- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-91/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Virklund Sport“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-480-125/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Virklund Sport“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kleta“, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje uždarosioms akcinėms bendrovėms „Gensina“, „Vakarų regiono konsultacinis biuras“, „Ruukki Lietuva“, „Yglė“, „Viremida“, „Viremidos statyba“, „Lantana“, „Kidde Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Virklund Sport“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kleta“, kuriuo prašė jam iš atsakovo priteisti 148 414,60 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Kleta“ buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. KL/PLP-10-6, pagal kurią nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui laikinai naudotis 1 000 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas. Šiose patalpose ieškovas laikė grindų medienos gaminius, kuriuos atvežė 2008 m. rugpjūčio 28 d. ir iš kurių, pagal 2008 m. kovo 31 d. tarp UAB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Virklund Sport“ pasirašytą subrangos sutartį Nr. 08-03-28 turėjo surinkti krepšinio aikštės sportinį parketą. 2008 m. rugpjūčio 27 d. atvykus į išsinuomotas patalpas, pastebėjo, kad dėl priešgaisrinės sistemos suveikimo didelis kiekis vandens sugadino dalį medinių grindų konstrukcijų. Pasak ieškovo, 148 414,60 Lt žalą sudaro turto – klevo parketo plokščių su komplektuojančiomis dalimis netekimas bei turėtos papildomos išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino - iš atsakovo UAB „Kleta“ ieškovui UAB „Virklund Sport“ priteisė 148 414,60 Lt nuostolių atlyginimui, 8 914 Lt žyminio mokesčio ir 22 000 Lt atstovavimo išlaidų (iš viso – 179 328,60 Lt), o į valstybės pajamas priteisė 149,85 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė, jog priešgaisrinės sistemos suveikimo priežasčiai nustatyti teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertui R. M.. Statybos techninės ekspertizės 2012 m. kovo 22 d. aktu Nr. 12-003E ekspertas nustatė, kad statinyje suprojektuota gaisro gesinimo sistema turėjo atlikti ir gaisrinės signalizacijos funkcijas, tačiau faktiškai sumontuota stacionari gaisro gesinimo (SGG) sistema įrengta netinkamai, todėl suveikus sprinkleriui, pavojaus signalas nebuvo perduotas budinčiam personalui arba saugos tarnybai, pagal sutartį vykdančiai apsaugą, vandens tekėjimas nebuvo savalaikiai sustabdytas. Teismas taip pat nurodė, jog ekspertas pažymėjo, kad sprinklerinis purkštukas suveikė vandenį sulaikančiai ampulei sprogus be jokio poveikio iš išorės, purkštukas nėra paveiktas temperatūros ar degimo produktų, nėra mechaniškai pažeistas, eksploatacijos metu sprinklerio ampulę pažeisti be specialiųjų pakėlimo mechanizmų neįmanoma, nes purkštukai įrengti 10 m aukštyje. Ekspertas nurodė, kad pagal techninį projektą sprinkleriai turėjo būti montuojami prie stogo ir stelažų, tačiau statybos eigoje atsisakius stelažų, projektas nebuvo koreguotas. Todėl nesuveikė pavojaus signalas vandeniui pradėjus bėgti iš vieno sprinklerinio purkštuko, signalas nebuvo perduotas budinčiam personalui arba saugos tarnybai ir laiku nebuvo išjungtas vanduo. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės aktas paneigia atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, jog priešgaisrinė sistema suveikė, ieškovui mechaniškai pažeidus sprinklerinį purkštuką arba dėl ieškovo vykdomos veiklos.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas parketą į sandėlį pervežė 2008 m. rugpjūčio 26 d., o sistema suveikė naktį iš 26 į 27 dieną. Numatomų darbų – parketo šlifavimo ir perdažymo – ieškovas nespėjo pradėti vykdyti. Teismas taip pat pažymėjo, jog ekspertas ir jo pasitelktas ekspertizei atlikti specialistas G. S. teisme patvirtino ekspertizės akto išvadas bei nurodė, kad sumontuota priešgaisrinė sistema, net ir pridavus objekto apsaugos signalizaciją UAB „Argus“, nesignalizuotų apie suveikusią sistemą. Teismas sprendė, jog atsakovas ir tretieji asmenys, ginčydami eksperto išvadas, jų nepaneigė. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir ieškovui išnuomojo patalpas su trūkumais, kurių ieškovas negalėjo pastebėti, ir dėl tų trūkumų buvo užpiltas bei sugadintas ieškovui priklausantis turtas. Teismas nusprendė, jog šiuo atveju atsakovo kaltė preziumuojama ir iš byloje esančių įrodymų visumos padarė išvadą, kad ieškovo turtas buvo sugadintas dėl užpylimo vandeniu atsakovo sandėlyje ir ieškovo nuostoliai yra 148 414,60 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kleta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą.
