Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorui M. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), teista 2021-06-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus ir 6 (šešis) mėnesius. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio AUDI Q5 Premium Plus quattro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 9320 Eur (su PVM), teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. kaltinama tuo, kad smurtaudama žmogui sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

D. B. 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 15.15 val., Vilniuje, Laisvės pr. g. 79A, Vilniaus apylinkės teismo pirmajame aukšte šalia teismo posėdžių salės Nr. 115, tyčia kaire ranka sugriebė B. B. už kaklo ir pradėjo spausti, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą. D. B. kaltinama šiais veiksmais padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31022-21 pradėtas 2021-09-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal B. B. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 7 d., apie 15:15 val., Vilniuje, Laisvės pr. 75A, Vilniaus apylinkės teismo pirmame aukšte šalia teismo posėdžio salės Nr. 115, jai einant, D. B. sugriebė kaire ranka jai už kaklo ir pradėjo spausti, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 1- 6).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2314/2021(01) nurodyta, kad objektyvių požymių, nurodančių, kad B. B. buvo padaryti sužalojimai, nėra. Neatmetama galimybė, kad užduotyje nurodytų veiksmų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 46-47).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu teismo informatikas pateikė 2021 m. rugsėjo 7 d. įvykio vaizdo įrašus, įrašytus į DVD, kurie buvo apžiūrėti, kaip daiktai turinti reikšmės nusikalstamai veikai ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ( b. l. 60 ). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektai yra vaizdo įrašai, įrašyti į DVD. (b. l. 61-69). Vaizdo medžiaga peržiūrėta teismo posėdžio metu.

Iš Bendrojo pagalbos centro gautas skambučio įrašas apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra 2021 m. spalio 1 d. el. paštu iš bendrojo pagalbos centro atsiųsta 2021 m. rugsėjo 7 d. garso įrašo kopija. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas 2021_09_07_15-25-18_(duomenys neskelbtini).mp3 514 KB, sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir abonento telefono numerį. Įjungus įrašą girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės balsas, kuris pažymimas BPC, ir kitas moteriškas balsas, pagal bylos aplinkybės nukentėjusiosios B. B. balsas. - BPC Operatorė - 112 klausau. - B. B. - Laba diena. Nežinau, nuo ko pradėt. B. B. esu. Vilniuje, teismo, apylinkės teisme ir išėjus iš teismo posėdžių salės kur kaltinamoji vėl mane apkabino, užlaužė kaklą ir pradėjo tyliai šnibždėti: „Nu ką gražuolė“ ir, ir agresyvi, prisigėrusi. Aš ją nustūmiau. Žinot bijau eiti į lauką, iš teismo, nes ji gali mane užpulti. - BPC - Supratau. Dabar ponia sakykit taip, adresą pradžiai. - B. B. - Čia Vilniaus apylinkės teismas. - BPC - Taip. - B. B. - (į kažką kreipėsi) Koks yra adresas? Girdėsi vyriškas balsas - Vilniaus miesto apylinkės teismas. - B. B. - Čia yra Vilniaus miesto apylinkės teismas. - BPC - Gatvė kokia? - B. B. - (į kažką kreipėsi) Gatvė kokia? - vyriškas balsas - Laisvės pr. 79A. - B. B. - Laisvės prospektas 79A. - BPC - Tuoj, tuoj sekundėle. Laisvės pr. Taip dabar Jūs kas būsite? - B. B. - Aš nukentėjusioji byloje. Ji jau vieną kartą mušus mane buvo. - BPC - Taip. - B. B. - Birželio 16, dabar vyksta teismas ir advokatas šalia išeidinėjo ir matė tą situaciją. - BPC - Supratau. Tai jus išėjus iš teismo posėdžio, taip? - B. B. - Teismo posėdžio salės, taip. - BPC - Taip. - B. B. - Ir ėjau koridoriu, kelius žingsnius nuo kabinėto ir jinai iš galo lyg tai atsargiai priėjo ir manę apkabino aplink kaklo, užlaužė ir pradėjo agresyviai šnekėt. Aš pamačiau, jos... - BPC - Ir jums grasino, taip? - B. B. - Taip, taip, taip: „Nu ką gražuolė?“. Ir kažką dar pradėjo šnekėti, aš jau nebelaukiau jos agresijos, aš ją tiesioj nustūmiau... - BPC - Supratau, jūsų vardas pavardė sakykit. - B. B. - B. B.. - BPC - Taip. O ta moteris? - B. B. - D. B.. - BPC – B., taip? - B. B. - Taip. - BPC - Jums greitosios nereikia? - B. B. - Ne, nereikia, čia nesužeidė mane, nesuspėjo. - BPC - Supratau. Gerai, mes informaciją perduodam policijos pareigūnams, tuomet jus laukite. Lauksite viduje, kaip supratau. - B. B. - Taip, viduj. Nežinau, ji per kažkurias duris išėjo, jinai išbėgo į lauką, neišbėgo, net nežinau. Aš čia su advokatu, kaip tik dabar stoviu, tai... - BPC - Supratau, gerai. Tai laukit. - B. B. - Turėtų būti ir įrašai čia. - BPC - Jus pirmam aukšte turbūt busite? - B. B. - Jo, pirmas aukštas, 115.. - BPC - Gerai, laukite pirmame aukšte. - B. B. - Dėkui. - BPC - Viso geriausio. - B. B. - Viso. Įrašo trukmė 02:55 min. (b.l. 70-74).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

