- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-170-889/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- V. Č.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Č. (J. Č.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo J. Č. ieškinio atsakovei V. Č. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14651-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir nustatyti nepilnamečio vaiko E. Č. (E. Č.) gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14651-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir nustatyti nurodytą motinos atsakovės V. Č. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT‑14651‑981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 punktą ir 14 punktą ir nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. Č. išlaikymo pareiga vykdoma tokia tvarka ir sąlygomis: vaiką iki pilnametystės visiškai materialiai išlaiko ieškovas, skirdamas šiam tikslui ne mažiau kaip 1 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) (nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu) dydžio sumą per kalendorinį mėnesį; išlaidas, atsirandančias vaiko bendravimo su motina laikotarpiu, visiškai padengia motina, t. y. tėvas šio pobūdžio išlaidų motinai jokia apimtimi nekompensuoja; bet kokios valstybės ar savivaldybės skiriamos ir išmokamos išmokos vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant – savivaldybės kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės mokama universali išmoka vaikui, iki vaiko pilnametystės mokamos motinai, kuri privalo šias išmokas naudoti išimtinai tik vaiko poreikiams tenkinti; tėvas ir motina vaiko išlaikymui skirtą turtą ir lėšas tvarko uzufrukto teise; 4) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14651-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 24.12 punktą ir 24.13 punktą; 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2024 m. lapkričio 25 d. teismui pateikė prašymą dėl pateikto ieškinio priėmimo, jame išdėstė savo paaiškinimus dėl ieškinio turinio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui; išaiškino ieškovui, kad teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius nurodytus trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
5. Teismo nutarties motyvai:
5.1. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis ieškovui buvo tinkamai įteikta, ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, o būtent 1) tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir reikalavimus; 2) nurodyti ieškinio sumą. 2024 m. lapkričio 25 d. teisme gautas prašymas dėl pateikto ieškinio priėmimo su paaiškinimais, tačiau per 2024 m. lapkričio 15 d. nutartyje nustatytą terminą ieškovas nepatikslino ieškinio pagrindo, t. y. tiksliai nesuformulavo ieškinio dalyko ir reikalavimų.
5.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neištaisė visų minėta nutartimi nustatytų trūkumų, t. y. ieškinio trečiojo reikalavimo ketvirto punkto, kad tėvas ir motina vaiko išlaikymui skirtą turtą ir lėšas tvarko uzufrukto teise. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.190 straipsnio 1 dalį, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi prieš priteisiant laikiną išlaikymą, būtina nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kuris tvarkys vaiko išlaikymą uzufrukto teise. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. Nr. e2S-450-889/2024.) Teismas pažymėjo, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam tėvui, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis).
Šalies argumentai
5.3. Pareikštu ieškinio prašymu nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu J. Č. prašoma pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, tačiau iš atsakovės išlaikymo priteisimo neprašoma, nors abu tėvai turi prisidėti prie nepilnamečio išlaikymo iki pilnametystės ir materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 1 dalis, 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio pagrindas ir dalykas nėra aiškūs: neaišku, kokių materialinių teisinių padarinių siekia ieškovas, į kokius argumentus ir reikalavimus turėtų atsikirsti atsakovė. Teismas vertino, kad ieškovas nustatytu terminu nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas J. Č. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovas pateikto ieškinio pagrindą turėjo tikslinti performuluodamas ieškinio dalyką, teisine prasme laikytinas apsirikimu. Ieškovas ieškinyje nurodė visas faktines aplinkybes, dėl kurių ieškovas priėmė sprendimą kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti teismo pakeisti arba panaikinti kai kurias sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, prieštaraujančias šiuo metu esančiai faktinei situacijai, visos šios aplinkybės sudaro ieškovo pateikto ieškinio (faktinį) pagrindą, todėl neaišku, kaip, teismo nuomone, ieškovas turėjo patikslinti ieškinio pagrindą.
