Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas 2022-12-29 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą K. B., o būtent 2023 m. spalio 15 d. apie 23.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas į buto duris, prispaudė nukentėjusiajam K. B. dešinės rankos rodomąjį pirštą, o nukentėjusiajam daugiau pravėrus buto duris ir išėjus į laiptinę, pagaliu sudavė į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam K. B. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus - dešinėje plaštakos II piršto poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu ir kraujosruva po nagu, kaktos žaizdą, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi kameros užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai:1) Apžiūrimas failas PSS-20231017-054216UTC+0300. Į įvykio vietą, kaip žinom iš ikiteisminio tyrimo bylos adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai; 2) Apžiūrimas failas PSS-20231017-054217UTC+0300. Įrašo trukmė 08:27. Protokole užfiksuota, kad K. B. nurodė, jog buvęs bendradarbis T. G. sekmadienį, apie pusė dvylikos vakaro, durimis sužalojo pirštą, kurį jis įkišo tarp durų, be to, trenkė pagaliu per galvą (1 t., b. l. 126-127).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota sulūžusio medinio pagalio apžiūra: apžiūrėtas medinis, sulūžęs į dvi dalis, pagalys. Apžiūrimas pagalys galimai yra apdailinis ir dažytas rudos spalvos dažais. Matyti, kad abi dalys yra vieno, buvusio vientiso pagalio. Pagalys lūžęs ties šaka. Vienos iš dalių ilgis yra 29,5 cm, plotis 2,5 cm. Kitos dalies ilgis yra 36 cm, plotis 2,5 cm. Ilgesnėje pagalio dalyje matyti skilimas (1 t., b. l. 128-132).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikas kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nors kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino iš dalies ir teigė, kad mesdamas pagalį į nukentėjusiojo pusę, galėjo jam sužaloti galvą, tuo tarpu aplinkybę, kad buto durimis sužalojo nukentėjusiajam pirštą neigė, tačiau šią jo gynybinę versiją kategoriškai paneigė tiek nukentėjusiojo ir liudytojo teisme duoti išsamūs parodymai, tiek kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Apklaustas teisme nukentėjusysis K. B. patvirtino, kad T. ėmus spardyti į duris, jis bandė jas atidaryti, dešinę ranką įkišo tarp durų, tuomet kaltinamasis spyrė į duris ir jos prispaudė pirštą. Vėliau, jau laiptinėje, T. sudavė rankoje turėtu pagaliu į galvos sritį, po ko nubėgo. Tuo tarpu liudytojas V. B., įvykio metu buvęs pas nukentėjusįjį bute, patvirtino, kad išgirdus spyrius į buto duris, K. B. nuėjo jų atidaryti, vėliau girdėjo laiptinėje triukšmą, o grįžus K. į kambarį pamatė jog pastarajam sužalotas pirštas ir kaktoje nubėgęs kraujas. Prieš K. išeinant į laiptinę, jokių sužalojimų ant jo kūno nebuvo.

Nors kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas V. S. akcentavo, kad nukentėjusysis būdamas dešiniarankiu kairėje durų pusėje buvusią rankeną pagal įprastą durų atidarymo mechanizmą turėjo atidaryti būtent dešine ranka, tad jo dešinės rankos pirštas negalėjo pakliūti tarp durų ir staktos, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog kaltinamojo spyriai į duris nukentėjusįjį supykdė, be to įvykio metu jis buvo išgėręs alaus, tad susidariusioje situacijoje jo veiksmai atidarant buto duris galėjo prieštarauti įprastam durų atidarymo mechanizmui, dėl ko, nukentėjusysis atidarė buto duris kaire ranka ir kaltinamajam spiriant į duris buvo prispaustas laisvos dešinės rankos rodomasis pirštas.

