- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-09
- Bylos Nr.
- 1-1310-1151/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28589-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Kaltinamasis
- N. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei, kaltinamajam N. B. (N. B.), kaltinamojo N. B. gynėjui (advokatui) Arūnui Šalkauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B. (N. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškia kaltinimą N. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kaltinamajam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: N. B. 2022-07-30, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „Valema“ priklausančią motorinę transporto priemonę „Peugot 508“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo (N. B.) iškvėptame ore yra 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-11-09, kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad alkoholio išgėrė nervinei būsenai nuraminti, nors alkoholio beveik nevartoja, turi įsiūtą kapsulę, vartoja vaistus mišriai sunkiai depresijai gydyti. Prašė skirti baudą, kurią pajėgus sumokėti. Arešto bausmės nepageidauja, nes turi pasirūpinti neįgalia nepilnamete dukra, kuri serga reta genetine liga.
3. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-11-28, valstybinį kaltinimą palaikantis subjektas – prokurorė – kaltinimą palaikė kaltinamajame akte, surašytame 2022-09-26, nurodytais motyvais bei argumentais. Atsižvelgiant į N. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo nuoširdus, gailisi, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė metams po 2021-08-26 baudžiamojo įsakymo priėmimo, turėdamas neišnykusį teistumą, kuris nėra panaikintas, prokurorė prašo (siūlo) teismo pripažinti N. B. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 45 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę prašė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę; taip pat vadovaujantis BK 64–65 straipsniais prie siūlomos bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-26 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 38 MGL (1 900 Eur) baudą ir N. B. paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę su 1 900 Eur bauda bei baudžiamajame įsakyme nurodytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės „Peugeot 508“ turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Peugeot 508“ piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 380 Eur).
4. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-11-28, kaltinamojo N. B. gynėjas (advokatas) Arūnas Šalkauskas su prokurorės siūloma bausmės rūšimi (areštu) nesutiko. Paaiškino, jog N. B. nuo pat pirmos apklausos davė išsamius parodymus, gailėjosi, nevengia atsakomybės, gydymo, stengiasi, kad tokia situacija nepasikartotų. N. B. dirba, turi pajamų ir gali sumokėti baudą, augina neįgalią dukrą, todėl kaltinamajam neturėtų būti apribota laisvė, nes kiekvieną dieną turi pasirūpinti vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės kaltinamajame akte, surašytame 2022-09-26, N. B. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (ne)pagrįstumo (BPK 6 straipsnis, 23 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai, 307 straipsnis).
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).
Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados
7. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamojo apklausa vykusi 2022-08-04, papildoma apklausa 2022-09-20), tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
8. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo N. B. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:
8.1. liudytojo apklausos metu liudytoja T. B. parodė, kad 2022-07-30 dirbant (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini), apie 18 val., į degalinę prie ketvirtos kuro kolonėlės atvažiavo šviesios spalvos automobilis „Peugeot 508“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris vilkėjo tik rožinės spalvos šortus, svyruodamas nuėjo prie kuro pistoleto ir pradėjo piltis degalus. Vyriškiui pilantis kurą į degalinės aikštelę atvažiavo dar vienas automobilis, kuris atsistojo netoliese automobilio „Peugeot 508“. Iš automobilio išlipę keturi vaikinai pradėjo kalbinti akivaizdžiai neblaivų automobilio „Peugeot 508“ vairuotoją, bandydami atkalbėti jį (vairuotoją) nuo tolimesnio vairavimo. „Peugeot 508“ vairuotojas atėjęs į degalinę nusipirko cigarečių „Heets“, tačiau už kurą nesumokėjo. Nuo vyriškio (vairuotojo) sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, stipriai svyravo į šonus ir negalėjo pastovėti ant kojų. Išėjęs vyriškis norėjo sėstis į automobilį ir išvažiuoti nesumokėjęs už kurą, tačiau jo (vyriškio) automobilį užstatė automobiliu atvažiavę keturi vaikinai. Vairuotojas, supratęs, kad neišvažiuos atsisėdo į automobilį ir sėdėjo, kai po kurio laiko vėl atėjo į degalinės vidų ir paprašė įleisti į tualetą. Vyriškiui išėjus iš tualeto į degalinės teritoriją atvyko policijos pareigūnai ir jį (vyriškį) sulaikė. Papildomos apklausos metu, vykusios 2022-09-01 liudytoja T. B. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavęs vyriškis buvo basas ir pusnuogis, tik su rožiniais šortais;
8.2. iš 2022-07-30 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam N. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija-pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. N. B. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 10 valandų, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ pirmo tikrinimo metu 18.42 val., nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 19.04 val., nustatytas 2,81 promilių neblaivumas.
9. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.
Dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų ir teismo išvados
10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).
11. Teismo vertinimu, kaltinamojo N. B. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis N. B., 2022-07-30, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 2,24 promilės neblaivumas, vairavo UAB „Valema“ priklausančią motorinę transporto priemonę „Peugeot“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. N. B. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas išnuomotą automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotas išimtinai asmeninių poreikių (noras nusipirkti cigarečių bei pasivažinėti, nes seniai buvo vairavęs automobilį). Nenustatyta, kad N. B. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. N. B. yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas, nes N. B. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme.
12. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo N. B. padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota. Konstatuotina, jog 2022-07-30, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – vairavo motorinę transporto priemonę „Peugeot 508“ būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,24 promilės neblaivumas.
13. Teismas konstatuoja, kad N. B. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
14. Pripažinus kaltinamąjį N. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).
15. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
16. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam N. B.: už 2022-07-30 nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 45 parų arešto bausmę; taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 30 parų arešto bausmę.
17. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam N. B. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), viena sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baustas administracine tvarka, teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką (transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam). N. B. yra recidyvistas, veika padaryta neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės (N. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija), įžūliai ir ciniškai ignoruoja ankstesniu nuosprendžiu jam (kaltinamajam) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, Visgi, areštas ar laisvės atėmimas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, būtų per griežta bausmė, kuri neatliktų savo paskirties. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dirba, augina neįgalų vaiką, kuris serga reta genetine liga, sprendžiama, jog bausmės tikslus ir paskirtį geriausiai įgyvendintų kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismui apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (baudą), būtina individualizuoti skiriamos bausmės dydį.
18. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). BK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, kurį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Kaltinamojo N. B. nusikalstamos veikos padarymo momentu galiojo 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).
19. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); N. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); nustatyta kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnis); iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2022-07-30 išrašo nustatyta, kad kaltinamasis teistas už analogišką nusikalstamą veiką (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo), teistumas neišnykęs; iš Administracinių nusižengimų registro 2022-09-26 išrašo nustatyta, kad asmuo baustas administracine tvarka, baudų nemoka; duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas nėra, kaltinamasis dirba. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 72 MGL (3 600 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė – 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo
20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2–3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
21. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos N. B. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų N. B. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad veika padaryta neblaivaus asmens (N. B. buvo nustatytas 2,24 promilės neblaivumas), turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius N. B. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo (kaltinamojo) asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam (kaltinamajam) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.
22. Prokurorė kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturių) metų laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) valstybinį kaltinimą palaikančio subjekto (prokurorės) siūlomam terminui kaltinamasis prieštaravimų nereiškė. Teismas pastebi, jog prokurorė siūlo skirti artimą maksimumui specialiąja teise uždraudimo terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, nes kaltinamasis jau ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam N. B. nustatytinas 4 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-07-30 nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2022-07-30 (BK 68 straipsnio 3 dalis).
23. Prokurorė taip pat kaltinamajam N. B. prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio „Peugeot 508“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB „Valema“. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės – automobilio „Peugeot 508“ kaina Lietuvoje – 5 380 Eur su PVM. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė „Peugeot 508“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, iš kaltinamojo N. B. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 508“ vertė – 5 380 Eur.
24. Teisminėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog: i) BK 72 straipsnio 5 dalies gramtinė konstrukcija įgalina teismas konfiskuoti nebūtinai visą konfiskuotino turto vertę, tačiau ir atitinkamą (proporcingą) dalį vertės; ii) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos (priemonės) vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021, nutarties 21–23 punktai).
25. Viena vertus, nei kaltinamasis, nei kaltinamojo gynėjas teismui neformulavo prašymo konfiskuoti ne visą, tačiau dalį konfiskuotino turto vertės. Kita vertus, teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog konfiskavus visą 5 380 Eur transporto priemonės „Peugeot 508“ vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamojo poveikio priemonė būtų orientuota ne į poveikio, tačiau į nubaudimo tikslus. Transporto priemonės konfiskavimu įstatymų leidėjas siekė idėjos, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būtų užkardyta galimybė ateityje vairuoti neblaiviam tam tikrą laiko tarpą. Aptariamos bylos kontekste matyti, jog kaltinamasis auginą neįgalią dukrą, turi daug finansinių prievolių kreditoriams (tame tarpe ir baudžiamuosiuose procesuose paskirtų baudų). Kaltinamojo sveikatos būklė taip pat nėra gera. Teismo įsitikinimu, proporcingumo ir teisingumo principai reikalauja išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotinos turto vertės. Teismo įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti konfiskavus dalį transporto priemonės vertės – 4 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dalies (4 000 Eur) transporto priemonės vertės išieškojimas vienareikšmiškai sukels skaudžias teisines (finansines) pasekmes kaltininkui, tačiau proporcingumo principo kontekste išieškotina suma kur kas labiau atitiks teisingumo principo koncepciją.
