- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-620-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16856-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovės) I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, 3 000 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, 2 000 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėtų administracinės teisenos procesų; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, 112,10 Eur turtinės žalos, padarytos dėl neteisėto administracinės teisenos proceso.
2. Nurodė, kad 2018 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-904/2018 buvo priimtas nuosprendis, kuriuo ieškovė, kaltinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, buvo išteisinta, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad minėtas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi paliktas galioti, atmetus prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus. Ieškovė aiškino, kad ji buvo kaltinta tuo, jog mušdama nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2017 m. gegužės 5 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu savo dukrai V. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate tą pačią dieną (2017 m. gegužės 12 d.) gavus V. P. pareiškimą, jog ieškovė 2017 m. gegužės 5 d. sudavė jai vieną smūgį ranka į galvą ir penkis kartus į nugarą, taip sukeldama fizinį skausmą.
3. Ieškovė nurodo, kad V. P. tik po 7 dienų kreipėsi su pareiškimu dėl jai sukelto fizinio skausmo, kai tuo metu pagal ieškovės pareiškimą jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas V. P. atžvilgiu. Anot ieškovės, ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau žinojo, kad konfliktas kilęs tarp šeimos narių, kurių santykiai priešiški, todėl turėjo atidžiau vertinti situaciją atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ieškovės vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai – tyrėjai bei prokuroras, neįvertino visų aplinkybių, t. y. kad nukentėjusioji kreipėsi su pareiškimu tik po 7 dienų nuo įvykusio konflikto, pati iš įvykio vietos pasišalino, išvengdama tikrintis blaivumą, į medikus ir teisėsaugos institucijas iš karto nesikreipė; taip pat pareigūnai nekreipė dėmesio į medicinos specialistų išvadą, liudytojų nebuvimą. Taigi, ieškovės teigimu, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas privalėjo būti nutrauktas, tačiau jis buvo užbaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, kuris, kaip minėta, ieškovę išteisino. Teigė, kad dėl minėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų – nepagrįstai surašius kaltinamąjį aktą ir bylą perdavus teismui, taip pat padarius esmines klaidas, atliekant ikiteisminį tyrimą (kurios konstatuotos išteisinamuose teismų procesiniuose dokumentuose), ieškovė patyrė neturtinę žalą – patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, gėdą, emocinę depresiją, sveikatos sutrikimų (diagnozuotas nerimo depresinis sutrikimas), todėl prašo dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir jo tęsimo priteisti ieškovei iš valstybės 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Teigė, kad dėl nepagrįsto administracinio nubaudimo už neva melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų dėl dalyvavimo administraciniame procese kaip pažeidėja, todėl prašo dėl nurodytų aplinkybių priteisti iš valstybės patirtą 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
4. Papildomai pažymėjo, kad V. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to paties 2017 m. gegužės 5 d. įvykio metu ieškovei sukelto fizinio skausmo buvo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutrauktas ir nurodyta pradėti administracinę teiseną ieškovės atžvilgiu pagal ANK 489 straipsnį; tuo pagrindu ieškovei 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo skirta 30 Eur administracinė nuobauda pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingą policijos pareigūnų iškvietimą; anot ieškovės, nuobauda paskirta kaip už pakartotinį pažeidimą, nors 2017 m. balandžio 4 d. nutarimas, kaip minėta, 2017 m. gruodžio 15 d. buvo panaikintas. Ieškovė nurodė, kad minėtame 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarime pasirašė, jog su juo nesutinka, tačiau nesuprato, kad turi jį skųsti; jai nebuvo paaiškinta apskundimo tvarka. Ieškovė apie tai, kad yra nubausta, sužinojo tik kai antstolis nuskaičiavo lėšas iš jos sąskaitos. Anot ieškovės, ji kreipėsi į