Šiuos parodymus, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo sužalotas dešinės rankos rodomasis pirštas ir kakta, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, K. B. nustatyti sužalojimai: dešinės plaštakos II piršto poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir kraujosruva po nagu, kaktos žaizda; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. Be to, juos patvirtina tiek asmens apžiūros protokole, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, tarnybiniame pranešime, akistatos protokole, bei kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Viso proceso metu nukentėjusysis davė nuoseklius, išsamius, logiškus, patikimus parodymus, juose nenustatyta esminių prieštaravimų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nustatyta faktine aplinkybe, kad kaltinamasis atėjęs pas nukentėjusįjį turėjo pagalį ir juo sudavė į galvos sritį, todėl kaltinamojo versiją, jog pagalį rado laiptinėje, bėgdamas nuo nukentėjusiojo ir jį metė šio pusėn, teismas atmeta ir vertina kaip gynybinę, kuria siekiama sušvelninti atsakomybę. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad iki įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai būtų buvę konfliktiški, dėl kurių K. B. galėtų melagingai apkalbėti kaltinamąjį, be to, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duoti tikrovės neatitinkančius parodymus.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad kaltinamasis sudavė pagaliu nukentėjusiajam į galvos sritį pastarajam jau būnat būnant (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, todėl tikslintinas kaltinimas, nurodant šią aplinkybę.

Apibendrindamas teismas pažymi, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymu visuma: nukentėjusiojo K. B. parodymai, liudytojo V. B. parodymai, specialisto išvada, asmens apžiūros protokolas, akistatos protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, tarnybinis pranešimas, akistatos protokolas atitinka vieni kitus, juos pagrindžia ir papildo kiti rašytiniai bylos įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis T. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą K. B., o būtent 2023 m. spalio 15 d. apie 23.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas į buto duris, prispaudė nukentėjusiajam K. B. dešinės rankos rodomąjį pirštą, o nukentėjusiajam daugiau pravėrus buto duris ir išėjus į laiptinę, pagaliu sudavė į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam K. B. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus- dešinėje plaštakos II piršto poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu ir kraujosruva po nagu, kaktos žaizdą, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė pradžioje veikdamas netiesiogine tyčia, būdamas visiškai abejingas galimoms pasekmėms, tai yra suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį – jog spirdamas į buto duris, kurios atsidaro į išorę, nukentėjusiajam esant namuose ir bandant jas atidaryti, gali pastarajam sukelti įstatyme numatytus padarinius: fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymą, tačiau nors šių padarinių ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Vėliau, suduodamas pagaliu nukentėjusiajam į galvos sritį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo – smūgio pagaliu į galvos sritį, nukentėjusysis gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsakant į kaltinamojo gynėjo argumentą, kad jo klientas veikė būtinosios ginties ribose, t. y. būdamas laiptinėje pagaliu gynėsi nuo potencialios grėsmės, kurią jam kėlė K. B., teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką pavojingas kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pažymėtina, jog vertinant būtinosios ginties situaciją, itin kruopščiai turi būti nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-336/2008, 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-273/2012, 2K-7-313/2012,2K-271/2014, 2K-38-788/2020, 2K-205-19/2020,2K-73-495/2022).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, būtinosios ginties situacijos nebuvo. Byloje nustatyta, kad pats kaltinamasis atėjęs pas nukentėjusįjį pradėjo spardyti jo buto duris, be to, nustatyta, kad jis jau turėjo rankoje pagalį, kurį, kilus žodiniam konfliktui, nesant jokiam realiam ar akivaizdžiam kėsinimuisi į jo sveikatą, pats panaudojo prieš nukentėjusįjį. Vertinant nukentėjusiojo elgesį, svarbu ir tai, kad jis net po to, kai jam durimis buvo prispaustas pirštas, po ko laiptinėje buvo pagaliu suduotas smūgis į galvą, jokių atsakomųjų smurto veiksmų prieš kaltinamąjį nesiėmė. Taigi nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam sužalojimus kaltinamasis padarė ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o pats atlikdamas agresyvų puolamąjį veiksmą – suduodamas pagaliu nukentėjusiajam į galvą, kas sudaro pagrindą jau minėtai išvadai, kad šiuo atveju būtinosios ginties situacija, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, susidariusi nebuvo.

