- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1418-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14601-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- Bigbank AS
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-776-775/2012 pagal ieškovo Bigbank AS, veikiančio per Bigbank AS filialą, ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 12 511,33 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.37-41). Nurodė, kad 2008-11-18 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0808071/95ba, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 7 000 Lt kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018-12-17 su 32,03 proc. sutartinėmis metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos (b.l.58-64). 2009-08-01 šalys pasirašė susitarimą Nr. 1 (b.l.65-71), pagal kurį kredito suma buvo padidinta iki 7 212,40 Lt, atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018-12-17 su 31,78 proc. sutartinėmis metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovas kelis kartus siuntė atsakovui pranešimus dėl mokėjimo vėlavimo. 2011-08-05 atsakovui buvo išsiųstas perspėjimas dėl sutarties nutraukimo (b.l.78), o 2011-08-28 kredito sutartis ieškovo iniciatyva buvo vienašališkai nutraukta (b.l.79). Ieškovas nurodė, jog atsakovo skolą ieškovui sudaro 7 212,40 Lt negrąžintas kreditas, 4 967,68 Lt nesumokėtos sutartinės palūkanos, 100 Lt sutarties sudarymo mokestis ir 231,25 Lt delspinigiai, iš viso 12511,33 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 12 511,33 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 375 Lt žyminį mokestį, taip pat priteisė iš atsakovo 20 Lt išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l.140-143). Teismas, nustatė, jog suteikto 7 212,40 Lt kredito atsakovas ieškovui negrąžino, šios aplinkybės atsakovas neginčijo, dėl prašomų priteisti 4 967,68 Lt nesumokėtų sutartinių palūkanų bei 100 Lt sutarties sudarymo mokesčio atsakovas neprieštaravo, todėl teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais, šioje dalyje ieškinį patenkino. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 231,25 Lt delspinigių, teismas nustatė, jog ieškovas netesybų dydį grindžia patirtų nuostolių dydžiu. Pagal pateiktą minimalių nuostolių paskaičiavimo lentelę (b.l.80) ieškovas dėl atsakovo laiku negražinto kredito patyrė 231,25 Lt minimalius nuostolius. Patirtų nuostolių skaičiavimui ieškovas naudojo diskontuotų pinigų srautų metodą, kurio pagalba apskaičiuojamas laiku negrąžintų pinigų nuvertėjimas. Teismo vertinimu, atsakovui tinkamai vykdant kredito sutartį arba po kredito sutarties nutraukimo nedelsiant grąžinus visą skolą, ieškovas gautomis piniginėmis lėšomis būtų galėjęs disponuoti savo komercinėje veikloje (perskolinti, investuoti ir kt.), tačiau atsakovui savo prievolių nevykdant, ieškovas patyrė nuostolius dėl pinigų vertės sumažėjimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas sumažino reikalaujamų delspinigių dydį (1 262,17 Lt) iki minimaliai patirtų nuostolių dydžio (231,25 Lt). Tuo tarpu atsakovas nuo 2011-05-02 nepadarė nei vienos įmokos (b.l.82), nesikreipė į ieškovą su prašymu laikinai atidėti mokėjimus arba refinansuoti susidariusį įsiskolinimą, nepateikė įrodymų, kad ilgalaikės kredito sutarties nevykdymas yra tik laikino pobūdžio ir sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, byloje pateikta pažyma apie atsakovo darbo užmokesčio dydį (b.l.114, 135) patvirtina, jog jo finansinė padėtis nėra sunki. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl jų nemažino. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas pasinaudojo savo pranašesne padėtimi ir nustatė neprotingai didelius pranešimų įkainius. Teismas pažymėjo, jog prieš pildydamas paraišką ir sudarydamas sutartį, atsakovas patvirtino, kad yra susipažinęs su ieškovo paslaugų teikimo sąlygomis ir kainoraščiu (b.l.101-104), nei sudarydamas sutartį, nei sutarties vykdymo laikotarpiu jokių pretenzijų dėl kainoraštyje nustatytų mokesčių dydžio ieškovui nereiškė. Todėl teismas laikė, jog su ieškovo taikomais mokesčiais atsakovas sutiko. Kartu teismas pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nereikalauja iš atsakovo priteisti skolos išieškojimo išlaidų, patirtų iki kreipimosi į teismą, į kurias įeitų priminimų apie įsiskolinimą siuntimo išlaidos bei pranešimo apie sutarties nutraukimą išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas D. P. apeliaciniu skundu (b.l.148-151) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti: 1) sumažinti delspinigius iki 0,02 procentų dydžio per dieną arba juo apskritai eliminuoti; 2) sumažinti priteisiamą žyminio mokesčio dydį, padalinant proporcingai ieškovui ir atsakovui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šalys sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kredito davėjo iš anksto paruoštas sąlygas. Vartojimo sutarties sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnio nustatytus sąžiningumo kriterijus. Pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą atsakovas už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos moka 0,5 proc. dydžio delspinigius. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pridelstą dieną. Šalys paskolos sutartį sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka netaikomas, tačiau, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, į šią maksimalią delspinigių normą turėtų būti atsižvelgiama.