Šalies argumentai
1. Apelianto teigimu, ginčo patalpos (taip pat ir inžinerinė įranga) buvo paties ieškovo darbo vieta, kurioje jis atliko parketo dažymo darbus, todėl gali ir privalo būti atsakingas už savo, kaip patalpų valdytojo, veiksmus. Anot apelianto, negalima sutikti su sprendime padaryta išvada, kad atsakovas pripažintinas ginčo patalpų valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Byloje nėra nustatyta (ir atliktosios ekspertizės pagrindu) jokio sprinklerinio purkštuko, dėl kurio suveikimo buvo padaryta žala ir kurio valdytoju teismas pripažino atsakovą, trūkumų, o patalpų valdytojas purkštuko suveikimo metu buvo pats ieškovas.
2. Teismas taip pat netinkamai įvertino ir tą faktą, kad prieš įvykį ieškovas nebuvo įjungęs patalpų signalizacijos, nes tai tiesiogiai įtakoja suveikimą ir apliejimo signalo padavimą apsaugos įmonei „Argus“. Taigi pats ieškovas prisidėjo prie to, kad vanduo iš purkštuko bėgo visą naktį.
3. Anot apelianto, ieškovas neįrodė kokia yra aplietosios parketo dalies vertė, kurią jis apmokėjęs, ir prašo priteisti kaip žalą šioje byloje iš atsakovo.
4. Atsakovas taip pat prašo įvertinti pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą 22 000 Lt advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų atlyginimą ieškovui, kaip neatitinkančią nustatytų rekomendacijų. Tai, atsakovo teigimu, akivaizdžiai viršija nustatytus kriterijus atstovavimo išlaidoms priteisti.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Kleta“ apeliacinio skundo tretieji asmenys UAB „Viremida“ ir UAB „Viremidos statyba“ prašo patenkinti atsakovo UAB „Kleta“ apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo išlaidas už advokato pagalbą ruošiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodo, jog prisideda prie atsakovo apeliacinio skundo ir pateikia papildomus argumentus, patvirtinančius atsakovo poziciją bei skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą:
1. Ieškovas, teigdamas, kad jam žala buvo padaryta dėl jam išnuomotame pastate esančios automatinės gaisro gesinimo sistemos trūkumų, pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles turėjo įrodyti automatinės gaisro gesinimo sistemos trūkumus (neteisėtus veiksmus), padarytą žalą ir priežastinį ryšį.
2. Teismas, konstatuodamas, jog atsakovas yra atsakingas už ieškovui padarytą žalą, nenurodė konkrečių trūkumų (neteisėtų atsakovo veiksmų), kurie buvo ieškovo patirtos žalos atsiradimo priežastis.
3. Teismo išvada, kad ekspertizės aktas paneigė atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, kad automatinė gaisro gesinimo sistema suveikė, ieškovui mechaniškai pažeidus sprinklerinį purkštuką arba dėl ieškovo vykdomos veiklos yra nepagrįsta. 2012 m. kovo 22 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 12-003E nėra įvardytos konkrečios sprinklerinio purkštuko suveikimo priežastys. Išvada, kad sprinklerinis purkštukas suveikė, vandenį sulaikančiai ampulei sprogus be jokio poveikio iš išorės, yra tik vienos iš galimų sprinklerinio purkštuko suveikimo priežasčių paneigimas, tačiau šis paneigimas jokiu būdu neįvardija konkrečių sprinklerinio purkštuko suveikimo priežasčių ir nesudaro galimybės nustatyti asmenų, kuriems dėl tokio sprinklerinio purkštuko suveikimo ir atsiradusios žalos turėtų kilti civilinė atsakomybė.