teismą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau teismas termino neatnaujino. Ieškovė vertina, kad nurodyta administracinė teisena jos atžvilgiu buvo pradėta nepagrįstai ir 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimas yra neteisėtas, nes baudžiamojoje byloje, kurioje buvo aiškinamos tos pačios aplinkybės, ieškovė buvo išteisinta, todėl prašo dėl nurodytų aplinkybių jai atlyginti 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Be to, aiškina, kad antstolis, vykdydamas nurodytą 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, nuskaičiavo iš ieškovės sąskaitos ne tik 30 Eur baudą, bet ir 82,10 Eur vykdymo išlaidas, todėl ieškovė prašo priteisti jai iš valstybės ir 112,10 Eur turtinės žalos.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atsiliepime į ieškinį, triplike ir jos atstovė teismo posėdžio su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
6. Nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovės atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir kiti su ikiteisminiu tyrimu bei teisminiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Atsakovės atstovės vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261-380/2018, nagrinėjęs apeliacinius skundus dėl išteisinamojo nuosprendžio, konstatavo, jog apeliantų norimas ieškovės elgesio įvertinimas kaip nusikalstamas nesutampa su nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir vien tai, kad nukentėjusioji ir prokuroras nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Anot atsakovės atstovės, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje iškilo įrodymų vertinimo klausimas. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai manė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų ieškovės kaltei dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti, tačiau teismai vertino priešingai ir ieškovę išteisino. Kita vertus, atsakovės atstovės vertinimu, vien tai, kad teismai kitaip nei prokuroras vertino ikiteisminiame tyrime surinktus duomenis, nesudaro pagrindo spręsti, jog prokuroro veiksmai – perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, buvo neteisėti. Pažymi, kad šiuo atveju išteisinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu buvo priimtas dėl skirtingo bylos faktinių aplinkybių vertinimo, o tai negali būti traktuojama kaip esminė klaida.
7. Generalinė prokuratūra aiškino, kad administraciniame procese, kurio metu ieškovei 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda, prokuroras nedalyvavo, todėl Generalinė prokuratūra dėl ieškovės argumentų, susijusių su nurodytomis aplinkybėmis, plačiau nepasisako.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atstovė teigia, kad vien ta aplinkybė, jog V. P. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir nurodyta pradėti administracinę teiseną pagal ANK 489 straipsnį, nesudaro pakankamo pagrindo tokių prokuroro veiksmų vertinti kaip neteisėtų ir daryti išvadą, jog nutarimas skirti ieškovei administracinę nuobaudą yra neteisėtas; tuo labiau, jog ieškovė išnaudojo teisines galimybes revizuoti minėtą paskirtą administracinę nuobaudą teismine tvarka, tačiau teismai neatnaujino praleisto apskundimo termino. Generalinė prokuratūra nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovė nesuprato turinti nutarimą skųsti, nes, anot atsakovės atstovės, ieškovė anksčiau jau buvo pasinaudojusi savo teise apskųsti paskirtą administracinę nuobaudą kitoje panašioje situacijoje. Kita vertus, pažymi, kad civilinio proceso tvarka byloje dėl žalos atlyginimo negali būti revizuojamas paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumas, todėl, esant nepanaikintai administracinei nuobaudai, ieškovės reikalavimas atlyginti jai dėl jos patirtą žalą yra nepagrįstas.
9. Generalinės prokuratūros vertinimu, ieškovė neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, kuris yra nepagrįstai didelis, nes vien ieškovės pateikta ligos istorijos epikrizė nesuponuoja priežastinio ryšio nei su ikiteisminiu tyrimu, nei su administracinėmis bylomis. Be to, anot atsakovės atstovės, labiau tikėtina, kad ieškovei neigiamus išgyvenimus sukelia konfliktai su šeimos artimaisiais. Pažymi, kad baudžiamasis procesas neišvengiamai susijęs su neigiamais emociniais išgyvenimais, kitais suvaržymais ir nepatogumais.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos apskrities VPK), atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jo netenkinti.
