Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės), Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nusprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (už UAB „A (duomenys neskelbtini)“ turto vagystę) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. (už K. S. turto vagystę) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. (už UAB „S (duomenys neskelbtini)“ turto vagystę) laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 3 metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-03-21 iki 2016-03-22 (dvi dienos). Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.

Šiuo nuosprendžiu iš A. S. nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimui priteista nukentėjusiajai K. S. 243,5 Eur, civiliniam ieškovui UAB „S (duomenys neskelbtini)“ – 353 Eur.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo A. S. 91,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016-03-02 16.40 val. užėjo į UAB „A (duomenys neskelbtini)“ patalpas, (duomenys neskelbtini), ir kabinete Nr. 138 nuo stalo paėmė UAB „A (duomenys neskelbtini)“ priklausantį nešiojamą kompiuterį HP 700 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą – UAB „A(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 700 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Taip pat, A. S. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016-03-08 9.10 val., apgaudamas biuro administratorę – nurodęs, jog nori kalbėti su direktoriumi, įsibrovė į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ patalpas, (duomenys neskelbtini), kabinetą Nr. 409, kur iš spintos pagrobė K. S. (ankstesnė pavardė K.) kuprinę – 50 Eur vertės, su joje buvusiomis kojinėmis – 2 Eur vertės, šukomis – 3 Eur vertės, mėlyna gumine pinigine – 1 Eur vertės, USB raktu – 15 Eur vertės, kvepalais – 6 Eur vertės, lūpų blizgiu – 5 Eur vertės, pudra – 12 Eur vertės, užrašų knygele – 1,50 Eur vertės, auksiniais auskarais – 20 Eur vertės, metaliniais auskarais – 4 Eur vertės, metalinėmis apyrankėmis – 3,50 Eur vertės, odine juodos spalvos pinigine – 30 Eur vertės, vestuviniu žiedu – 182 Eur vertės, K. K. išduotu vairuotojo pažymėjimu, Lietuvos Respublikos piliečio pasu, DNB banko kortele, „Swedbank“ kortele, 22 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu, įsibraudamas į patalpas, pagrobė svetimą – K. S., 357 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Taip pat, A. S. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016-03-09, laikotarpiu nuo 16 val. iki 16.10 val., įsibrovė per kortele atrakinamas duris į UAB „S (duomenys neskelbtini)“ patalpas, (duomenys neskelbtini), ir iš kabineto Nr. 252 nuo stalo paėmė UAB „S (duomenys neskelbtini)“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį HP 353 Eur vertės, tokiu būdu, įsibraudamas į patalpas, pagrobė svetimą – UAB „S(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 353 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė patikslino apeliacinio skundo reikalavimą ir prašė apeliacinio skundo motyvais sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikacija, prašydamas perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d. Apelianto teigimu, jis ir anksčiau buvo teisiamas už tokius pačius nusikaltimus ir jo veika buvo kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d.

Išnagrinėjus pirmosios instancijos teismo baudžiamojoje byloje ištirtus ir įvertintus įrodymus ir nuteistojo apeliacinį skundą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas A. S. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 1 d. (dėl UAB „A (duomenys neskelbtini)“ turto vagystės), pagal BK 178 str. 2 d. (dėl K. S. turto vagystės) ir BK 178 str. 2 d. (dėl UAB „S(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės) ir parinko tinkamą bausmės rūšį ir dydį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl K. S. turto vagystės teisėtai ir pagrįstai A. S. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d., byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatęs, kad A. S. svetimą turtą pagrobė, įsibraudamas į patalpą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi suformuota teismų praktika, kad tais atvejais, kai į patalpą patenkama, panaudojant apgaulę, t.y. suklaidinant patalpos savininką ar jo įgaliotą asmenį dėl įėjimo į patalpą tikslo, asmens veika, pagrobiant svetimą turtą, kvalifikuojama kaip pagal BK 178 str. 2 d., kaip vagystė, įsibraunant į patalpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214/2010).

