- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- A6.-155-890/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00190-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Ž.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E“ vadovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštojo išsilavinimo, dirbančiam UAB „B“, UAB „E“, nevedusiam, turinčiam mažametį vaiką, elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. kovo 22 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB „E“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja R. Ž., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Ž. teismo posėdžio metu pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo. R. Ž. patvirtino, kad formaliai pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teises, nes pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais. Jis Valstybinei mokesčių inspekcijai skolos nepadengė nepiktybiškai. UAB „E“ planavo ilgai gyvuoti, tačiau per karantino laikotarpį buvo gautas atidėjimas nuo mokesčių mokėjimo, buvo leista nemokėti mokesčių. Atlikti mokėjimai buvo už nuomą ir kitas paslaugas. UAB „E“ parduoda automobilius. Pareiškime nurodomu laikotarpiu jie mokėjo kažkiek mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai. Per karantino laikotarpį jie gavo dvi subsidijas, po 5500 eurų ir iš karto mokėjo skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau kiek įmonė įvykdydavo pardavimų, jiems vis PVM mokestis augdavo. Jie įvykdo sandorį, bet skola nemažėja, niekas nepasidengia iš ankstesnės skolos. Vėliau jie gavo mokesčių mokėjimo atidėjimą, įmonei buvo leista nemokėti mokesčių. Negalėjo pasakyti, ar tik jų įmonei skirta, ar visoms įmonėms Lietuvoje. Po to, karantinas tęsėsi, jie niekaip negalėjo padengti ankstesnio įsiskolinimo, nes jokių pirkimų nebuvo. Įmonė mokėjo už nuomą, už patalpas, veiklą vykdė. Jie neturėjo galimybės padengti ankstesnį įsiskolinimą. Šiuo metu įmonė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Didžioji skola susidarė, nes buvo didelis kiekis automobilių ir jų dalių nupirkta iš įmonės, kuri buvo bankrutavusi. Jie nupirko transporto priemones, turėjo PVM rezervą, kažkas buvo negerai su ta įmone, vėliau jie anuliavo PVM nepriemoką. Tada gavosi didelė nepriemoka ir negalėjo pilnai padengti. Jis pripažįsta šį administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko. Jis augina mažą vaiką, gauna nedideles, minimalias pajamas. Taip pat turi įmonę, kuri bankrutuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo CK straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.
R. Ž. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą įrodyta teisme ištirtais įrodymais: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo R. Ž. (b. l. 2-6), AB, Swedbank pateiktais sąskaitų išrašais nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d., iš kurių matyti UAB „E“ vykdyti mokėjimai kitiems kreditoriams (b.l. 14-28), AB, „L“ sąskaitų išrašais, iš kurių matyti UAB „E“ vykdyti mokėjimai kitiems kreditoriams (b.l. 30-90), UAB „M“ pateiktais raštais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Minėti duomenys patvirtina, jog R. Ž. vadovaujama UAB „E“, pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su kitais kreditoriais jau po mokestinės nepriemokos susidarymo. Pavyzdžiui, bendrovėje buvo atlikti mokėjimai: 2020 m. sausio 22 d. – 20000 Eur iš Bendrovės sąskaitos pervesti M.P., 2020 m. sausio 31 d. – 27166,56 Eur pervesti UAB „B“, 2020 m. kovo 12 d. – 21480,42 pervesti UAB „B“, 2020 m. kovo 25 d. – 19340,24 Eur pervesti UAB „B“, 2020 m. gegužės 13 d. – 24628,85 Eur pervesti UAB „B“, 2020 m. rugpjūčio 2 d. – 3366,80 Eur pervesti UAB „E“, 2021 m. vasario 4 d. – 3026,51 Eur pervesti UAB „E“, 2021 m. kovo 18 d. – 23985 Eur pervesti UAB „B“, 2021 m. gegužės 12 d. – 7300 Eur pervesta UAB „K“, 2021 m. gegužės 10 d. – 25681,23 pervesta UAB „B“ ir kt. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. UAB „E“ skola valstybės biudžetui sudarė –112 467 Eur, o 2021 m. gruodžio 21 d. – 85 370,59 Eur.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. Ž. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes jis, būdamas UAB „E“ vadovu, pažeisdamas CK 6.930¹ nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su kitais kreditoriais jau po mokestinės nepriemokos susidarymo, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija, taip pažeisdamas jos, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą.
Pažymėtina, kad UAB „E“ vadovas R. Ž., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau jis atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams. Bendrovei buvo žinoma apie tai, kad ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su valstybe, tačiau vietoj to, kad ieškotų būtų, kaip mažinti turimą skolą, ją sąmoningai didino vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Taigi, R. Ž. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. administracinį nusižengimą padarė tyčia. Tokiais savo veiksmais UAB „E“ vadovas R. Ž. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip UAB „E“ kreditorės, teises.
R. Ž. skirtina administracinė nuobauda.
R. Ž. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).
Skirdamas R. Ž. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – R. Ž. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jis anksčiau buvo baustas už analogiškus nusižengimus, byloje nėra. R. Ž. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Šioje byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, yra formalaus pobūdžio. Be to, R. Ž. teisme patvirtino, jog kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „E“ iškėlimo. R. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įmonė mokėjo už nuomą, už patalpas, veiklą vykdė, tačiau įmonė neturėjo galimybės padengti susidariusį didžiulį pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimą. Iš R. Ž. pateiktų duomenų matyti, jog UAB „E“ karantino metui gautas subsidijas skirdavo atsiskaitymui su VMI, taip bandydama mažinti susidariusį įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismas taip pat atsižvelgia į kitas R. Ž. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – aukštojo išsilavinimo, augina mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, dirba, tačiau, kaip matyti iš pateiktos pažymos, gauna minimalias pajamas.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti R. Ž. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimalus dydis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-155-890/2022 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.