D. B. kaltinama tuo, kad tarpusavio konflikto metu tyčia kaire ranka sugriebė B. B. už kaklo ir pradėjo spausti, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Ji nurodė, kad jai norint pasikalbėti su B. B., pastaroji pradėjo isteriškai klykti, rėkti ant viso koridoriaus, vaidindama, kad ji jai kažką padarė, tada stūmė ją ir metė į ją segtuvą su savo dokumentais. Tuo tarpu nukentėjusioji parodė, kad iš nugaros priėjusi D. B. kaire ranka jai apkabino kaklą, pradėjo spausti, lenkė ją prie savęs ir pusbalsiu, šnibždėdama jai grasino. Ji išsigandusi, pajutusi skausmą ir stipriai lenkdamasi veidu žemyn dviem rankomis ją nustūmė. Esant tokioms kaltinamosios ir nukentėjusiosios nurodytoms prieštaringoms aplinkybėms reikia labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, gretinti juos su kita bylos medžiaga, tarpusavyje palyginti, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog fizinis kontaktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 15.15 val., Vilniuje, Laisvės pr. g. 79A, Vilniaus apylinkės teismo pirmajame aukšte šalia teismo posėdžių salės Nr. 115, buvo. Kaip jau buvo minėta, tai patvirtino nukentėjusioji savo parodymuose. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo U. Pėdnyčios parodymai. Liudytojas parodė, kad matė, kai D. B. priėjo prie B. B. kalbėtis ir kaire ranka apsikabino už kaklo, pečių ir nusivedė, nusitempė 1-2 m. Fizinio kontakto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios buvimą iš dalies patvirtina ir vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog D. B. kažkas pastumia (matosi tik asmens stūmusio ranka) ir ji vėl matoma kameros filmuojamojoje zonoje bei teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdas, kuris atitinka protokolo medžiagą. Šias aplinkybes iš dalies, t. y. - stūmimą patvirtina ir pati kaltinamoji.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Fizinis skausmas, jo intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sąvokos, todėl tokių pasekmių pripažinimas nusikaltimu pagal BK 140 straipsnį neturėtų būti formalus. Baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180- 719/2020). Nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Fizinis skausmas yra labai individualus – kiekvienas žmogus fizinį skausmą jaučia savaip. Fizinis skausmas nėra nustatomas teismo medicinos specialistų. Todėl svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų.

Nagrinėjamojoje byloje teismas nenustatė neginčijamų įrodymų, kad D. B. kontaktuodama su B. B. sukėlė jai fizinį skausmą. Tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš liudytojų U. Pėdnyčios ir R. G. – Liobienės parodymų, taip pat ir iš vaizdo kamerų išrašų nustatyta, kad fizinis kontaktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios truko itin trumpą laiką (kelias sekundes). Nors nukentėjusioji B. B. teigia, kad kaltinamajai kaire ranka jai apkabinus kaklą, pradėjus spausti, lenkus ją prie savęs, ji pajuto skausmą, vis tik šių jos parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Po nurodyto labai trumpo kontakto su kaltinamąja nukentėjusioji priėjo prie savo advokato U. Pėdnyčios, nes, kaip ji pati nurodė, bijojo eiti namo, kadangi galvojo, kad kaltinamoji gali ją užpulti lauke. Nukentėjusioji kartu buvusiam savo atstovui neišreiškė to, kad fizinio kontakto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Vienintelis liudytojas tiesiogiai matęs konfliktą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios yra U. Pėdnyčia – kaltinamosios buvęs advokatas. Vis tik liudytojas U. Pėdnyčia iš dalies matęs kaltinamosios veiksmus parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusios kontaktas jam atrodė natūraliai, lyg jos eitų pasikalbėti. Taip pat iš jo parodymų matyti, kad būtent jis nukentėjusiajai po įvykio nurodė, kad jeigu kontaktas jai sukėlė skausmą, tai yra pagrindas skųstis. Taigi pačiam liudytojui U. Pėdnyčiai neatrodė, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, jis į įvykį niekaip nereagavo, nepuolė moterų skirti ar pan. Kita vertus jis galėjo įvertinti tik veiksmų matomumą, o ne kaltinamosios nukentėjusiajai sukeltą skausmą, jo stiprumą. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad liudytojas U. Pėdnyčia buvo/yra nukentėjusiosios B. B. atstovas kitoje baudžiamojoje byloje. Taigi jie yra susiję sutartiniais atlygintiniais santykiais, todėl jo parodymai turi suinteresuotumo elementą ir būtent jis savo atstovaujamajai nurodė, kaip kaltinamosios veiksmus vertinti galimai sukelto skausmo prasme, esant reikalui juos efektyviai apskusti.