4. Būtent ieškovas, kaip patalpų nuomininkas, buvo atsakingas už tai, kad sprinklerinio purkštuko ampulė nebūtų paveikta iš išorės ir tokiu būdu nebūtų suveikęs sprinklerinis purkštukas. Faktą, kad ieškovas šią pareigą vykdė aplaidžiai, patvirtina ir tai, jog įvykio naktį (iš 2008 m. rugpjūčio 26 d. į 2008 m. rugpjūčio 27 d.) ieškovas, turėdamas patalpas savo žinioje, neįjungė šiose patalpose sumontuotos signalizacijos sistemos.
5. Ieškovas, nepateikęs įrodymų apie sugadintos parketo dangos vertę, jos sugadinimo laipsnį ir galimą nuvertėjimą (padarytą žalą), patirtos žalos dydžio neįrodė.
6. Teismas neįsitikino, kad UAB „Gollner Spedition“ sandėlyje saugomos plokštės yra iš tiesų dalis naktį iš 2008 m. rugpjūčio 26 d. į 2008 m. rugpjūčio 27 d. tariamai sugadintos ieškovo parketo dangos, nesiaiškino kokia šių plokščių likutinė vertė, taip pat nepasisakė dėl valiutos kurso pritaikymo pagrįstumo, nors daugumą išlaidų ieškovas patyrė ne nacionaline valiuta.
7. Ieškovas nepateikė teismui prašymo su atstovavimo išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, be to, tokio dydžio išlaidos (22 000 Lt) neatitinka patvirtintų rekomendacijų, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovo naudai šių išlaidų priteisti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kleta“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Virklund Sport“ prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog sudarydamos sutartį, šalys neaptarė išnuomotų patalpų trūkumų, jie nebuvo akivaizdūs ir buvo nustatyti tik ekspertizės metu. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus net tada, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie tuos trūkumus nežinojo. Anot ieškovo, atsakovas ir tretieji asmenys nepaneigė išvadų, jog net ir pridavus objekto apsaugos signalizaciją, priešgaisrinė sistema vis tiek nebūtų suveikusi. Ieškovo manymu, byloje buvo pateikti išsamūs duomenys apie žalos dydį, ką patvirtina sprendime išdėstytos aplinkybės.
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kleta“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Lantana“ prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti UAB „Lantana“ naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
1. Ieškovas neįrodė nei žalos (nuostolių) dydžio, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Trečiasis asmuo UAB „Lantana“ pritaria apeliantui, jog nuomos sutarties sąlygos ir bylos faktiniai duomenys neteikia pagrindo spręsti kitaip, t. y. kad parketo apliejimo metu (2008 m. rugpjūčio 27 d.) ginčo objektas pagal nuomos sutartį buvo perduotas ieškovo žinion, todėl negalima sutikti su teismo išvada, jog atsakovas UAB „Kleta“ pripažintinas ginčo patalpų valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.
2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokio sprinklerinio purkštuko trūkumų. Purkštuko suveikimo metu patalpų valdytojas buvo ieškovas.
3. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teismo išvados apie ieškovui padarytos žalos dydį negali būti pripažįstamos tinkamomis. Anot trečiojo asmens, ieškovas neįrodė, kokia yra aplietosios parketo dalies vertė, kurią jis yra apmokėjęs, ieškovui padaryta žala nebuvo tiksliai nustatyta jos padarymo momentu, t. y. jokia ekspertinė įstaiga nenustatė žalos dydžio tuomet, kai žala buvo padaryta ir neįvertino kitų galimų žalos šalinimo išlaidų. Trečiojo asmens teigimu, jokiu būdu nebuvo užfiksuota, koks grindų dangos plotas buvo užlietas, kiek grindų dangos turėjo būti keičiama, kokios yra keistinos detalės, koks yra keičiamos dangos ir detalių sugadinimo procentas, ar jos gali būti naudojamos ir pan.
