Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pagal ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei S. L. dėl paveldimo turto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo ieškinys atsakovei, kuriuo prašo priteisti palikėjos J. J. paveldimą turtą A. J. teismo sprendimu, remiantis S. L. susitarimu, panaikinant visus notarinius veiksmus susijusius su palikėjos paveldėjimu, teismui pripažinus, jog nėra pagrindo palikimo priėmimui, ieškovas reiškia kreditorinį reikalavimą, susijusį su globėjo pareigomis, atlyginamą iš neveiksnaus asmens turto. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-11-16 nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. J. ieškinį atsakovei S. L. dėl paveldimo turto, kaip neteismingą Kretingos rajono apylinkės teismui, pasiūlė ieškovui su ieškiniu kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vadovaujantis CPK 29 straipsniu, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Gyventojų registrų tarnybos duomenimis atsakovė savo gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini). Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą nustatymo, kuriam taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, teismas konstatavo, kad ieškinys teismingas Palangos miesto apylinkės teismui, kadangi nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini) mieste. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio nagrinėjimą Kretingos rajono apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu: Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio teismingumo klausimą, kadangi taikyti išimtinį teismingumą reglamentuojančias normas nėra pagrindo, nes ieškovo reikalavimas nėra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą ar dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą pirmosios instancijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti palikėjos J. J. paveldimą turtą A. J. teismo sprendimu, remiantis S. L. susitarimu, panaikinant visus notarinius veiksmus, susijusius su palikėjos paveldėjimu. Teismui pripažinus, jog nėra pagrindo palikimo priėmimui, ieškovas reiškia kreditorinį reikalavimą, susijusį su globėjo pareigomis, atlyginamą iš neveiksnaus asmens turto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, todėl ieškinys teismingas Palangos miesto apylinkės teismui, kadangi nekilnojamasis daiktas – butas, yra (duomenys neskelbtini) mieste. Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio teismingumo klausimą, kadangi taikyti išimtinį teismingumą reglamentuojančias normas nėra pagrindo, nes ieškovo reikalavimas nėra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą ar dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Nustatant ieškinio teismingumo klausimą esminę reikšmę turi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, kuris, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Ieškovas savo ieškinį grindžia CK 5.8 straipsniu bei ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, jog 2014-07-29 tarp ieškovo bei atsakovės S. L. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, jog už atsakovės sesers priežiūrą, po jos mirties atsakovė perrašys ieškovui visą likusį turtą. Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-01 nutartimi buvo paskirtas savo tetos J. J. globėju bei turto administratoriumi. J. J. mirė, tačiau atsakovė atsisako vykdyti susitarimą dėl palikimo perleidimo. Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti po palikėjos J. J. likusį paveldimą turtą, bei panaikinti visus notarinius veiksmus, susijusius su paveldėjimu. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas, iš esmės ginčija palikimo priėmimo teisėtumą bei prašo nuosavybės teise priteisti turtą. Iš pateiktų su ieškiniu įrodymų, nustatyta, kad mirusiajai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina išvada, jog ieškovas reiškia reikalavimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, tokiam reikalavimui taikoma išimtinio teismingumo taisyklė (CPK 31 straipsnis). CPK 31 straipsnyje nurodyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ši norma yra imperatyvi, o jos pažeidimas sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).Kadangi, kaip jau minėta, ieškovas reiškia reikalavimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, esantį Palangos mieste, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra turtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokie ginčai remiantis CPK 31 straipsnio 1 dalimi, nustatančia išimtinį teismingumą, nagrinėtini nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teisme, todėl pagrįstai atsisakė priimti ieškinį bei pasiūlė ieškovui su ieškiniu kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinių bylų teritorinį teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-611-666/2017 to paties ieškinio pagrindu, todėl šios nutarties patvirtinta kopija perduotina minėtam teismui į civilinę bylą Nr. 2-611-666/2017.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Nutarties patvirtintą kopiją perduoti į Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-611-666/2017.