Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovams UAB „Fabeta“ ir UAB „Stelalita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“ ir Seesam Insurance AS Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laikotarpiu nuo 2013-07-05 iki 2013-07-07 S. S. g. 37-39 Vilniaus mieste, lyjant smarkiam lietui, susikaupė vanduo ant namo stogo ir prasiskverbė pro stogo dangą ir užliejo ieškovei priklausančio buto lubas, sienas, grindis, spintas, sofas, drabužius, knygas, rankraščius, kilimus. Buto lubose atsirado drėgmės dėmės, ėmė kristi tinkas, atsiklijavo tapetai, atsiklijavo plytelės vonioje, tualete ir virtuvėje- iš viso padaryta žala už 6939 Lt. Dėl patirtų išgyvenimų bei nepatogumų, sveikatos sutrikimų, ieškovė taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 4000 Lt. 2013-07-07 21 val.50 min. ieškovė kreipėsi į UAB „Grinda“ avarinę tarnybą dėl užliejimo, pastarosios darbuotojai nurodė, kad dėl buto užliejimo yra kaltas atsakovas UAB „Fabeta“, kaip šio pastato administratorius. Ieškovė reiškia reikalavimą solidariai atsakovams UAB „Fabetai“, kaip šio pastato administratoriui, kuris blogai atliko administravimo paslaugas ir neprižiūrėjo pastato stogo, nekontroliavo stogo remonto darbų, o atsakovui UAB „Stelalita“, kuris nekokybiškai atliko šio pastato stogo remontą.

2015-12-02 teismo posėdyje apklaustas liudytojas Andžej Gaidukevič, ieškovės giminaitis, ( t. 4, b.l. 51,53-54), kuris parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį jam paskambino ieškovės tėvas, pasakė, kad į ieškovės butą nuo stogo bėga vanduo. Liudytojas, atvažiavęs į įvykio vietą, pamatė, kad ieškovės gyvenamajame name, penktame aukšte per elektros instaliaciją į bendrą laiptinės koridorių bėga vanduo, liudytojas išjungė elektrą. Vanduo buvo susikaupęs ant pastato stogo. Jo kiekis buvo tiek, kad sėmė kojas. Vilniuje dieną prieš jo atvykimą į įvykio vietą, buvo didelė liūtis. Liudytojas ant stogo surado vandens nutekėjimo latakus, vienas jų buvo užkimštas buteliu, kurį ištraukus, vanduo latakais nutekėjo. Ieškovė iškvietė avarinę tarnybą UAB „Grinda“, kadangi vanduo nuo stogo buvo nutekėjęs, jie, nesiėmę jokių veiksmų, išvažiavo. Liudytojas apžiūrėjo ieškovės butą ir pamatė, kad buto apdaila, vonios kambario, tualeto sienos, lubos buvo aptekėję vandeniu. Butą reikėjo išdžiovinti. 2016-01-22 pakartotinai apklaustas liudytojas E. Š. parodė, jog jis UAB „Fabetos“ vardu pasirašė 2013-07-11 buto užliejimo aktą Nr. NA-S37/1, remdamasis „Grindos“ duomenimis, jis akto surašymo dieną buvo užėjęs į ieškovės butą. Bute oras buvo sunkus, butas nevėdintas, liudytojo nuomone, jame ilgą laiką niekas negyveno. Apžiūrėjus butą, buvo nustatyta, kad vonios lubos nusėtos tamsiais taškeliais, buto vėdinimo angos užakę. Užliejimo požymių nesimatė, viskas buvo sausa. Į teismo klausimą, kodėl buto apžiūros akte nurodyta, kad buto užliejimas įvyko dėl lietaus liūties, liudytojas atsakė, jog surašant aktą, buvo remtasi avarinės tarnybos „UAB Grinda“ duomenimis, tačiau, bute užliejimo požymių nebuvo nustatyta.

Teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas Vytautas Bronislovas Elenbergas patvirtino teismo ekspertizės akto išvadas ir taip pat nurodė, jog apžiūrėjus ieškovės butą nebuvo rasti būdingi vandens nutekėjimui požymiai, nes paprastai nutekėjęs vanduo sugadina dažus, lieka su vandeniu pratekėjusio purvo žymės, tokių pėdsakų ginčo bute nėra. Nuotraukose fiksuoti atšokę sienų kampuose dažai yra ne vandens pratekėjimo pasekmė, o šiose sienų vietose esančių šalio tiltelių pasekmė, nes sienai praleidžiant šaltį, dėl temperatūrų skirtumų, susidaro rasos taškas, t.y. drėgmė, ir, jeigu tinkamai patalpos nevėdinamos, dėl atsiradusios drėgmės, sienų dažai tose vietose pakenkiami. Atsiradęs pelėsis ginčo bute taip pat yra netinkamo patalpų vėdinimo pasekmė. Ginčo butas nebuvo užpiltas vandeniu, ieškovo nurodyti buto defektai – plytelių nukritimas- natūralaus dėvėjimosi būklės padarinys, atšokę dažai nuo sienų- pasenusių technologijų atliekant dažymo darbus išdava bei dėl šalio tiltelio susidarančio kondensato pasekmė, pelėsiai- netinkamo vedinimo pasekmė, šie pažeidimai nėra susiję su šio buto nuo stogo užliejimu vandeniu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė, vadovaudamasi LR CK 6.246 str.-6.249 str., prašo solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Stalelita“ ir UAB „Fabeta“ 2009,56 Eur (6932,99 Lt) nuostolių, 1159,42 Eur (4000 Lt ) neturtinės žalos dėl 2013-07-05 – 2013-07-07 jos užlieto buto, esančio S. S. g. 37-39, Vilniuje, nurodydama, kad UAB „Stalelita“ kaltė pasireiškė tuo, kad šis atsakovas blogai suremontavo pastato, esančio Stanevičiaus g.37, stogą, dėl lietaus liūties, buvo užlietas butas, o atsakovo UAB „Fabeta“ kaltė pasireiškė tuo, kad šis atsakovas, būdamas šio pastato savininkų bendrųjų patalpų administratoriumi, nekontroliavo stogo remonto darbų, bei blogai prižiūrėjo stogą.

LR CK 6.245 straipsnis nustato civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (LR CK 6.245 str. 3d.ir4d.). LR CK 6.246 straipsnis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Aplinkybę, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso ieškovei, patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas ( t.1, b.l. 21-22). Ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia: 2013-07-08 pareiškimu atsakovui UAB „Fabeta“ ( t.1, b.l. 19), kuriame ieškovė teigia, kad buvo užlietas jos butas dėl nesandarios stogo dangos, techniškai netvarkingos nuolydžių sistemos, taip pat dėl to, kad nėra šiukšlių surinkėjo ant stogo, dėl to, užsikimšus nuolydžio vamzdžiui ir susirinkus dideliam kiekiui vandens, užliejo ieškovės ir kaimynų butus, ieškovės bute pažeistos vonios ir tualeto lubos, taip pat dalis koridoriaus lubų ir koridoriaus siena. Taip pat ieškovė ieškinį grindžia 2013-07-11 buto užliejimo aktu Nr. NA-S37/1 ( t. 1, b.l. 13), kurį surašė UAB “Fabeta“ darbuotojai. Šiame dokumente nurodyta: 2013-07-08 buvo gauta S. S. g. 37 daugiabučio namo 39 buto savininko informacija dėl buto užliejimo, apžiūros metu vandens ant stogo jau nebuvo, tačiau po danga atskirose vietose buvo susikaupęs vanduo, danga buvo minkšta ir išsipūtusi, apžiūroje dalyvavo ir 39 buto gyventojas, buto užliejimas galimai įvyko dėl lietaus liūties, vykusios 2013-07-05 vakare, kai didelis kiekis vandens ir dėl kiauros stogo dangos nesuspėjo nutekėti įlaja. Žalos dydį ieškovė įrodinėja UAB „Restum“ lokaline sąmata ( t.1, b.l. 12), kurioje nurodyta, jog buto remonto kaina yra 6932,99 Lt, pateiktomis buto ir stogo fotonuotraukomis ( t.1, b.l. 39-48, 109-128). Atsakovas UAB „Fabeta“, gavęs ieškovės pranešimą dėl buto užliejimo, 2013-09-05 kreipėsi į šio pastato stogą remontavusią bendrovę atsakovą UAB „Stalelita“, prašydamas atsiųsti atstovą defektinio stogo apžiūrai ir imtis priemonių garantinių įsipareigojimų užtikrinimui. ( t.1, b.l. 15). Kad atsakovas UAB „Stalelita“ atliko stogo remonto rangos darbus, patvirtina byloje esanti statybos rangos sutartis ( t. 1, b.l. 89-90), 2006-06-14 darbų priėmimo aktas ( t.1, b.l. 91). O aplinkybę, kad atsakovas UAB „Fabeta“ yra pastato S. S. g. 37 administratorius patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ( t.1, b.l. 151-152).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovė neįrodo jos butui padarytos žalos dydžio jos nurodytomis aplinkybėmis, remiantis teismo ekspertizės išvadomis, darytina išvada, jog ieškovės nurodytas įvykis dėl buto užliejimo jos nurodyta data iš viso neįvyko ( LR CPK 178 str.).