26. Reziumuojant tai, kas išdėstyta, baudžiamosios poveikio priemonės paskirtį tikslus bei esmę faktinių bylos aplinkybių kontekste įgyvendintų 5 380 Eur transporto priemonės vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4 000 Eur išieškojimas.
27. Teismas papildomai paaiškina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas).
Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)
28. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).
29. Nustatyta, kad kaltinamajam N. B. paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-07-30 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-07-30 nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas.
30. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį N. B. kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.
Dėl nuosprendžiais paskirtų bausmių (ne)bendrinimo
31. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-26 baudžiamuoju įsakymu N. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė galutinę 38 MGL (1 900 Eur) baudą.
32. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog paskirtų bausmių subendrinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas nuosprendžiams įsiteisėjus (žr. Kauno apygardos teismo 2020-11-09 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-469-290/2020, nutarties 11 punktą; Kauno apygardos teismo 2021-05-10 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-81-966/2021, nutarties 4 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2011). Aptarta teisminė praktika reiškia, jog priimamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-26 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2516-865/2021 N. B. paskirta bausme.
33. BPK 347 straipsnyje nustatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis BK 63–BK 64 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes ir nustatyti galutinę vykdytiną bausmę.
34. Kadangi šiuo metu minėtas teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2021-09-16), todėl juo paskirta bausmė (bauda) bendrintina, nustatant galutinę subendrintą bausmę (BPK 347 straipsnis). Teismas, skirdamas galutinę bausmę, vadovaujasi BK 64 straipsnio 1 dalies nuostata ir bendrindamas aukščiau minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę (baudą) už nusikalstamą veiką, kuri nesiskiria pagal pavojingumą ir priskiriama tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai, taiko dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 64 straipsnio 3 dalis) (teismas taiko kaltinamajam palankaiusią bendrinamo būdą). Pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedama dalis švelnesnės bausmės. Teismas sprendžia, kad prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 48 MGL dydžio baudos pridėtina dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-26 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2516-865/202 apskirtos galutinės 38 MGL bausmės. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos, turi neįgalią dukrą, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, sprendžia, jog pridėtina 22 MGL dalis ir kaltinamajam skiriama galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL (48 MGL + 22 MGL).
Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus nuosprendį
35. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), numatytų BPK 307 straipsnio 5–6 dalyse, kuriuos reikėtų spręsti šiuo procesiniu sprendimu, neliko.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje N. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 307 straipsnio 1 dalis).
37. Byla gauta ir iki 2022-10-07 nagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose. Po 2022-10-07 byla persiųsta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Teismas paaiškina, jog bylą nagrinėjantis teisėjas Lietuvos Respublikos Prezidento 2022-10-05 dekretu Nr. 1K-1138 dekretu nuo 2022-10-07 iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų perkeltas į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2022-10-06 įsakymo Nr. V-179 (1.2.) „Dėl bylų neskyrimo teisėjui Juliui Lankeliui ir neišnagrinėtų bylų persiuntimo kitiems rūmams“ anksčiau gautos teisėjo bylos kitiems teisėjams neperduotos, o teisėjui Juliui Lankeliui palikta Trakų rūmuose gautas bylas išnagrinėti iš esmės. Ir nors keitėsi teismo rūmai, byla nagrinėta iš Trakų rūmų patalpų, o šalys dėl bylos perdavimo iš vienų to paties teismo rūmų į kitus rūmus procesinių kliūčių ar apsunkinimų nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais,
nusprendžia:
N. B. (N. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 90 (devyniasdešimties) MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 72 (septyniasdešimt dviejų) MGL (3 600 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1–2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-26 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 38 MGL (1 900 Eur) baudą nurodant, kad pridėtina 22 MGL (1 100 Eur) dydžio baudos dalis ir paskirti N. B. galutinę subendrintą bausmę – 70 (septyniasdešimt) MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti N. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2022-07-30.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2–3 dalimi, N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - automobilio „Peugeot 508“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-07-30 nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-07-30 nutarimu skirtą specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Taip pat N. B. išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke esančių sąskaitų (arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; arba (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300), nurodant įmokos kodą 6801 (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-1310-1151/2022 pagal 2022-12-09 nuosprendį, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-1310-1151/2022 pagal 2022-12-09 nuosprendį, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-1310-1151/2022 pagal 2022-12-09 nuosprendį, mokėjimas“).
Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.
Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono / Trakų rūmus.