11. Klaipėdos apskrities VPK nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. neįrodė, jog buvo padarytos klaidos, turėjusios esminės ir lemiamos reikšmės ieškovės teisių pažeidimui tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese. Pažymi, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Taip pat pareigūnų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo.
12. Atsakovės atstovės teigimu, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos ir pareikšti ieškovei įtarimą buvo. Pažymi, kad faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos, todėl įvertinti ar nebuvo padaryta nusikalstama veika galima tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusių duomenų egzistavo pagrįstas įtarimas, jog ieškovė galimai padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Atsakovės atstovės vertinimu, teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, ir vėliau apeliacinės instancijos teismas, palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nenurodė ir nekonstatavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai, pažeidžiant įstatymų numatytus reikalavimus, kad byloje esantys įrodymai buvo surinkti neteisėtais ir neleistinais būdais ar priemonėmis, kad ikiteisminį tyrimą pradėję, atlikę ir jį kontroliavę pareigūnai netinkamai vykdė įstatymuose numatytas funkcijas bei tiesiogines pareigas, nebuvo pakankamai rūpestingi ir neatsakingai organizavo baudžiamąjį procesą. Anot Klaipėdos apskrities VPK, šiuo atveju teismas ir prokuroras skirtingai vertino įrodymų pakankamumą baudžiamojoje byloje.
13. Atsakovės atstovė nurodo, kad, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos prokuroro nutarimą dėl galimų teisės aktų pažeidimų (dėl 2017 m. vasario 6 d. įvykio), buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuriuo metu buvo nustatyta, jog: – ieškovė administracinio nusižengimo byloje nebuvo apklausta dėl jos pačios kaltės, t. y. ieškovei vengiant būti apklaustai įvykio vietoje ir vengiant dalyvauti nagrinėjant bylą; asmens, kurio girtumą nurodė ieškovė, blaivumo patikrinti buvo neįmanoma neradus minėto asmens įvykio vietoje; Klaipėdos apskrities VPK 2018 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimo, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovės vertinimu, vėlesnis ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimo ištyrimas BPK nustatyta tvarka negalėjo padaryti ieškovei žalos ar nuostolių, nes jame nurodytos aplinkybės nepasitvirtino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
15. Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų surinktų duomenų, kurie sudaro pagrindą įtarimams pareikšti, gali nepakakti apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Jeigu teismas nusprendė, kad įrodymų kaltinimui pagrįsti nepakanka, civilinėje byloje, atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes, spręstina, ar yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes, įrodinėjimo procese.
16. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, remiantis baudžiamosios bylos Nr. 1-46-904/2018 duomenimis, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas 2017 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, gavus V. P. 2017 m. gegužės 12 d. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad 2017 m. gegužės 5 d. I. P. sudavė V. P. vieną smūgį ranka į galvą ir penkis kartus į nugarą, savo veiksmais sukeldama fizinį skausmą. Prokuroro, organizavusio minėtą ikiteisminį tyrimą, vertinimus, surinkus pakankamai duomenų – apklausus liudytojus, gavus pareigūnų tarnybinius pranešimus, jų filmuotą medžiagą, gavus specialisto medicininę išvadą, leidžiančių ieškovę įtarti įvykdžius nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 29 d. ieškovei buvo pareikštas įtarimas ir nuo šios dienos prasidėjo ieškovės baudžiamasis persekiojimas. Pareiškus ieškovei įtarimą, toliau buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – liudytojų apklausos, įtariamosios apklausa, kardomosios priemonės skyrimas, papildomos medicininės išvados gavimas, kitos informacijos rinkimas. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgęs į BPK nuostatas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK įstatymo reikalavimus. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, turint duomenų apie neteisėtus ieškovės veiksmus, (t. y. fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui) sudarė pakankamą pagrindą pagrįstai įtarti ieškovę padarius įtarime nurodytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, reaguodami į susiklosčiusią situaciją, analizavo turimus duomenis, rinko naujus, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais atliko procesinius veiksmus bei ėmėsi atitinkamų procesinių priemonių tam, kad pasiektų BPK numatytus baudžiamojo proceso tikslus, aiškinosi neaiškias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju turėdami informaciją apie ieškovės galimai padarytą nusikalstamą veiką, pareigūnai pagal pirminius duomenis ne tik teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet ir negalėjo elgtis kitaip, nes jų pareiga atlikti įstatyme numatytus procesinius veiksmus tam, kad būtų atskleisti galimai padaryti nusikaltimai. Be to, vertindamas baudžiamoje byloje esančius duomenis, teismas nustatė, jog tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo, kaip baudžiamojo proceso stadijos, specifiką, į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog ieškovė galėjo būti susijusi su jai inkriminuojamos veikos padarymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros pareigūnų veiksmai ieškovės atžvilgiu taikant procesinės prievartos priemones neatitiko įstatyme numatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, būtent prokuroro teisė pačiam spręsti ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 218 straipsnio 1 dalis).
18. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas, išanalizavęs konkrečius baudžiamosios bylos duomenis, įvertinęs tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovė galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes nenustatyta, kad įtarimas, kaltinimas buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, teismas sprendžia, jog išteisinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo, todėl ieškovės argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis jos atžvilgiu priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų, todėl ieškovės reikalavimą dėl 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Šalies argumentai
19. Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą dėl to, jog Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu ieškovei buvo paskirta administracinė nuobauda – 14 Eur bauda, kuris Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu buvo panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta, teismui konstatavus netinkamai atlikus aplinkybių tyrimą ir nesilaikant nustatytos nagrinėjimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas pažymėjo, kad atlikus tarnybinį patikrinimą dėl 2017 m. vasario 6 d. įvykio – ieškovei iškvietus policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje, 2018 m. gegužės 11 d. išvadoje buvo nustatyta, kad ieškovė administracinio nusižengimo byloje nebuvo apklausta dėl jos pačios kaltės, t. y. ieškovei vengiant būti apklaustai įvykio vietoje ir vengiant dalyvauti nagrinėjant bylą. Ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neginčijo; priešingai, iš esmės ją patvirtino, nurodydama, jog su policijos pareigūnais nebendraudavo, nes nieko nepadarė („aš nieko nepadariau, todėl nieko nesakysiu“). Be to, išvadoje nurodyta, kad asmens, kurio girtumą nurodė ieškovė, blaivumo patikrinti buvo neįmanoma neradus minėto asmens įvykio vietoje (t. y. iš esmės taip pat dėl objektyvių priežasčių). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK, iš naujo išnagrinėjęs ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje, 2018 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimo, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; byloje nėra duomenų apie tai, jog minėtas nutarimas būtų nuginčytas. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės pritarė atsakovės atstovės Klaipėdos apskrities VPK pozicijai, kad vėlesnis ieškovės 2017 m. vasario 6 d. pareiškimo ištyrimas BPK nustatyta tvarka negalėjo padaryti ieškovei žalos ar nuostolių, nes jame nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Taigi, teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu ieškovei paskirtos administracinės nuobaudos, kuri vėliau buvo panaikinta.
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė žalą (tiek neturtinę, tiek turtinę) kildina ir dėl to, kad ieškovei 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo skirta administracinė nuobauda (30 Eur bauda) pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingą policijos pareigūnų iškvietimą (nutraukus ikiteisminį tyrimą V. P. atžvilgiu dėl 2017 m. gegužės 5 d. įvykio pagal ieškovės pareiškimą). Kita vertus, teismas pažymi (ir byloje nėra dėl to ginčo), kad minėtas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimas yra įsiteisėjęs; nustatyta, kad ieškovė bandė jį pavėluotai ginčyti, tačiau teismai netenkino ieškovės prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju esant įsiteisėjusiam nutarimui, teismas (tuo labiau civilinio proceso tvarka) negali jo revizuoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui.