2. Nors ieškovas reikalaujamus delspinigius sumažino nuo 1262,17 Lt iki 231,25 Lt, t. y. nuo 0,5% iki 0,09161% per dieną, tačiau ir tokio dydžio delspinigiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams.
3. Ieškovo pateikta minimalių nuostolių paskaičiavimo lentelė (b.l.80-81) nėra pakankamas įrodymas netesybų dydžiui nustatyti. Ieškovo diskontuotų pinigų srautų skaičiavimai, atlikti pagal vidutinės svertinės kapitalo kainos (WACC) 2011-03-11 dienos duomenis, negali būti pagrindas vertinti pinigų „nuvertėjimo“ apimtį laikotarpyje nuo 2011-08-28, kadangi pinigų „kaina“ pasaulinėje kapitalo rinkoje (pagal tai skaičiuojamas WACC) nuolat kinta. Be to, ieškovo pateiktoje skaičiavimo lentelėje tam tikri duomenys skirtingose vietose nėra nuoseklūs: „skolinto kapitalo naudojimo kaina“ vienoje vietoje nurodoma 4%, o kitoje (aiškinant skaičiavimuose naudojamas formules) - 5,45% (b.l.80). Todėl nėra aišku, kurie iš jų yra teisingi.
4. Ieškovo siųsti atsakovui aštuoni pranešimai apie įsiskolinimą buvo įkainoti neprotingai didele 265 Lt suma ir pilnai apmokėti atsakovo, kas sudarė papildomas ieškovo pajamas ir pelną (akivaizdžiai viršijantį 7,84% WACC). Ši pajamų suma yra didesnė, nei 231,25 Lt nuostoliai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas patyrė nuostolius. Juo labiau, kad ieškovui yra priteistos sutartinės bei procesinės palūkanos.
5. Teismas, nagrinėdamas delspinigių klausimą, turi atsižvelgti į teismų formuojamą praktiką (Panevėžio apygardos teismo 2010-04-01 nutartis byloje Nr. 2A-260-227/2010) bei galimas pasekmes kitiems vartotojams, nes šio ginčo sprendimas susijęs su viešuoju interesu ginti vartotojų teises.
6. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 375 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas nuolat bandė taikiai susitarti su ieškovu, skolos fakto neginčijo, todėl ieškovui nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl skolos. Nuo 2012-03-13 atsakovas neteko darbo ir pajamų, todėl 375 Lt žyminio mokesčio suma dar labiau apsunkina jo ir taip sudėtingą finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Ieškovas Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.155-158) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundo motyvas, jog teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nepagrįstas, atkleidžia, jog atsakovas yra nesusipažinęs su teismų formuojama praktika dėl netesybų priteisimo.
2. Skundo argumentai, jog ieškovo sumažinti 0,09161 proc. dydžio delspinigiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kt. principams, yra nepagrįsti, nelogiški. CK 6.71 straipsnis leidžia šalims susitarti dėl delspinigių dydžio. Netesybos buvo nustatytos šalių laisva valia jų sudarytoje sutartyje. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
3. Ieškovo pateiktoje minimaliai patirtų nuostolių paskaičiavimo lentelėje atlikti paskaičiavimai yra teisingi.
4. Ieškovas neprašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovo patirtus nuostolius - reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo (LAT 2010-11-02 nutartis c. b. Nr. 3K-7-409/2010). Vadovaujantis CK 6.245 str., delspinigiai yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, kuri neturėtų būti mažinama dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-227/2011; civ. byloje Nr. 3K-7-119/2005).