Dėl bausmės skyrimo

Skir damas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti T. G. atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek prieš patį kaltininką, tiek prieš jam artimus asmenis, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-648/2021, 2K-202-788/2022, 2K-29-648/2023 ir kt.). Kitaip tariant, paminėta aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo T. G. ir nukentėjusiojo K. B. kilo dėl to, kad nukentėjusysis prašė kaltinamojo, kad šis atneštų elektroninės cigaretės dalį. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašymų, rašant per pokalbių programėlę, bei telefoninių skambučių pripažinti kaltinamojo smurtinį elgesį išprovokavusiais nėra pagrindo. Nukentėjusysis savo veiksmais neskatino ir neprovokavo T. G. prieš jį panaudoti fizinį smurtą, tačiau būtent kaltinamojo elgesys susidariusioje situacijoje buvo konfliktiškas, t. y. jis pats atėjo pas nukentėjusįjį, pradėjo spardyti jo buto duris, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, nors turėjo veiksmų pasirinkimo laisvę – išjungti telefoną ir eiti miegoti, o jei jau nusprendė eiti pas nukentėjusįjį ir nunešti jam prašomą elektroninės cigaretės dalį – galėjo susilaikyti nuo nukentėjusiojo buto durų spardymo, nes, teismo vertinimu, būtent šis veiksmas didžiąja dalimi nulėmė tolimesnę įvykio eigą, kurio metu T. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą K. B. Taigi įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą aplinkybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia.

Kaltinamasis T. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Iš byloje esančio Nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-12-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tai yra už baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl jis laikytinas neteistu, paskirtą bausmę atlikęs. Nusikalto būdamas baustas administracine tvarka, šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam neskyrus su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, o paskyrus švelnesnę, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį žemesnį už straipsnio sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Nukentėjusysis K. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 67-70). Ieškinys grindžiamas tuo, jog dėl kaltinamojo T. G. padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė fizinius sužalojimus ir didelį fizinį skausmą, neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas ir įskaudintas.

Pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Teismo vertinimu, nukentėjusysis K. B. dėl kaltinamojo T. G. smurtinių veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis nukentėjusiajam turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau įvertinus tai, kad byloje nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos nusikalstamos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, taip pat įvertinus tą aplinkybę, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, be to, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, teismas sprendžia, jog prašomos priteisti 1500 Eur neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl pareikštas ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteistinos neturtinės žalos sumą mažinant iki 200 Eur. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra teisingas ir proporcingas už nukentėjusiojo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Kaltinamasis nors šiuo metu ir nedirbantis, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį, todėl spręstina, kad jis bus pajėgus atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nukentėjusiojo K. B. atstovė prašė priteisti nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurios sudaro 1000 Eur. Teismui pateikti dokumentai – 2024-02-14 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje detalizuotas teiktų teisinių paslaugų pobūdis bei įkainiai, taip pat pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinantis apie lėšų sumokėjimą ir jų gavimą (1 t., b. l. 71-72). Iš nurodytų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis K. B. advokatei E. M. J. yra sumokėjęs 1000 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma – 1000 Eur – neviršija Rekomendacijose nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio ir nėra per didelė, vertintina kaip protinga ir pagrįsta, todėl nukentėjusiojo atstovės prašymas yra tenkinamas ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1000 Eur suma advokato paslaugoms apmokėti (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktiniai įrodymai: 1) skaitmeninė laikmena (CD diskas su įrašu) saugoma prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos; 2) medinis pagalys (2 dalys), saugomas Šiaulių apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti kaltinamąjį T. G. bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. G. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo T. G. nukentėjusiajam K. B. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) skaitmeninę laikmeną (CD diską su įrašu), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su byla; 2) medinį pagalį (2 dalys), saugomą Šiaulių apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti T. G., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.