22. Pažymėjo, kad ieškovės keliamos abejonės dėl to, jog už tą patį įvykį, t. y. 2017 m. gegužės 5 d., ji buvo išteisinta baudžiamajame procese, o administraciniame procese nubausta, nėra teisingos, nes, visų pirma, įrodymų vertinimas baudžiamajame ir administraciniame procese skiriasi; be to, baudžiamajame procese ieškovė buvo kaltinta padarius nusikalstamą veiką, t. y. sukėlus fizinį skausmą kitam asmeniui, o administraciniame – žinomai melagingai iškvietus policijos pareigūnus, nepasitvirtinus ieškovės pareiškimui dėl smurto (nukreipto prieš ją) bei nutraukus ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad nurodytose procesuose buvo aiškinamos tos pačios aplinkybės.
23. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė iš esmės prašo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl įsiteisėjusio Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, priimto jos atžvilgiu, taip pat faktiškai nenurodžius (ir neįrodžius) jokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, priimant nurodytą nutarimą, apsiribojant deklaratyviais teiginiais, ieškovės reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės ir 112,10 Eur turtinės žalos, patirtos dėl 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo priėmimo, priteisimo taip pat atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
24. Apeliantė (ieškovė) I. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
25. Nurodė, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas dėmesį koncentravo į aplinkybę ar teisėtai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nurodė, kad teismas, susipažinęs tiek su baudžiamosios bylos Nr. 1-46-904/2018 medžiaga, tiek išklausęs šalių paaiškinimų, nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu, ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. Tačiau ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo iš valstybės reiškė ne tik dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bet ir tolesnio baudžiamojo persekiojimo, kaltinamojo akto perdavimo teismui. Apeliantės nuomone, teisėjas su ikiteisminio tyrimo atlikimo procesu susijusių faktinių aplinkybių, įrodymų tinkamai neįvertino ir padarė nepagrįstas išvadas, kad išteisinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo. Apeliantė prašo teisino sprendimo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos jos atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso metu, naikinti ir jos reikalavimą dėl 3000,00 Eur žalos atlyginimo tenkinti.
26. Nurodė, kad ieškovei neturtinę žalą sukėlė ne tik pavėluotas jos pareiškimo ištyrimas, užregistruotas praėjus daugiau nei metams nuo įvykio, po Klaipėdos apygardos prokuratūros nurodymo atlikti tarnybinį patikrinimą, kai nebebuvo galimybės nustatyti jokių reikšmingų aplinkybių ir surinkti įrodymų, bet ir policijos pareigūnų veiksmai, kai pati kreipusis pagalbos dėl smurtaujančio sutuoktinio, neištyrus aplinkybių I. P. nepagrįstai buvo nubausta už neva melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, turėjo patirti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl dalyvavimo administraciniame procese kaip pažeidėja.
27. Pažymėjo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutarime konstatavo, kad skundo nagrinėjimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos I. P. pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo ištirtas paviršutiniškai ir nevisapusiškai (nepaimtas išsamus jos pačios paaiškinimas įvykio vietoje, nenustatytas V. P. blaivumas, o nesant galimybės surinkti šiuos duomenis, tai neužfiksuota policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose), o išvada, kad I. P. padarė ANK 489 str. 1 d. numatytą pažeidimą - melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje - padaryta remiantis tik pareiškėjos atžvilgiu priešiškai nusiteikusių V. P. ir V. P. paaiškinimais, pateiktais po savaitės ir galimai neatitinkančiais tikrųjų įvykio aplinkybių.