Pažymėtina, kad kita teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G.-Liobienė paties įvykio tiesiogiai nematė, o apie jį jai papasakojo nukentėjusioji B. B.. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji liudytojai nenurodė, kad jai užpuolimo metu buvo sukeltas fizinis skausmas. Analogiškai ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą nukentėjusioji teigė, kad po kaltinamosios veiksmų bijo išeiti iš teismo į lauką, nes ją gali vėl užpulti, tačiau operatorei nenurodė, kad jai buvo sukeltas skausmas ar kad skauda pokalbio metu, tuo pačiu ji atsisakė greitosios pagalbos teigdama, kad jos nesužeidė, nesuspėjo. Nukentėjusioji operatorei nurodė, kad nebelaukė kaltinamosios agresijos, ji ją tiesioj nustūmė. Pažymėtina ir tai, kad fizinio kontakto metu dėl neva jai sukelto fizinio skausmo nukentėjusioji B. B. nešaukė, nesikvietė pagalbos. Kad būtų girdėję triukšmą nenurodė ir liudytojai U. Pėdnyčia bei R. G.-Liobienė. Į bylą pateikti vaizdo įrašai nėra informatyvūs, kadangi pačio kaltinamosios ir nukentėjusiosios kontakto jie neužfiksavo dėl atidarytų kitos teismo posėdžių salės durų, kurios užstojo vaizdą.

Pažymėtina ir tai, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji į medikus nesikreipė. B. B. apžiūrėjo teismo medicinos ekspertė 2021 m. rugsėjo 13 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2314/2021(01) nurodyta, kad objektyvių požymių, nurodančių, kad B. B. buvo padaryti sužalojimai, nėra. Neatmetama galimybė, kad užduotyje nurodytų veiksmų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Byloje pateikta specialisto išvada nėra kategoriška, be to, specialisto (ekspertų) išvados įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015 ir kt.). Be to, ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-598-489/2015, 2K-325-942/2017). Nagrinėjamoje byloje specialisto išvadą vertinant kartu su byloje esančiais nukentėjusiosios ir kaltinamosios parodymais bei kita bylos medžiaga nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas šiuo atveju vertindamas įrodymus remiasi ir šalių tarpusavio santykiais, t. y. tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji nurodė, kad jų tarpusavio santykiai yra labai konfliktiški. Kaltinamoji yra nuteista kitoje baudžiamojoje byloje dėl smurto prieš nukentėjusiąją. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamosios vyro artima draugė, nors kaltinamosios santuoka nėra nutraukta. Kaltinamosios vyras yra nuteistas dėl smurto prieš kaltinamąją. Šios aplinkybės vienareikšmiškai rodo padidintą jautrumą kaip nukentėjusiosios, taip ir kaltinamosios viena kitos atžvilgiu dėl susiklosčiusios sudėtingos ir neišspręstos situacijos kaltinamosios šeimoje. Susiklosčiusi situacija paaiškina susidariusią įtampą ir reakciją į ją, tačiau nepateisina leistinų ribų peržengimo, kas ir įvyko šiuo atvejų. T. y. po teismo posėdžio kaltinamoji netinkamai parodė savo neigiamas emocijas nukentėjusiosios atžvilgiu, ją netinkamai palietė, ką ir pajuto nukentėjusioji, į ką ji taip pat emociškai sureagavo – kaltinamąją taip pat pastūmė, t. y. ją irgi palietė. Tačiau ši konfliktinė situacija, kuri trūko vos kelias sekundes ir kuri turi tiesioginio fizinio kontakto elementų, dėl aukščiau nurodytų motyvų negali būti vertinama nusikaltimu.

BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai“. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Nagrinėjamoje byloje teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, sprendžia, kad, ir D. B. išteisintina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamąją išteisinus, nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaltinamosios D. B. advokatas A. Juozapavičius pateikė 2022 m. balandžio 11 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 2022/04-11 bei pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad kaltinamoji D. B. už gynybą pirmosios instancijos teisme advokatui sumokėjo 2000 Eur. Kaltinamąją D. B. išteisinus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jos patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, priteistinos iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios B. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti D. B. iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2000 Eur advokato išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.