Byloje apklaustos liudytojos K. S. parodymais bei vaizdo įrašu nustatyta, kad A. S. ėjo biuro pastato koridoriumi ir bandė užeiti į bet kurį kabinetą, kuris buvo neužrakintas. Vieno kabineto durys buvo neužrakintos, tačiau kabinete buvo sekretorė. Pats A. S. parodė, kad užėjo į kabinetą – tarnybines patalpas, kuriame buvo sekretorė, norėdamas ką nors pagrobti, tačiau sekretorei paaiškino, kad nori asmeniniu reikalu pasikalbėti su direktoriumi. Tokiu būdu, A. S., pasinaudodamas apgaule – nurodydamas, jog nori pasikalbėti su direktoriumi, suklaidino sekretorę dėl įėjimo į patalpą tikslo, sukūrė situaciją, kad sekretorei, išėjus pakviesti direktorių, kabinete liktų vienas, tuomet pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą, kuris buvo laikomas uždarytoje nerakinamoje spintoje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo A. S. veiksmai, pagrobiant K. S. priklausantė turtą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., sudėtį. Dėl nurodytų aplinkybių nėra jokio pagrindo A. S. veiksmus dėl K. S. turto vagystės kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d., kaip paprastą vagystę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl UAB „S(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės A. S. veika pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., nes A. S. šį turą pagrobė, įsibraudamas į patalpą. Iš liudytojo A. V. teismo posėdžio metu duotų parodymų bei vaizdo įrašo matyti, kad A. S. pateko į UAB „S (duomenys neskelbtini)“ patalpas neteisėtai. Įėjimas į biuro patalpas buvo ribotas, t.y. į šias patalpas buvo galima teisėtai patekti tik dviem būdais per du įėjimus. Pro vienas duris – paskambinus ir susitarus su administratore ir jai atrakinus duris, bei kitas būdas - per abu įėjimus, bet tik turint korteles, atrakinančias duris, t.y. šis būdas skirtas įmonės darbuotojams. Tokiu būdu, A. S., suprasdamas, kad jis neturi teisės patekti į šias patalpas, kitiems asmenims atsirakinus duris ir užeinant, prasmuko į patalpas, kuriose iš kabineto pagrobė nešiojamąjį kompiuterį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai laikė, jog į patalpas buvo patekta pro rakinamas duris – nors ir neįveikiant fizinių kliūčių, tačiau be savininko (valdytojo) sutikimo, todėl pagrįstai A. S. veiksmus kvalifikavo kaip įsibrovimą į patalpą. Teismas pagrįstai rėmėsi suformuota teismų praktika, kur konstatuota, kad kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bauždiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016). Taigi, A. S. veiksmai, pagrobiant UAB „S(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kompiuterį, pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., nes A. S., suvokdamas, jog neturi teisės patekti į įmonės patalpas, nes durys rakinamos, neteisėtai į jas pateko ir pagrobė svetimą įmonei priklausantį turtą.

Todėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas dėl jo nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau teismas, individualizuodamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirtiną bausmę, saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d.), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų, taip pat teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo ir kitų konstitucinių principų.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d., kur nurodyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad A. S. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. Teismas, skirdamas A. S. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų turtinį nusikaltimą ir du apysunkius turtinius nusikaltimus, veikos baigtos, jis veikė tiesiogine tyčia, žalos neatlygino. Teismas atsižvelgė ir į pagrobto turto konkrečias vertes. Taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Kadangi A. S. nusikalstamas veikas padarė, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, nepanaikintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kontatavo nusikaltimų recidyvą. A. S., anksčiau nevienkartinai teistam, nedirbančiam, neregistruotam darbo biržoje, vartojančiam narkotines medžiagas, pagrįstai parinktos realios laisvės atėmimo bausmės, kurios buvo tarpusavyje subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu BK 63 str. 1 d., 4 d. ir pagrįstai paskyrta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrino konstatuoti, kad A. S. paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta, ji atitinka tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek ir A. S. asmenybę.

Apeliantas taip pat prašo skundžamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. šiuo metu atlieka ankstesniais teismo nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, kurios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi subendrintos ir nustatyta galutinė bausmė. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių bendrinimo ir atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pagrįstai nebendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi jam nustatyta subendrinta bausme.

Pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo asmens padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu A. S. paskirtos laisvės atėmimo 3 metų bausmės bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme tokiu būdu, kaip prašo apeliantas, nepablogindamas A. S. teisinės padėtis. Todėl A. S. prašymas netenkinamas. Pažymėtina, kad bausmių bendrinimo klausimas gali būti sprendžiamas, A. S. bausmę vykdančiai ir kontroliuojančiai institucijai paduodant teikimą pirmosios instancijos teismui dėl bausmių subendrinimo.

Baudžiamojoje byloje yra gauta valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš nuteistojo A. S. teisinės pagalbos išlaidas 54,08 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nutreistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės gaarantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį mažinti.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, privalo salyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Dėl pastarosios priežasties Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 54,08 Eur iš nuteistojo A. S. netenkinamas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai kvalifikavo A. S. nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir paskyrė teisingą ir proporcingą subendrintą bausmę, atitinkančią teisingumo ir sąžiningumo principus. Keisti skundžiamą nuosprendį A. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti A. S. apeliacinį skundą.