28. Nurodė, kad iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato su tripliku pateiktos medžiagos apie atliktą tarnybinį patikrinimą matyti, kad vienos iš policijos pareigūnių L. G. tarnybinis pranešimas pateiktas tik 2018-04-16, t. y. praėjus metams ir dviem mėnesiams nuo įvykio, kai pareigūnui tiksliai prisiminti konkretų įvykį yra labai sunku (tuo tarpu L. G. pacitavo neva P. pasakytus žodžius apie policijos pareigūnus). Be to, tarnybinis pranešimas pateiktas atliekant tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros nustatytų netinkamai atliktų pareigūnų veiksmų, todėl šiuo atveju pareigūnės tarnybinis pranešimas turėjo būti vertinamas kritiškai, nes pateikiant sau palankią informaciją, juo galimai buvo siekiama išvengti drausminės atsakomybės. Pareigūnės E. B. tarnybinis pranešimas apskritai nebuvo gautas, nes ji buvo motinystės atostogose, dėl to tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas.
Šalies argumentai
29. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad ieškovė nebuvo apklausta dėl jos pačios kaltės, neteisingai įvertino ir ieškovės paaiškinimą, kad policijos pareigūnams ji pasakė “aš nieko nepadariau, todėl nieko nesakysiu”. I. P. tokius žodžius pasakė visai kitame konktekste, ne siekdama išvengti apklausos, bet todėl, kad pareigūnai iškart buvo priešiškai nusiteikę jos atžvilgiu, neieškojo smurtavusio sutuoktinio, o iškart pradėjo ją kaltinti melagingu iškvietimu ir grasinti baudomis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kad administracinės teisenos dėl melagingo policijos iškvietimo metu, policijos pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Policijos pareigūnų neteisėti veiksmai buvo konstatuoti įsiteisėjusiame Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarime bei 2018-04-05 Klaipėdos apygardos prokuratūros rašte Nr.4-3-1721 (raštas buvo pridėtas prie dubliko). Neteisėti pareigūnų veiksmai jau faktiškai buvo nustatyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo spręsti praktiškai tik neturtinės žalos ir jos dydžio klausimą.
30. Nurodė, kad teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl įsiteisėjusio Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, priimto jos atžvilgiu. Apeliantė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, mano, kad teismas turėjo įvertinti absurdišką situaciją, kad ji liko nubausta už pakartotinį administracinį nusižengimą, kai teismo nutarimu buvo nustatyta, kad pirmojo administracinio nusižengimo ji nepadarė, o visa administracinė teisena jos atžvilgiu buvo pradėta nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Be to, administracinė teisena pagal LR ANK 489 str. apeliantės atžvilgiu buvo pradėta, nepaisant, kad tuo pat metu vyko ikiteisminis tyrimas, pradėtas jos atžvilgiu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. P. dėl to paties įvykio, vykusio 2017-05-05, ir nebuvo išsamiai ištirtos įvykio aplinkybės. Prokurorė Asta Brigevičienė šių aplinkybių neįvertino ir nurodė pradėti administracinį procesą pagal LR ANK 489 str., nors buvo akivaizdu, kad konfliktas buvo ir nebuvo jokių duomenų, kad iškvietimas buvo melagingas, o 2018 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose ieškovės atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Atsiliepimas
31. Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
32. Nurodė, kad Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas laisvas įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kurios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl nereikalaujama, kad teismas būtų visiškai įsitikinęs, ar tam tikros aplinkybės yra ar ne. Teismas gali daryti išvadą, kad tam tikros aplinkybės (faktai) yra, tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, nei kad nebuvo. Įrodymų pakankamumo, t. y. faktų įrodomumo, problema civilinėje ir baudžiamojoje bylose sprendžiama skirtingai. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuriuo ji remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (LAT 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).