4. Trečiojo asmens teigimu, išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Anot trečiojo asmens, šiuo atveju priteista suma advokato pagalbai apmokėti yra per didelė, neatitinkanti atliktų darbų skaičiaus.
5. Anot trečiojo asmens, atsižvelgiant į didesnį žodinio proceso tinkamumą argumentuoti įrodymų vertinimą, byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kleta“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Ruukki Lietuva“ (UAB „Gensina“ teisių perėmėja) prašo skundą tenkinti. Mano, jog atsakovo teiginys, kad ieškovas yra valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir visiškai atsakingas už kokio nors jam priklausančio turto sugadinimą, jei tai buvo padaryta, yra pagrįstas. Sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovas nebuvo įjungęs saugos bei priešgaisrinės signalizacijos, be to, nepateikė įrodymų, jog padaryta žala. Anot trečiojo asmens, labiau tikėtina purkštuko mechaninio poveikio priežastis, nes tam galėjo būti daugelis motyvuojančių aplinkybių (ieškovo įsipareigojimų nustatytais terminais neįvykdymas bei pasekmės, atvežus į Lietuvą kitos spalvos, nei reikėjo, Panevėžio arenai parketą ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pakeistina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 148 414,60 Lt žalos, atsiradusios dėl dalies medinių grindų konstrukcijų sugadinimo dideliu kiekiu vandens, atlyginimo.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kleta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo UAB „Virklund Sport“ ieškinį, kuriuo ieškovas prašė jam iš atsakovo UAB „Kleta“ priteisti 148 414,60 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas, ieškinį patenkino, padaręs išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė preziumuojama ir iš byloje esančių įrodymų visumos nusprendė, kad ieškovo turtas buvo sugadintas dėl užpylimo vandeniu atsakovo sandėlyje ir ieškovo nuostoliai yra 148 414,60 Lt.
Byloje duomenų pagrindu nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Kleta“ buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. KL/PLP-10-6, kuria nuomotojas (UAB „Kleta“) įsipareigojo perduoti nuomininkui (UAB „Virklund Sport“) laikinai naudotis 1 000 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas su patalpose esančia inžinerine įranga, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (sutarties 1.1. p., 22-26 b. l., 1 t.). Iš byloje esančio patalpų ir inžinerinės įrangos perdavimo-priėmimo akto Nr. KL/PLP-10-6/1 (priedas Nr. 2 prie patalpų nuomos sutarties Nr. KL/PLP-10-6) turinio matyti, jog kartu išnuomotomis patalpomis ieškovui buvo perduota patalpose esanti inžinerinė įranga (27 b. l., 1 t.). Šio akto II punkte nurodyta, kad patalpose esančių komunikacijų (šildymo, vėdinimo, elektros tinklų, lietaus nuotekų, apšvietimo ir apsauginės signalizacijos sistemos, automatinė sprinklerinė gaisro gesinimo sistema, priešgaisrinis vandentiekis) įrenginiai atitinka šiems įrenginiams keliamus nustatytus reikalavimus.
Bylos duomenys patvirtina, jog 2008 m. rugpjūčio 27 dieną, apie 7 val. 45 min., ieškovui atrakinus patalpos, kurioje buvo laikomas Panevėžio sporto arenai skirtas klevo medienos parketas, duris, buvo nustatyta, kad ant parketo gaminių bėga vanduo. Ieškovas apie tai nedelsiant pranešė atsakovui ir tos pačios dienos aktu, kurį pasirašė ieškovo, atsakovo, trečiųjų asmenų UAB „Gensina“, UAB „Viremidos statyba“, UAB „Yglė“ ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atstovai, konstatuota, kad trūkus priešgaisrinės sistemos sprinklerinio purkštuko vandenį sulaikančiai ampulei, iš purkštuko bėga vanduo (pagal pastato vandens apskaitos prietaisus išbėgo apie 30 m3 vandens) (34 b. l., 1 t.).
Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktą, kad prieš įvykį ieškovas nebuvo įjungęs patalpų signalizacijos, nes tai sudaro tiesioginę įtaką suveikimo ir apliejimo signalo padavimui apsaugos įmonei „Argus“. Anot apelianto, pats ieškovas prisidėjo prie to, kad vanduo iš purkštuko bėgo visą naktį.