6.2. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas nenagrinėja ieškinio reikalavimų ir dėl jų nepasisako. Be to, pirmosios instancijos teismas savo pozicijos teisiniu pagrindu nurodė CPK 376 straipsnį, tačiau realiai juo skundžiamoje nutartyje nesivadovavo. Pagal CPK 376 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, skundžiamoje nutartyje nurodyta ieškinio trečiojo reikalavimo ketvirto punkto formuluotė teismo niekaip neįpareigoja ir nesaisto: teismas, bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, turės visas galimybes vieną iš ieškovo prašomų nustatyti sąlygų savo nuožiūra modifikuoti, pvz., nustatydamas, kad visą nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teise tvarkys tik ieškovas.
6.3. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek 2024 m. lapkričio 22 d. prašyme paaiškino, kodėl ieškinio trečiojo reikalavimo ketvirto punkto formuluotė yra būtent tokia. Ieškovo įsitikinimu, nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė neturėtų būti priskirta išimtinai tik jam. Jei teismas nagrinėdamas bylą padarytų kitokią išvadą, jis turi veiksmų laisvę priimti visus įmanomus sprendimus dėl uzufrukto nustatymo. Ieškinyje prašoma nustatyti vienos iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų formuluotė negalėjo būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ir vilkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą.
6.4. Faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimta nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-450-889/2024, nėra analogiškos šios bylos faktinėms aplinkybėms, be to, tai nėra kasacinio teismo procesinis sprendimas. Ieškovas ieškinyje prašo teismo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareiga būtų nustatyta jam, t. y. nėra reiškiamas reikalavimas išlaikymą priteisti iš atsakovės.
6.5. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas privalo bylinėtis su atsakove dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nelaikytina pagrįsta. Ieškovas ieškinyje yra aiškiai išreiškęs valią visiškai savo lėšomis išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovo nuomone, vaiko motina savo lėšomis turėtų padengti tik tas išlaidas, kurios atsiranda jos bendravimo su vaiku laikotarpiu (nors tokių laikotarpių paskutiniu metu iš viso nebebūna), ir tokia ieškovo valia neprieštarauja nei vaiko interesams, nei galiojančiam teisiniam reguliavimui. Jei ginčo dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo nėra ir ieškovas nemato poreikio dėl to ginčytis su atsakove, tai teismas neturėtų įvelti šalių į bereikalingų reikalavimų reiškimą ir jų teisminį nagrinėjimą. Reikalauti iš atsakovės priteisti vaiko išlaikymą yra ieškovo teisė, o ne pareiga.
6.6. Ieškovo ir vaiko teises pažeidžia tai, kad vaikas nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio (t. y. daugiau nei metus) nepertraukiamai gyvena su ieškovu ir yra tik jo visiškai išlaikomas, tačiau ieškovas sutartyje nurodytą išlaikymo sumą dar turi pervesti su vaiku ne tik nebegyvenančiai, bet ir laiko kartu neleidžiančiai atsakovei, kuri, nutraukdama santuoką, buvo išreiškusi valią, kad nepilnametis vaikas gyventų su ja. Būtent šią situaciją ieškiniu siekiama ištaisyti.
6.7. CK 3.194 straipsnio 1 dalies prasme viena iš sąlygų, kad teismas galėtų priteisti išlaikymą, yra vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas, dėl kurio yra sprendžiama ne ieškinio priėmimo stadijoje, o bylos nagrinėjimo metu.
6.8. Tiek ieškinio dalykas, tiek jo pagrindas yra visiškai aiškūs. Tai, kokių materialinių teisinių pasekmių ieškovas siekia, yra išsamiai paaiškinta tiek ieškinyje, tiek papildomai teismui pateiktame 2024 m. lapkričio 22 d. prašyme. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo už atsakovę nuspręsti, kad jai kažkurie ieškinio elementai galbūt bus neaiškūs ir ji negalės į juos atsikirsti. Ieškinio trūkumais nurodytos aplinkybės šioje proceso stadijoje negalėjo būti laikomos pagrįsta priežastimi nepriimti ieškinio, nesant pagrindo manyti, jog teismui kylantys tariami neaiškumai negalėtų būti pašalinti proceso eigoje, be kita ko, išklausius ir atsakovės bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pozicijas dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų.