33. Pažymėjo, kad pagal teismų formuojamą praktiką valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006 ir kt.). Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos, tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
34. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas svarbias sprendimo priėmimui aplinkybes būtent civilinės atsakomybės aspektu, jas tinkamai įvertino, pagrįsdamas savo vertinimus kasacinio teismo formuojama praktika bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, konstatuodamas, jog nenustatyti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, policijos pareigūnų ir prokuroro veiksmai. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
35. Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
36. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl palaikome pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jame išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
37. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta LR Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje. Ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, atsiradusią jai dėl baudžiamojo persekiojimo, sumoje 3000 Eur, prašo priteisti iš valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros, iš to darytina išvada, kad vykdant baudžiamąjį persekiojimą, jos teigimu, neteisėtus veiksmus atliko prokuroras. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-46-904/2018, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas, medžiagos matyti, kad baigus ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras M. P. pasirašė kaltinamąjį aktą byloje ir 2017-09-27 bylą perdavė teisminiam nagrinėjimui. Tai, kad tyrėjai ir prokuroras neįvertino visų aplinkybių, neatkreipė dėmesio į medicinos specialistų išvadą, liudytojų nebuvimą ir nenutraukė bylos, o surašė kaltinamąjį aktą, bylą perdavė į teismą, ieškovės teigimu, jai padarė žalą, kurią ir prašo priteisti. Tai, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos atlikus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorams asmenims žalą atlygina valstybė, reiškia, kad ieškovės pareiga buvo nurodyti vieną ar kelis iš šių procesinių veiksmų, kurių vykdymas yra pagrindu atlyginti žalą asmeniui, kurio atžvilgiu veiksmai buvo atlikti. Ieškovei buvo taikytos kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau kad ji būtų taikyta nepagrįstai tokių aplinkybių ieškovė nenurodė. Tai, kad taikant kardomąją priemonę ieškovei buvo uždrausta lankytis atsakovės namuose, pripažintina, tinkamai ir pagrįstai taikyta priemone, nes iš įvykio aplinkybių matyti, kad ieškovė buvo kaltinama dėl veiksmų, kuriuos atliko atvykusi į butą, kuriuo naudojosi, jame gyveno nukentėjusioji . Siekiant užtikrinti, kad ateityje nekiltų tokie patys konfliktai, tokia priemonė buvo būtina. Tai, kad tyrėjai ar prokurorai , vertindami byloje esančius įrodymus, juos įvertina kitaip, nei vėliau bylą nagrinėjantis teismas, tai nėra pareigūnų ar prokuratūros tyčiniais veiksmais, bent jau šioje byloje ieškovė neteikė įrodymų, kad tie veiksmai būtų buvę tyčiniais, todėl valstybė nėra atsakinga dėl ieškovei atsiradusios žalos CK6.272 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybei atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jei straipsnyje nurodyti procesiniai veiksmai atlikti be pareigūnų ar prokurorų kaltės, tačiau byloje padarius išvadą, kad nei vieno iš veiksmų, kaip atliktų neteisėtai, ieškovė nenurodo, tenkinti jos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, nebuvo pagrindo.
38. Ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą ir turtinę žalą, atsiradusią administracinės teisenos byloje, atmestas pagrįstai, kolegija sutinka šioje reikalavimų dalyje su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja. Aiškinant CK 6.272 straipsnio 1 dalies dispoziciją, darytina išvadą, kad atlikus tik du iš jame nurodytų veiksmų – neteisėtai paskyrus teismui administracinį areštą arba administracinėje byloje taikius neteisėtai procesinės prievartos priemones, valstybei gali būti taikoma turtinė atsakomybė . Nei viena iš šių priemonių administracinėje byloje, kurioje ieškovei 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu buvo skirta 14 Eur bauda, ir kuri buvo panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu, nebuvo taikyta, todėl tokiu atveju negali būti taikoma valstybei atsakomybė. Tai, kad instancine tvarka išnagrinėjus asmens skundą anksčiau skirta nuobauda panaikinama, nereiškia, kad dėl buvusio nubaudimo asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Išieškota bauda jam turi būti grąžinama, tačiau tai sprendžiama administracinėje byloje, tik neteisėtai atsisakius tokią baudą grąžinti, gali būti keliamas žalos atlyginimo klausimas. Tokios aplinkybės šioje byloje nebuvo ieškinio pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.