Atlikus teismo ekspertizę dėl ginčo buto užliejimo, teismo ekspertas, apžiūrėjęs ieškovės butą, teismo ekspertizės akte konstatavo ( t.4, b.l. 3-9), jog atsakovas UAB „Stalelita“ 2006 metais stogo dangos paklojimo ir įlajos įrengimo darbus Stanevičiaus g. 37 namo pirmos laiptinės stogo dangos remontą atliko kokybiškai, todėl stogo danga ir įlaja ir po 9-rių naudojimo metų tarnauja patikimai, nesandarumo bei su tuo susijusios žalos požymių nenustatyta. Ieškove priklausančiame bute nurodyti trūkumai niekaip nesusiję su tariamu apliejimu nuo stogo. Šio buto apliejimo, teigiamo jam vykus 2013-07-05 - 2013-07-07 laikotarpyje nebuvo ir negalėjo būti, šio buto apdailos trūkumai su tariamu apliejimu nuo stogo nėra susiję, vadovaujantis Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažyma bei išaiškinimu, 2013m. liepos 3-6 dienomis Vilniaus mieste liūtinio lietaus nebuvo, pavojingo lietaus lygį siekus tik apie 50 proc. nuo minimaliojo šios kategorijos kritulių lygio, pratekėjimo per stogą sąlygų dėl to realiai nebuvo. 2013-07-05 ir 2013-07-07 dienomis lietaus metu ieškovės butas vandeniu nebuvo užlietas, teigti, buvus užsikimšusioms vandens nutekėjimo angoms, nėra pagrindo, juo labiau, kai laiptinės dalyje yra tik viena įlajos anga. Namo artumoje nėra aukštų medžių, todėl nėra sąlygų jų lapams ant stogo patekti. Viso stovo (iki apačios) užkimšimo atveju pro galimai nesandarias stovo movines jungtis būtų buvę užlieti priešingoje laiptinės pusėje esantys butai, pirmoje eilėje butas Nr. 38 dėl būtent jame esančio namo lietaus kanalizacijos stovo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teigti stogo dangai bei jos parapetams esant apskardintiems netinkamai, pagrindo nėra. Teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas patvirtino teismo ekspertizės akto išvadas ir taip pat nurodė, jog apžiūrėjus ieškovės butą nebuvo rasti būdingi vandens nutekėjimui požymiai, nes paprastai nutekėjęs vanduo sugadina dažus, lieka su vandeniu pratekėjusio purvo žymės, tokių pėdsakų ginčo bute nėra. Ginčo butas nebuvo užpiltas vandeniu, ieškovo nurodyti buto defektai – plytelių nukritimas - natūralaus dėvėjimosi būklės bei pasenusių technologijų klijuojant plyteles, padarinys, atšokę dažai nuo sienų- pasenusių technologijų atliekant dažymo darbus išdava bei dėl šalčio tiltelio susidarančio kondensato pasekmė, pelėsiai- netinkamo vedinimo pasekmė, šie pažeidimai nėra susiję su šio buto nuo stogo užliejimu vandeniu.

