Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vadma“ (toliau – BUAB) (jos teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rome Law“) ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo M. D..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Vadma“ (jos teisių perėmėja UAB „Rome Law“) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. S. 41 337,57 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1076-123/2013 UAB „Vadma“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta UAB „Bankroto vadyba“. Šia nutartimi teismas įpareigojo UAB „Vadma“ vadovą (vadovas ir vienintelis akcininkas buvo V. S.) perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, tačiau buvęs vadovas bankroto administratoriui neperdavė jokio BUAB „Vadma“ turto, dalies dokumentų. Bendra patvirtintų BUAB „Vadma“ kreditinių reikalavimų suma yra 26 033,16 Eur.

2. Buvęs UAB „Vadma“ vadovas V. S. įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės eismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-869-201/2014 pripažintas kaltu už apgaulingą buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą ir kt., jam paskirta 1 882,53 Eur bauda, byloje tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, kurio suma 12 839 Lt. Ieškovės teigimu, atsakovo veiksmai yra įrodyti, padaryta 41 337,57 Eur sumos žala ir įrodytas neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). 2014 m. balandžio 4 d. balansas sudaro teisinį pagrindą tvirtinti, jog turtas tam tikru metu buvo bendrovėje, nes prieš bankroto bylos iškėlimą bendrovėje buvo 96 437,09 Eur (332 978,00 Lt) vertės turto, jo neperdavus bankroto administratoriui, bendrovei buvo padaryta žala. Ieškovė nurodė, jog atsakovo padarytos žalos dydis įmonei yra lygus teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų sumai – 26 033,16 Eur ir 15 304,41 Eur kreditorių patvirtintų administravimo išlaidų ir atlyginimo bankroto administratoriui sumai. Prašomą priteisti 15 304,41 Eur kreditorių patvirtintų administravimo išlaidų ir atlyginimo bankroto administratoriui sumą sudaro 4 062,16 Eur suma už teisines paslaugas, suteiktas bankroto proceso metu, ir 7 008,80 Eur atlyginimas bankroto administratoriui. Teisinėms paslaugoms apmokėti skirta suma ir atlyginimas bankroto administratoriui buvo patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

3.1. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškinys turėjo būti pareikštas ne jam, o faktiniam vadovui M. D., nes iš pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-869-201/2014 duomenų nustatė, kad būtent V. S. buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, siekio išvengti mokesčių, aiškiai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymo į deklaracijas. Teismas nurodė, kad būtent V. S., o ne M. D. buvo įmonės vadovas.

3.2. Atsakovo apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimas nėra tinkamas veikimas bendrovės interesais. Iš teismui pateikto 2014 m. balandžio 4 d. balanso, kurį pasirašė įmonės vadovas V. S., nustatyta, kad balanse nurodyti pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 251 060 Lt (72 712 Eur), dėl to teismas padarė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonė turėjo turto (tai savo parašu patvirtino pats atsakovas), tačiau turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, nebuvo perduoti ir dokumentai, galintys patvirtinti balanse nurodytų piniginių lėšų panaudojimą. Balanso dalyje „Pinigai ir jų ekvivalentai“ nurodytas trumpalaikis turtas apima visus kompanijoje esančius grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus, todėl atsakovo argumentas, kad materialiojo turto vertė sudarė tik 938 Lt, atmestas kaip nepagrįstas. Deklaruotų piniginių lėšų suma būtų pakankama atsiskaityti su kreditoriais, turto neperdavus bankroto administratoriui buvo padaryta žala bendrovei.

3.3. Bankrutuojančios bendrovės finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui yra neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių įmonei buvo padaryta žala. Atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi nuo 2009 m. kovo 14 d., įmonės dokumentais bei turtu nesirūpino, apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną, turtą pateikimo valstybinėms institucijoms, tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, pažeidė pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais ir nedaryti jai žalos.

3.4. Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, jog priteistino žalos atlyginimo dydį sudaro teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma. Klaipėdos apygardos teismo patvirtintų reikalavimų suma yra sudaro 26 033,16 Eur, dėl to ši suma yra įmonei padaryta žala.