Pažymėtina, jog priešgaisrinės sistemos suveikimo priežasčiai nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertui R. M. (163-164 b. l., 3 t.). Statybos techninės ekspertizės 2012 m. kovo 22 d. akte Nr. 12-003E (152-187 b. l., 4 t.) ekspertas nustatė, kad statinyje suprojektuota gaisro gesinimo sistema turėjo atlikti ir gaisrinės signalizacijos funkcijas, tačiau faktiškai sumontuota stacionari gaisro gesinimo (SGG) sistema įrengta netinkamai, todėl suveikus sprinkleriui, pavojaus signalas nebuvo perduotas budinčiam personalui arba saugos tarnybai, pagal sutartį vykdančiai apsaugą, vandens tekėjimas nebuvo savalaikiai sustabdytas. Ekspertas pažymėjo, kad sprinklerinis purkštukas suveikė vandenį sulaikančiai ampulei sprogus be jokio poveikio iš išorės, purkštukas nėra paveiktas temperatūros ar degimo produktų, nėra mechaniškai pažeistas, eksploatacijos metu sprinklerio ampulę pažeisti be specialiųjų pakėlimo mechanizmų neįmanoma, nes purkštukai įrengti 10 m aukštyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad UAB „Yglė“ netinkamai vykdė 2008 m. kovo 18 d. sutartį Nr. 08-AG/391, t.y. atliko SGG sistemos techninio aptarnavimo reglamentinius darbus, nors turėjo ir privalėjo matyti, kad SGG sistema yra netinkamai įrengta ([7] 10 punktas „SGG sistemos išbandomos dalyvaujant statinio statybos techniniam prižiūrėtojui, specializuotos priežiūros įmonės, turinčios licenziją atlikti SGG sistemų įrenginių techninę priežiūrą, rangovui“.), kad suveikus sprinkleriui nebus perduoti gaisro pavojaus signalai. Taip pat ekspertas pažymėjo, jog statybos eigoje statinio projekto sprendiniai buvo nepilnai įgyvendinti, todėl gaisro gesinimo sistema, suveikus purkštukui, neatliko gaisro pavojaus signalizavimo įtaiso funkcijos. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, jog aptartos ekspertizės akte, be kita ko, yra nurodyta, kad UAB „Kleta“ negalėjo pradėti eksploatuoti statinio po statybos užbaigimo su netinkamai įrengta SGG sistema (ekspertizės akto 6 p.). Taigi, nors kaip ir teigia apeliantas, byloje nėra nustatyta (ir atliktosios ekspertizės pagrindu) jokio sprinklerinio purkštuko trūkumų, tačiau aptartos, ekspertizės metu nustatytos faktinės bylos aplinkybės paneigia atsakovo argumentą, jog pats ieškovas prisidėjo prie to, kad vanduo iš purkštuko bėgo visą naktį.
Nors ekspertas, be kita ko, ekspertizės kate pažymėjo, kad ir UAB „Virklund Sport“ negalėjo pradėti eksploatuoti sandėlio pagal nuomos sutartį, nes AGG sistemos techninė būklė neatitiko jai keliamų reikalavimų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovui buvo išnuomotos patalpos su trūkumais, kurių jis negalėjo pastebėti, taigi, atsakovas pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei šiuo atveju atsakovo kaltė yra preziumuojama.
Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas taip pat teigia, kad ieškovas neįrodė, kokia yra aplietosios parketo dalies vertė, kurią jis apmokėjęs.
Su tokiu apelianto teiginiu taip pat nėra pagrindo sutikti.