6.9. Teismas skundžiamą nutartį priėmė po daugiau nei dviejų savaičių po 2024 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodyto 7 dienų termino pabaigos, taip iš esmės pažeistas CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinis terminas tokio pobūdžio nutarčiai priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, vertindamas, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.
9. Asmenys, siekdami inicijuoti bylą civilinio proceso tvarka, privalo laikytis CPK nustatytų reikalavimų. Jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui įstatyme keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 138, 115 straipsnio 2 dalis). CPK 115 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
10. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14651-981/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2, 3, 10 ir 14 punktų sąlygas, susijusias su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimu ir vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarka, bei panaikinti minėtu teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 24.12 ir 24.13 punktus.
12. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Minėtoje teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovas netiksliai suformulavo ieškinio dalyką ir nurodytas aplinkybes; ieškovas ieškinio dalyke nurodė tokias sąlygas, kurios ginčo teisenoje negali būti priteisiamos, ir nurodė tokio pobūdžio reikalavimus, kurie CPK nustatyta tvarka ginčo teisenoje negali būti nagrinėjami. Minėtoje teismo nutartyje pažymėta, kad nepilnametis vaikas E. Č., pagal pareikštus reikalavimus, turėtų gyventi su ieškovu, tačiau iš atsakovės išlaikymo priteisimo neprašoma, nors abu tėvai turi prisidėti prie nepilnamečio išlaikymo iki pilnametystės. Teismas atkreipė dėmesį į ieškinio trečiojo reikalavimo ketvirtą punktą ir pažymėjo, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam tėvui, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir negali būti priteista tiek tėvui, tiek motinai. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis). Nurodyta, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, taip pat nenurodė ieškinio sumos, kuri turėjo būti apskaičiuota pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus (CPK 85 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėta, kad šie trūkumai buvo nurodyti ir civilinėje byloje Nr. e2-16336-1115/2024, tačiau ieškovas trūkumų nešalino, o kreipėsi su analogišku ieškiniu į teismą.
13. Ieškovas 2024 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė 2024 m. lapkričio 22 d. prašymą dėl pateikto ieškinio priėmimo, jame pateikė paaiškinimus dėl ieškinio turinio. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi teismas konstatavo, kad ieškinio pagrindas ir dalykas nėra aiškūs ir ieškovas nustatytu terminu nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino, dėl to ieškovo ieškinį laikė nepaduotu.
14. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas yra aiškūs. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų nėra aišku, kaip ieškovas turėjo patikslinti ieškinio pagrindą, nes jis ieškinyje nurodė visas faktines aplinkybes, dėl kurių kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti arba panaikinti kai kurias sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, prieštaraujančias šiuo metu esančiai faktinei situacijai, visos šios aplinkybės sudaro ieškovo pateikto ieškinio faktinį pagrindą. Apeliantas taip pat nurodo, kad tiek ieškinyje, tiek 2024 m. lapkričio 22 d. prašyme paaiškino, kokių materialinių teisinių pasekmių ieškovas siekia reiškiamais reikalavimais.
15. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, privalo nurodyti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą). Būtent ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką – bylos nagrinėjimo ribas ir juos nurodyti yra išskirtinė ieškovo teisė ir pareiga (CPK 42 ir 135 straipsniai). Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra ir šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.