Pagal LR CPK 218 str. nuostatas, eksperto išvada teismui neprivaloma, ji įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo netikėti teismo eksperto išvadoms, juo labiau, kad teismo eksperto išvados atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams, kaip antai: kad ieškovės bute pelėsis atsirado ne dėl buto užliejimo, patvirtina jos pačios 2012-02-22 pareiškimas atsakovui UAB „Fabeta“, šiuo pareiškimu ieškovė prašo skubiai užsandarinti buto sienų siūles iš lauko pusės, nes pro jas į vidų patenka drėgmė ir dėl to viduje atsirado pelėsiai ( t. 1, b.l. 70). Aplinkybę, kad ieškovės butas nėra pakankamai vėdinamas patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriaus 2014-04-09 raštas Nr. A51-29218/14(3.310.2-EM4) ( t.1, b.l. 132-133), kuriame nurodyta, kad pastato S. S. g. 37 stogo dangoje esminių trūkumų nepastebėta, ši aplinkybė įrodo, jog atsakovo UAB „Stalelita“ atlikti stogo remonto darbai yra kokybiški ir atitinka teismo eksperto išvadas šio atsakovo atžvilgiu, taip pat šiame rašte nurodoma, kad namo techninės priežiūros žurnalas pildomas, kasmetinės apžiūros vykdomos ( t.1, b.l. 152, 153-154, 159-160), ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas UAB „Fabeta“, kaip pastato administratorius vykdo jam priskirtas funkcijas dėl pastato priežiūros. Taip pat šiame rašte konstatuota, jog apžiūrėjus butą Nr. 39, vonios ir tualeto patalpose buvo pastebėtos ankstesnio užliejimo dėmės, vietomis atsiradęs pelėsis, patikrinus vedinimo kanalus bute, nustatyta, kad vėdinimas nepakankamas, užsikišę vėdinimo kanalų grotelės, rekomenduota geram patalpų mikroklimatui užtikrinti gerą patalpų oro apykaitą, vėdinimą. Iš šių specialistų konstatuotų aplinkybių, galima daryti išvadą, jog buto užliejimas galėjo būti, tačiau, nenustatyta kokiu laikotarpiu, nes šis raštas surašytas 2014 metų balandžio mėnesį ( t.1, b.l. 132-133), pakenkimus savivaldybės specialistai pastebėjo tik vonios ir tualeto patalpose, kai ieškovės pateikta buto remonto sąmata 6932,99 Lt sumai ( t.1, b.l. 12), apima kitas buto patalpas, kaip antai 27 kv.m. lubų dažymas, 19 kv.m. tinko nudaužymas nuo sienų, durų apvadų nuėmimas, medinių durų apdavų šlifavimas, durų staktų remontas, pakeičiant slenksčius, sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas, dažymas emulsiniais dažais ir pnš., kai pačios ieškovės teiktose nuotraukose matyti, kad vonia yra klijuota plytelėmis. Sąmatoje iš viso neminima vonios ar tualeto sienų plytelių nuėmimo, ar klijavimo darbai. Tokiu būdu, ieškovės teikta sąmata, kuria ji įrodinėja su užliejimu susijusius buto remonto kaštus, kelia abejonių dėl jai padarytos žalos dydžio, iš šio darytina išvada, jog ieškovė iš viso nepagrindė jos reikalaujamos priteisti žalos dydžio. Pažymėtina, jog ieškovė ieškinyje teigia, jog buto užliejimo mąstas buvo toks, kad buvo užlieti buto lubos, sienos, grindys, spintos, sofos, drabužiai, knygos, rankraščiai, kilimai, tačiau, jokių įrodymų dėl jos sugadinto turto byloje nėra, nors dėl šio įvykio ieškovė taip pat kreipėsi ir į savo draudiką, tačiau, pastarasis taip pat ieškovės šių nurodytų aplinkybių nenustatė.

Vertinant byloje surinktus įrodymus visetu, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė visų LR CK 6.246 str.-6.249 str. numatytų civilinės atsakomybės sąlygų, neįrodė jos nurodytomis aplinkybėmis buvus įvykį, dėl kurio jos butui buvo padaryta žala, todėl ieškinys atsakovams UAB „Fabeta“ ir UAB „Stalelita“ atmestinas ( LR CPK 178 str.). Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstas atmestinas, nes neturtinė žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, įstatymas nenumato atvejų, kad neturtinė žala turi būti atlyginama dėl asmeniui priklausančio turto apgadinimo.

Atmetus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis LR CPK 93 str. iš ieškovės atsakovo UAB „Stalelita“ naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 1582,71 Eur ( t.4, b.l.66-83) už advokato paslaugas. Vadovaujantis LR CPK 93 str., iš ieškovės priteistinos atsakovo UAB „Fabeta“ naudai 1031,67 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų - teismo ekspertizės išlaidų ( t.3, b.l. 216).

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 20,24 Eur pašto išlaidų, jos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai ( LR CPK 96 str.).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozito sąskaitos grąžinti atsakovui UAB „Stalelita“ 49,90 Eur užstatą ( 0,10 Eur banko paslaugų mokestis), šias lėšas pervedant į UAB „Stalelita“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 15 73000 1000 244 3604 ( t. 4, b.l. 7).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės B. Š., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Stalelita“ naudai 1582,71 Eur už advokato paslaugas.

Priteisti iš ieškovės B. Š., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Fabeta“ naudai 1031,67 Eur teismo ekspertizės išlaidų ( t.3, b.l. 216).

Priteisti iš ieškovės B. Š., a/k (duomenys neskelbtini) 20,24 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozito sąskaitos grąžinti atsakovui UAB „Stalelita“ 49,90 Eur užstatą ( 0,10 Eur banko paslaugų mokestis), šias lėšas pervedant į UAB „Stalelita“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 15 73000 1000 244 3604.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.