 17– 200, 2 t., b. l. 1–200, 3 t., b. l. 1–122). O specialistės B. V. apžiūrėjusios ir ištyrusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus ir registrus, paaiškinimais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo aktualiu laikotarpiu (nuo 2022m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.) sąskaitose lėšų po priminimo įteikimo per 20 dienų Valstybei mokesčių inspekcijai sumokėti 59 122,29 eurus mokesčių (5 t., 37–34, 75–77, 120–126, 142–143.).

Taigi, vertinant byloje surinktus įrodymus matyti, kad V. A. veiksmuose formaliai galėtų egzistuoti BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyti objektyviosios pusės požymiai, kurių buvimas iš esmės nėra ginčijamas, nes mokesčiai (59 122,29 eurai), kurių dydis viršija 900 MGL (45 000 eurų) po priminimo tai padaryti nebuvo sumokėti. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, joje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą, nes tokio tyrimo atlikta nebuvo, o specialistė išvadas teikė nevertinusi įmonės realių finansinių galimybių įvykdyti nustatytu terminu mokestinę prievolę, įvykdymo atveju jos poveikį įmonės tolimesnei ūkinei veiklai, o tik vertino buvusių įmonės sąskaitoje momentinių įplaukų faktą. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. spalio 20 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, įvairių įmonių (tiekėjų ir paslaugų teikėjų) priminimai dėl skolų apmokėjimo patvirtina, kad bendrovės finansinė būklė aktualiu laikotarpiu visgi buvo sudėtinga (5 t., b. l. 75–77, 122, 123, 124, 126). Tuo tarpu pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Vienas iš atvejų, kada negalima iš asmens reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o kartu ir traukti jo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 straipsnį, yra mokesčių mokėtojo nemokumas. Todėl kiekvienu atveju, kvalifikuojant veiką pagal BK 219 straipsnį, būtina nustatyti, kad buvo finansinė galimybė sumokėti mokesčius. Pagal BK 219 straipsnį mokesčio mokėtojo mokumas yra viena iš jo būtinų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už mokesčių nesumokėjimą sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437-303/2015, 2K-367-303/2017).

Be to, teismo vertinimu, V. A. veiksmuose neįrodytas ir subjektyviosios pusės požymis, tai yra tiesioginė tyčia nevykdyti mokestinės prievolės po Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius per nurodytą terminą ir jos veiksmų piktybinis pobūdis, piktavališkas elgesys apsunkinant mokesčių administratoriui mokestinės nepriemokos išieškojimo galimybę. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį turi bent kokią prasmę tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas ne tik nesumokėjo kažkokios reikšmingos sumos laiku, bet ir piktavališkai atėmė iš mokesčių administratoriaus (VMI, Sodros) priverstinio išieškojimo galimybę, pvz. po priminimo pervedė pinigus iš sąskaitų Lietuvos bankuose į užsienio bankus, išgrynino bankomatuose ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė maitinimo paslaugų teikimu, duonos gamyba, šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba. 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis, bendrovėje dirbo 91 darbuotojas. Anot V. A. apklausiama teisme dėl mokesčių nesumokėjimo ji parodė, jog įmonės veikla yra specifinė, jos pagrindinė veikla konditerijos gaminiai, gamyba ir prekyba. 2021-2022 m. įmonei buvo nuostolingi, įmonė finansiškai nukentėjo dėl „Covid“ pandemijos, nes teko užsidaryti, įmonė neteko pajamų, su „Sodra“ ir Valstybine mokesčių inspekcija buvo sudarytos mokestinės paskolos, ji neturėjo jokios tyčios nemokėti mokesčių, dėjo visas pastangas, kad išlaikytų įmonę ir darbuotojus, jai buvo žinoma, kad per nustatyta terminą reikia sumokėti mokesčius, tačiau to padaryti neleido sunki įmonės finansinė padėtis, įmonėje buvo didelis trūkumas apyvartinių lėšų, mokamus pinigus stengėsi skirstyti proporcingai, skyrė pakankamai daug pinigų darbo užmokesčiui, Sodros mokesčiams. Jeigu įmonė būtų negavusi žaliavų, nes tiek atsargų jie neturėjo, jų gamyba būtų sustojusi per dvi savaites. Dėl to stengėsi visų pirma atsiskaityti su žaliavų tiekėjais, elektros energijos, ryšio, patalpų nuomos paslaugų teikėjais. Priešingu atveju, būtų praradę pajamas (5 t., b. l. 129–131). Teismui nėra pagrindo netikėti kaltinamosios V. A. parodymais, dėl tyčios nebuvimo jos veiksmuose, kadangi jos parodymus visiškai patvirtina byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų įrodymų visumos nuosekli loginė analizė. Tai, kad kaltinamosios veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios nemokėti mokesčių patvirtina liudytojos K. U. parodymai apie tai, kad mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai laiku nebuvo sumokėti, nes įmonės banko sąskaitoje buvo nepakankamas pinigų likutis, skola buvo nemaža, todėl jos fiziškai visos padengti buvo neįmanoma, jau anksčiau buvo su Valstybine mokesčių inspekcija sudaryta mokestinė paskola, tai, kad direktorė specialiai nemokėtų mokesčių taip nebuvo, ji siekė išlaikyti įmonę, siekė veiklos tęstinumo, jeigu nebūtų buvę sumokėti darbo užmokesčiai, darbuotojai būtų išėję iš darbo, jeigu nebūtų sumokama tiekėjams, jie nevežtų žaliavų, įmonė negamintų produkcijos, kuri yra pagrindinis pajamų šaltinis, nes įmonės veikla yra mažmeninė prekyba duonos ir konditerijos gaminiais, buvo iš dalies pažeistas apmokėjimo kreditoriams eiliškumas (5 t., b. l. 53–56, 131). Ši liudytoja parodymus teismui davė įspėta dėl melagingų parodymų davimo, byloje nėra duomenų, kad ji būtų suinteresuota duoti palankius parodymus kaltinamajai, be to jie sutampa su kitais byloje analizuojamais įrodymais, todėl jais teismui netikėti nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, specialistės, apžiūrėjusios iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautus dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nesumokėjimo, išvadose nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po priminimo įteikimo, kuris laikomas įteiktu 2022 m. rugpjūčio 5 d., turėjo lėšų per 20 dienų sumokėti 59 122,29 eurų Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose SEB banke ir Citadele banką įskaityta viso 135 192,98 eurų (be perkėlimų iš kitų sąskaitų), išleista viso 134 939,71 eurų (be perkėlimų į kitas sąskaitas). Tačiau kaip matyti iš išvadų turinio šios lėšos nebuvo skirtos įmonės nepagrįstiems pirkiniams, nebuvo nuiminėjamos ar pervedamos į nenustatytų asmenų sąskaitas, pasisavinamos ar naudojamos kaltinamosios asmeninėms reikmėms, priešingai iš jų: 73 282,06 eurų skirti atsiskaitymui su tiekėjais (54,31 proc.); 30 080 eurų VSDFV (22,29 proc.); 29 494,31 eurų darbo užmokesčiui (21,86 proc.); 1 000 eurų VMI (0,74 proc.); 883,34 eurų nurašyta banko mokesčių (0,65 proc.); 200 eurų pervesti materialiai atskaitingiems asmenims (0,15 proc.) (4 t., b. l. 1–5).