16. Reikšminga tai, kad trūkumų ištaisymo institutą taikant formaliai ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartyje, kuria ieškovui nustatytas terminas trūkumams pašalinti, ieškovui nekonkretizuota, kurie ieškovo nurodyti reikalavimai, teismo vertinimu, CPK nustatyta tvarka ginčo teisenoje negali būti nagrinėjami. Minėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartyje buvo pažymėta, jog ieškinio trūkumai buvo nurodyti ir civilinėje byloje Nr. e2-16336-1115/2024. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovas 2024 m. spalio 17 d. buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Minėtoje kitoje civilinėje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovas 2024 m. spalio 29 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu. Pastebėtina, kad kitoje civilinėje byloje ieškovo 2024 m. spalio 17 d. pareikšto pradinio ieškinio reikalavimų formuluotė (ją ieškovas kitoje byloje vėliau tikslino 2024 m. spalio 29 d. pateiktu patikslintu ieškiniu) šiek tiek skyrėsi nuo nagrinėjamoje byloje teikiamo ieškinio. Be to, kitoje byloje priimta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, nors yra įsiteisėjusi, tačiau nebuvo apskųsta ir jos teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo peržiūrimas apeliacine tvarka.
18. Skundžiamoje nutartyje pažymėta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S‑450-889/2024, joje buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Tačiau nagrinėjamu atveju minėta apeliacinės instancijos teismo praktika nėra tiesiogiai aktuali, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės, nagrinėjamų klausimų ir bylose pareikštų reikalavimų pobūdis.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinės pareigos suformuluoti ieškinio reikalavimus vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises.
20. Susipažinus su ieškovo ieškinio ir 2024 m. lapkričio 22 d. prašymo turiniu, matyti, kad ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė aplinkybes, jog šalių nepilnametis vaikas E. Č. persikėlė nuolat gyventi pas ieškovą ir taip po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, į kurias šalys atsižvelgė, sudarydamos sutartį ir susitardamos dėl konkrečių jos sąlygų. Ieškovo nurodyti duomenys ieškinio priėmimo stadijoje yra pakankami ieškinio faktiniam pagrindui nustatyti.
21. Ieškovas ieškinyje suformulavo reikalavimus (ieškinio dalyką), siejamus su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, vaiko bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų (motina) nustatymu, taip pat reikalavimus, siejamus su išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimu, nepilnamečio vaiko turto tvarkymu ir kitus reikalavimus. Ieškovas ieškinyje ir 2024 m. lapkričio 22 d. prašyme nurodė argumentus, kuriais grindžia savo suformuluotus reikalavimus išlaikymo vaikui priteisimo klausimu, taip pat nurodė ir konkrečioje šalių situacijoje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei konkrečius argumentus, susijusius su reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko turto tvarkymo. Įvertinus ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie suformuluoti neaiškiai. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo ieškinio yra pakankamai aišku, kokių materialinių teisinių padarinių ieškiniu siekia ieškovas.
22. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, akcentavo teisinį reglamentavimą dėl nepilnamečio vaiko turto tvarkymo uzufrukto teise ir tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas nesvarsto jame pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nevertina ieškovo pareikštų reikalavimų patenkinimo galimybės.
23. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria ieškovo atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodyti ieškinio trūkumai nėra tokio pobūdžio, jog dėl jų teismo procesas apskritai negali būti pradėtas ir jų nebuvo galima pašalinti ar išsiaiškinti pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teismo posėdyje stadijoje, t. y. gavus atsakovės atsiliepimą ir jos poziciją dėl ieškinio reikalavimų. Reikšminga pažymėti ir tai, kad šeimos bylose proceso įstatymas, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, numato teismui teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Tai sudaro pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo kaip ieškinio trūkumai nurodyti aspektai nesudaro esminių ieškinio trūkumų, dėl kurių civilinė byla apskritai negalėtų būti iškeliama.
24. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, vertina, kad kiti skunde nurodyti argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties priėmimo laiko neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje kaip nepašalintus nurodytus ieškinio trūkumus ir aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes procesinį dokumentą (ieškinį) laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.