6. Teismas, pilnai patenkinęs ieškovo ieškinį, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo visą žyminį mokestį (CPK 93 str.). Skundo motyvas, jog ieškovas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą, nes atsakovas skolą pripažino, yra visiškai nelogiškas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sutartinių netesybų dydžio nustatymo ir priteisimo, taip pat teismo sprendimo priteisti šalies sumokėtą žyminį mokestį pagrįstumo.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, kad ieškovas teisme pareiškė ieškinį atsakovui (b.l. 37-41), kuriuo prašė priteisti suteikto ir negrąžinto 7 212,40 Lt kredito dalį, priteisti 4 967,68 Lt nesumokėtų sutartinių palūkanų, 231,25 Lt sumą sutartinių delspinigių bei 100 Lt sutarties sudarymo mokestį, taip pat 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 12 511,33 Lt sumą skolos su delspinigiais, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 375 Lt žyminį mokestį, taip pat priteisė iš atsakovo 20 Lt išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l.140-143).
Apeliaciniu skundu atsakovas su teismo sprendimo dalimi ieškovui priteisti 231,25 Lt sumą sutartinių delspinigių ir 375 Lt žyminio mokesčio nesutinka, apeliacinis skundas grindžiamas tomis aplinkybėmis, jog sutartinių delspinigių suma prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, o priteista 375 lt žyminio mokesčio suma apsunkina ir taip blogą atsakovo finansinę padėtį.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių nevykdymo ar jų netinkamo vykdymo teisines pasekmes (LR CK Šeštosios knygos V skyriaus pirmasis skirsnis), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, jog ieškovas su atsakovu 2009 08 01 sudarė vartojimo kredito sutartį (b.l.18), kuria ieškovas atsakovui suteikė 7 212,40 Lt kreditą, sutartyje šalys numatė sutartines palūkanas ir sutartines 0,5 procentų dydžio (b.l. 23) netesybas (Sutarties 6.1 p.). Ieškovas pareikšdamas reikalavimus atsakovui (b.l. 3, 37-41) atsakovui sutartines netesybas skaičiavo ne pagal sutarties 6.1 punktą, pagal kurį sutartinių netesybų suma būtų 1262, 17 lt, o grindė minimalių nuostolių paskaičiavimo lentele (b.l.80), kur netesybų dydis buvo skaičiuojamas pagal vidutinės svertinės kapitalo kainos (WACC) duomenis, t.y grindžiamas pinigų nuvertėjimu. Kauno miesto apylinkės teismas sutiko su šiuo ieškovo reikalavimu, jį tenkino. Kauno apygardos teismas pažymi, kad Įstatymų leidėjas numatė galimybę šalims laisvai susitarti dėl netesybų dydžio (LR CK 6.71 str.), ką šalys ir numatė sudarytosios Sutarties 6.1 -6.3 punkto sąlygose. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, ex officio patikrino šalių sudaryto susitarimo reikalauti-mokėti sutarto dydžio delspinigius teisėtumą ir pagrįstumą kredito gavėjo (vartotojo) teisių apsaugos aspektu, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nurodydamas tas aplinkybes ir motyvus, kuriais vadovaujantis sprendė, kad ieškovo reikalaujamų priteisti delspinigių dydis nėra per didelis, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl Kauno apygardos teismas sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai priteisė 231,25 Lt sutartinių netesybų sumą ieškovui iš atsakovo, nes delspinigiai yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų (LR CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2d.).
Atmestini apeliacinio skundo motyvai dėl nepagrįstai priteisto žyminio mokesčio ar jo dydžio. Teismas, pilnai patenkinęs ieškovo ieškinį, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo visą žyminį mokestį (CPK 93 str.). Skundo motyvas, jog ieškovas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą, nes atsakovas skolą pripažino, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. LR CK 1.125 str. numato sutrumpintus ieškinio senaties terminus palūkanos, netesyboms. Ieškovui nesikreipus į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos, vėliau šią teisę ieškovas gali prarasti dėl pasibaigusių ieškinio senaties terminų. Ta aplinkybė, kad šalims bylos nagrinėjimo metu nepavyko sudaryti taikos sutarties byloje, nėra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną žyminį mokestį.
Kauno apygardos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose nurodoma, jog ieškovo siųsti jam pranešimai apie įsiskolinimą buvo įkainoti neprotingai didele 265 Lt suma , kadangi nustatyta, jog šių sumų priteisti ieškovas neprašė, Kauno apygardos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nereikalauja iš atsakovo priteisti skolos išieškojimo išlaidų, patirtų iki kreipimosi į teismą, į kurias įeitų priminimų apie įsiskolinimą siuntimo išlaidos bei pranešimo apie sutarties nutraukimą išlaidos (b.l.142, 3 pastraipa).
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.