Šių aplinkybių kontekste, įvertinant pačios įmonės veiklos pobūdį ir kaltinamosios V. A. veiksmus siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, sumokant pirmiau tiekėjams už paslaugas ir darbuotojams darbo užmokestį, be kita ko ir mokesčius valstybei (30 080 eurų VSDFV), esant byloje nepaneigtai aplinkybei, kad nagrinėjamu aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė situacija visgi buvo sudėtinga (buvo susidariusios skolos tiekėjams, kurias buvo būtina padengti, įmonė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2021 m. rugsėjo 21 d. Mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad nebuvo realios galimybės sumokėti valstybei Valstybinės mokesčių inspekcijos priminime nurodytu terminu 59 122,29 eurus mokesčių, V. A. veiksmai nesumokant viso įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai vienu kartu negali būti vertinami kaip tiesioginė tyčia nemokėti mokesčių, tačiau galėtų būti vertinami kaip kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnį.

Byloje taip pat nenustatytas kaltinamosios kaip mokesčių mokėtojo veiksmų ir piktybinis pobūdis, nes kaip matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. gruodžio 1 d. rašto dėl papildomų dokumentų pateikimo, jame nurodyta kad visi mokesčiai pagal 2022 m. liepos 25 d. priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) nors ir pavėluotai, bet yra sumokėti (5 t., b. l. 37–43). Be to, nors byloje buvo pareikštas civilinės ieškovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys reikalaujant priteisti iš kaltinamosios pagal 2022 m. liepos 25 d. priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėtų 21 148,28 eurų mokesčių, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu civilinė ieškovė nuo civilinio ieškinio atsisakė, nurodydama, jog 21 148,28 eurų mokestinė nepriemoka, dėl kurios ir pateiktas civilinis ieškinys yra padengta. Šio civilinio ieškinio nagrinėjimas baudžiamojoje byloje protokoline teismo nutartimi nutrauktas (5 t., b. l. 104–105, 127–128, BPK 112 straipsnio 3 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų suteikimo ir jų mokėjimo termino atidėjimo akcininkams V. A. ir G. B. bei jų įtakos mokestinės prievolės sumokėjimui laiku. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. A. ir G. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolas buvo suteikusi dar 2012-2016 metais akcininkų susirinkimo sprendimais, o jų grąžinimo termino atidėjimas iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo patvirtintas 2021 m. gruodžio 30 d. visuotinio akcininkų protokolu, tai yra dar prieš atsiradusią pareigą pagal 2022 m. liepos 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą Nr. (duomenys neskelbtini), įteiktą 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. sumokėti priminime nurodytu terminu ir nurodyto dydžio mokesčius, ir minėti paskolos teisiniai santykiai vis dar tęsėsi po mokestinės pareigos termino pasibaigimo, todėl ši aplinkybė, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės sprendžiant V. A. kaltės klausimą pagal BK 219 straipsnio 2 dalį.

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).

Įvertinus visus pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad V. A. veiksmuose nenustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, todėl kaltinamoji dėl šios nusikalstamos veikos išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. išteisinti pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.