3.5. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. BUAB „Vadma“ kreditoriai 2014 m. liepos 22 d. ir 2014 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkimų nutarimais patvirtino 7 008,80 Eur bankroto administravimo sąmatą ir išlaidas už teisines paslaugas pagal faktines išlaidas, patirtas pasirinkus mažiausią pasiūlytą kainą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog žala bendrovei padidėjo dėl netinkamo bendrovės atstovavimo teisme, ir nurodė, kad žala BUAB „Vadma“ buvo padaryta dėl atsakovo kaltų veiksmų – turto neperdavimo bankroto administratorei. Teismas nevertino, ar ieškovės bankroto administratorei atstovavęs advokatas tinkamai atliko savo pareigas, siekiant iš buvusių įmonės skolininkų išsireikalauti nesumokėtas sumas, nes šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo bendrovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti įrodymus, susijusius su faktinio vadovo nustatymu, tačiau teismas nevertino, kokias konkrečiai funkcijas įmonėje atliko atsakovas ir trečiasis asmuo. Įmonės faktiniu vadovu buvo būtent M. D., o tai patvirtina rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti piniginiai srautai, darbuotojų ir klientų parodymai.

4.2. M. D. buvo suteikti 2012 m. sausio 12 d. ir 2013 m. sausio 11 d. įgaliojimai dėl bendrovės atstovavimo santykiuose su valstybinėmis ir privačiomis įstaigomis, organizacijomis. Be to, civilinėje byloje dėl skolos priteisimo BUAB „Vadma“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Arijas“ būtent M. D. buvo įvardijamas kaip įmonės direktorius ir įmonės atstovas, su juo buvo derinami atliekami darbai. Atsakovui nebuvo žinoma apie įmonės sandorį su uždarąja akcine bendrove „Arijas“, kuriai išrašytas sąskaitas pasirašė ne atsakovas. Atsakovui nebuvo perduoti įmonės dokumentai, dėl to jis negali būti atsakingas už jų neišsaugojimą. Pažymėjo ir tai, kad pats M. D. esant santykiams su trečiaisiais asmenimis prisistatydavo kaip ieškovės direktorius, iš įmonės sąskaitos pervesdavo lėšas į savo asmeninę sąskaitą.

4.3. Teismas nepagrįstai priteisė administravimo išlaidas už teisines paslaugas kaip įmonei padarytos žalos atlyginimą, nes būtent administratorius yra atsakingas už nesėkmingą bandymą prisiteisti skolą iš uždarosios akcinės bendrovės „Arijas“, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės veiksmų mišrios kaltės aspektu. Bankroto administratorius nesiėmė net minimalių priemonių, siekdamas surinkti informaciją apie įmonės turtą, o kartu ir skolos prisiteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Arijas“, nesikreipė ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę dėl buhalterinių dokumentų pateikimo. Taigi, ieškovės bankroto administratorė tinkamai neįvertino bylinėjimosi su uždarosios akcinės bendrovės „Arijas“ perspektyvų ir taip padidino administratoriaus išlaidas. Dėl administratoriaus kaltės ieškovei nebuvo priteista skola iš uždarosios akcinės bendrovės „Arijas“, kurią priteisus ieškovės kreditorių reikalavimai būtų buvę visiškai patenkinti.

4.4. Teismas nepagrįstai atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmus laikė įrodytais, atsižvelgęs į nuosprendžiu, kuriuo atsakovas buvo nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą, nustatytas aplinkybes, tačiau šiuo nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas faktinio vadovavimo įmonei klausimas. Šioje byloje nekeliamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas, kuris buvo išspręstas baudžiamojoje byloje patenkinus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį dėl žalos atlyginimo.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. A. instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vadma“, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto vadyba“, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 29 d. ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimis patvirtino bankrutuojančios UAB „Vadma“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendra suma 26 033,16 Eur. Bankrutuojančios UAB „Vadma“ akcininku nuo 2009 m. kovo 10 d. įregistruotas atsakovas V. S.. 2012 m. sausio 11 d. įgaliojimu UAB „Vadma“ direktorius V. S. įgaliojo M. D. atstovauti UAB „Vadma“ visose valstybinėse ir privačiose įstaigose, organizacijose, sprendžiant bet kokius su UAB „Vadma“ susijusius klausimus, teikti raštus, prašymus ir pareiškimus, gauti pažymas ir pažymėjimus ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus bendrovės atstovavimui. Įgaliojimas nėra patvirtintas notaro. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį dėl to, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, be to, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. V. S. nubaustas 50 MGL dydžio 6 500 Lt (1 882,53 Eur) bauda; tenkintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 12 839 Lt (3 718,43 Eur) žalos atlyginimo.

9. Byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, kas yra atsakingas už bendrovės turto neperdavimą bankroto administratoriui ir dėl to padarytą žalą įmonei.

10. Apeliantas teigia, kad už įmonei padarytą žalą atsakingas ne jis, o faktinis įmonės vadovas M. D.. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jo ir trečiojo asmens M. D. funkcijų įmonėje. Įmonės faktiniu vadovu buvo būtent M. D., o tai patvirtina rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti piniginiai srautai, darbuotojų ir klientų parodymai.

11. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8,10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

13. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, kad apeliantas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 21 d. Dėl neteisingai pateiktų deklaracijų įmonėje susidarė skola Valstybinei mokesčių inspekcijai bei „Sodrai“, kurių kreditiniai reikalavimai buvo patvirtinti UAB „Vadma“ bankroto byloje. Nurodytu laikotarpiu būtent apeliantas viešajame registre buvo registruotas kaip UAB „Vadma“ direktorius. Apeliantas pasirašė visus nuo 2011 m. iki 2014 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamus įmonės balansus, teikė įmonės deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau šiose deklaracijose nenurodydavo jokių duomenų apie įmonės pajamas. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-209-980/2016, nustatyta, kad šiai bylai aktualiu laikotarpiu 2011 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Vadma“, atstovaujama direktoriaus V. S., sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Arijas“ dėl darbų atlikimo, UAB „Vadma“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras uždarajai akcinei bendrovei „Arijas“ pasirašė apeliantas, o M. D. atliko tik konkrečių darbų derinimo funkcijas, veikdamas pagal UAB „Vadma“ direktoriaus V. S. išduotą įgaliojimą. Tokie apelianto veiksmai patvirtina faktą, jog apeliantas ne tik buvo registruotas kaip UAB „Vadma“ direktorius, bet ir veikė įmonės vardu, sudarinėjo sandorius ir pan. (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, jog su M. D. buvo derinami tam tikri pagal UAB „Vadma“ su uždarąja akcine bendrove „Arijas“ pasirašytą sutartį atliekami darbai nesudaro pagrindo išvadai, kad M. D., o ne apeliantas veikė kaip faktinis įmonės vadovas.

14. Apeliantas teigia, kad M. D. išduoti įgaliojimai atlikti veiksmus UAB „Vadma“ vardu patvirtina faktą, jog apeliantui nieko nebuvo žinoma apie įmonės sandorius bei veiklą, kad faktiškai visus su įmone susijusius veiksmus atlikdavo M. D.. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes, visų pirma, sutartis su įmonėmis (uždarąja akcine bendrove „Arijas“, uždarąja akcine bendrove „Palangos linas“, S. K. įmone, Bendrosios pagalbos centru) dėl darbų atlikimo sudarinėjo būtent apeliantas, jis, kaip UAB „Vadma“ direktorius, pasirašydavo ir PVM sąskaitas faktūras. M. D. jokių įsipareigojimų UAB „Vadma“ neprisiėmė, kaip ir nepasirašė įmonės finansinių ataskaitų, buhalterinių dokumentų, už kuriuose nurodytus aiškiai neteisingus duomenis buvo nuteistas apeliantas. Pažymėtina ir tai, kad apelianto, kaip UAB „Vadma“ direktoriaus, išduotas 2012 m. sausio 11 d. įgaliojimas nėra patvirtintas notaro (CK 2.138 straipsnis), juo nėra suteikta teisė įmonės vardu sudarinėti sandorius ar priimti sprendimus, pasirašyti įmonės finansines ataskaitas ir pan., tuo labiau kad tokius veiksmus ir išdavus įgaliojimą M. D. atliko apeliantas.

15. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad UAB „Vadma“ darbuotojų ir klientų parodymai patvirtina, jog faktiniu vadovu buvo ne apeliantas, o M. D., nes byloje tokių duomenų nėra. UAB „Vadma“ buhalterines paslaugas teikusi N. J. nurodė, kad UAB „Vadma“ dokumentus atveždavo tiek apeliantas, tiek trečiasis asmuo M. D., kad apeliantas nepateikdavo visų su įmonės veikla susijusių dokumentų, kad tekdavo jam skambinti dėl duomenų pateikimo, tačiau tokie paaiškinimai nesuponuoja išvados, jog apeliantas faktiškai neveikė įmonės vardu. Byloje taip pat nėra tokius apelianto teiginius patvirtinančių buvusių UAB „Vadma“ klientų parodymų (CPK 178 straipsnis).

16. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai sprendė, kad atsakovas yra tinkamas subjektas, kuriam ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog jis buvo tik formalus įmonės vadovas, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog faktiškai įmonę valdė ir jos vardu sprendimus priimdavo ne atsakovas, todėl Juridinių asmenų registre nurodytas atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpis laikytinas teisingu, nepaneigtu ir atsakovas laikytinas ir buvusiu faktiniu įmonės vadovu.

17. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nuosprendžiu, kuriuo atsakovas buvo nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą, ir atsakovo neteisėtus veiksmus laikė įrodytais, nes šiuo nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas faktinio vadovavimo įmonei klausimas. CPK 182 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad prejudiciniai faktai yra asmens nusikalstamų veikų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Šių aplinkybių bylos šalims įrodinėti nereikia.

18. Kasacinio teismo konstatuota, kad baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu apeliantas buvo pripažintas kaltu dėl to, kad, būdamas įmonės vadovu, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio, įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas pelną, turtą ar jų naudojimą.

19. Taigi baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad būtent apeliantas veikė kaip įmonės vadovas, kad būtent jis atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių įmonei buvo padaryta žala, nes dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo įmanoma nustatyti pajamų bei mokėtinų įmonės mokesčių. Dėl tokių veiksmų nebuvo mokami mokesčiai valstybei, o bankroto byloje liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Apeliantas savo kaltės baudžiamojoje byloje neneigė ir nenurodė, kad ne jis, o M. D., apelianto įvardijamas kaip faktinis vadovas, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą ar kad tai jis pateikė aiškiai neteisingus duomenis. Atsižvelgdama į pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu dėl apelianto vaidmens UAB „Vadma“ veikloje.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė administravimo išlaidas už teisines paslaugas kaip įmonei padarytos žalos atlyginimą, nes būtent administratorius yra atsakingas už nesėkmingą bandymą prisiteisti skolą iš uždarosios akcinės bendrovės „Arijas“, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės veiksmų mišrios kaltės aspektu. Taigi apeliantas kvestionuoja administravimo išlaidų priteisimą (administratoriaus išlaidas teisinėms paslaugoms) kaip įmonei padarytos žalos atlyginimą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą, ją keičia, nustato administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Taigi, administravimo išlaidų, tarp jų ir išlaidų už teisines paslaugas, klausimą sprendžia kreditorių susirinkimas. Bankrutuojančios UAB „Vadma“ 2014 m. liepos 22 d. ir 2014 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkimų nutarimais buvo patvirtinta 7 008,80 Eur administravimo išlaidų sąmata, išlaidos už teisines paslaugas pagal faktines išlaidas, patirtas pasirinkus mažiausią kainą (iš viso liko neapmokėta 15 304,41 Eur administravimo išlaidų). Taigi kreditoriai patvirtino administravimo išlaidas už teisines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas, nepriklausomai nuo bylos rezultato. Dėl to aplinkybė, kad administratoriaus ieškinys dėl skolos bankrutuojančiai UAB „Vadma“ priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Arijas“ buvo atmestas, nėra pagrindas nepriteisti administratoriaus išlaidų už teisines paslaugas kaip įmonės vadovo padarytos žalos įmonei atlyginimo, neperdavus administratoriui įmonės balanse įrašyto turto. Šios išlaidos yra patirtos, patvirtintos kreditorių susirinkimo ir nepriklauso nuo bylos procesinio rezultato.

21. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas, būdamas atsakingas už įmonės turtą, jo apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą bankroto administratoriui, šių pareigų neįvykdė. Dėl to, jog ieškovės turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, jis negalėjo būti realizuotas bankroto procese, t. y. panaudotas kreditorių reikalavimams dengti.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.