Iš byloje ieškovo pateikto 2008 m. lapkričio 20 d. nuostolių ir papildomų kaštų, patirtų dėl 2008 m. rugpjūčio 27 d. įvykio (šalinant užpylimo pasekmes), bei paaiškinimų matyti, kad ieškovo nuostoliai yra 148 414,60 Lt (80-82 b. l., 1 t.; 49 b. l., 5 t.). Šių dokumentų pagrindu nustatyta, kad ieškovas užsakė ir pagal 2008 m. rugsėjo 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. 090208-0 (47 b. l., 1 t.) oro transportu gavo 47 iki galo neapdorotas, 1,22 m x 2,13 m išmatavimų plokštes su komplektuojančiomis dalimis, kurių kaina 80 626,53 Lt, taip pat ieškovas sumokėjo muito bei kitus mokesčius, pirko laką ir kitas medžiagas, kurios buvo būtinos avarijos pasekmėms šalinti, iš JAV kvietėsi ekspertą, kuris patarinėjo renovuojant dangą. Pažymėtina, jog UAB „Göllner spedition“ 2012 m. rugsėjo 14 d. pažyma patvirtina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. rugsėjo 14 d. netinkamą šlapią parketą pervežė į šios įmonės sandėlį, kur jis buvo saugomas sukrautas ant palečių (84 b. l., 5 t.). Taip pat į bylą ieškovo pateiktas 2012 m. rugsėjo 17 d. aktas (protokolas) (pasirašytas ieškovo ir UAB „Deltek“ parketo klojimo meistro A. P.) įrodo, kad UAB „Göllner spedition“ sandėlyje saugomos 57 plokštės (1,22 x 2,13 m) ir 8 plokštės (1,22 x 1,06 m) dėl vandens poveikio yra deformuotos, išsigaubusios, jų nebegalima sujungti (85-90 b. l., 5 t.). Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo atstovai buvo kviesti dalyvauti apžiūrint parketą, jo atstovas A. K. apžiūroje dalyvavo su antstoliu J. P., ieškovo surašyto akto nepasirašė, antstolio 2012 m. rugsėjo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, kad atsakovas abejojo, ar tai yra tas pats iš atsakovo sandėlio pergabentas parketas (91-96 b. l., 5 t.). Pažymėtina, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo trumpalaikė (15 dienų, su galimybe pratęsti vienu mėnesiu), tačiau byloje nustatyta, kad dėl parketo užpylimo sutarties terminas buvo pratęsiamas kelis kartus iki 2008 m. spalio 4 d. (69, 74 b. l., 1 t.) ir už šį laikotarpį ieškovas mokėjo nuompinigius (71, 76 b. l., 1 t.), kurie, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, taip pat laikytini ieškovo nuostoliais. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pataisytą ir iš naujo sukomplektuotą krepšinio aikštelę kartu su AB „Panevėžio statybos trestas“ 2008 m. spalio 8 aktu perdavė UAB „Panevėžio arena“ (78 b. l., 1 t.). Taigi, šių įrodymų visuma paneigia atsakovo teiginį, jog ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 96¹ , 98 straipsnio nuostatos. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą pagrįstas yra atsakovo teiginys, jog iš jo pirmosios instancijos teismo priteista 22 000 Lt advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų suma ieškovui, akivaizdžiai viršija nustatytus kriterijus atstovavimo išlaidoms priteisti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog rekomendacijų 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).
Šios bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2008 m. - ieškovo UAB „Virklund Sport“ ieškinys Klaipėdos apygardos teisme gautas 2008 m. lapkričio 24 d. (2 b. l., 1 t.); 2010 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu byla buvo išnagrinėta (ieškovo ieškinys atmestas) (76-78 b. l., 3 t.); 2010 m. vasario 12 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovo apeliacinis skundas (80-83 b. l., 3 t.); 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (131-135 b. l., 3 t.); bylos nagrinėjimo metu vyko ne vienas teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovo atstovas advokatas R. I.; byloje yra duomenų, jog advokatas ruošė ne tik procesinius dokumentus, bet ir kitus dokumentus, susijusius su atstovavimu procese. Taigi, dėl šių argumentų teismo sprendimo dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo keičiama, sumažinant ieškovui priteistą atstovavimo išlaidų sumą iki 15 000 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui negali turėti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir teisinius aspektus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį dėl 148 414,60 Lt žalos atlyginimo tenkino pagrįstai, ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procerso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pakeisti.
Ieškovui UAB „Virklund Sport“ iš atsakovo UAB „Kleta“ priteistą atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 15 000 Lt.
Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.