Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-01 · Civilinė byla Nr. 2A-260-227/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-01
Bylos Nr.
2A-260-227/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas
Ieškovas
UAB „General Financing“
Atsakovas
A. A.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-260-227/2010

Irena Stulgienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)36.1; 63.3; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 01 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2140-233/2009 pagal ieškovė UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „General Financing“ 2009-10-15 kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. A. 3 484,87 Lt skolos, 2 282,58 Lt delspinigių, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kas sudarė su atsakovu vartojimo kredito sutarties Nr. 37306091442 finansavimo sandorį Nr. 1, 2007-07-24 finansavimo sandorį Nr. 2, 2007-11-12 finansavimo sandorį Nr. 3, 2007-11-12 finansavimo sandorį Nr. 4. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovui suteikė iš viso 3 627,84 Lt vartojimo kreditą terminui iki 2010-05-12. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl prašo priteisti iš atsakovo visas pagal sutarties 5.3, 5.4 punktus mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu. Atsakovas nemokėjo mokėtinų įmokų daugiau kaip metus laiko. Nors 2009-10-15 dienai atsakovo delspinigių suma sudaro 7 608,61Lt, ieškovas siekdamas operatyviau ir ekonomiškiau išieškoti iš atsakovo skolą, gera valia 70 procentų mažina delspinigius iki 2 282,58Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas, negavęs atsakovo atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, 2009-12-30 sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 3 484,87 Lt skolos, 304,34 Lt, delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-11-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113,66 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinio netenkino.

Teismas nustatė, kad atsakovas nevykdė prisiimtų sutartimi įsipareigojimų, todėl 3 484,87Lt skola iš atsakovo ieškovui priteistina CK 6.38 str. 1 d., 6.205 str., 6.874 str. 2 d. pagrindu.

Teismas nustatė, kad 2007-07-22 vartojimo kredito sutarties Nr. 37306091442 finansavimo sandoriais atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, metines palūkanas, tvarkymo mokestį ir sandorio sudarymo mokestį. Taip pagal 2007-07-22 finansavimo sandorį Nr.1- 15,009 proc. dydžio metinių palūkanų, 0,313 % tvarkymo mokestį, 59,84 Lt sandorio sudarymo mokestį; pagal 2007-07-24 finansavimo sandorį Nr. 2- 14,007 proc. dydžio metinių palūkanų, 0,253 % tvarkymo mokestį, 8,49 Lt sandorio sudarymo mokestis; pagal 2007-11-12 finansavimo sandorį Nr. 3 - 12,002 proc. dydžio metinių palūkanų, 0,322 % tvarkymo mokestį, 59,48 Lt sandorio sudarymo mokestį; pagal 2007-11-12 finansavimo sandorį Nr. 4 - 16,025 proc. dydžio metinių palūkanų, 0,422 % tvarkymo mokestį, 43,03 Lt sandorio sudarymo mokestį.

Teismas nurodė, kad atsakovas iš dalies prievolę įvykdė -sumokėjo 762,92 Lt. Atsižvelgiant į sutarties pobūdį (vartojimo sutartis), sutarties šalis (vartotojas - fizinis asmuo ir kreditorius – juridinis asmuo), skolos dydį – 3 484,87 Lt, šalių sandoriuose sulygtas metinių palūkanų normas, tvarkymo mokesčių dydį, sandorio sudarymo mokesčius, į tai, kad dalis skolos (762,92 Lt) yra grąžinta, laikė, kad sutartyje numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro net 182 proc. metinių palūkanų, yra nepagrįstai dideli ir įtvirtina baudines netesybas, sudarydamos pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti. Todėl teismas taikė CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d.ir netesybas sumažino. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, kai šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nėra nustatyti didesni kreditoriaus nuostoliai, atsižvelgiant į CK 6.210 ir 6.261 str. nustatytas palūkanų normas pagal pinigines prievoles, pripažįstama, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005, 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006, 2006-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006; 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.). Todėl teismas sumažino ieškovo prašomus priteisti delspinigius iki 0,02 procento dydžio už kiekvieną pradelstą dieną, sumažindamas prašomą priteisti 2 282,58 Lt delspinigių sumą iki 304,34 Lt delspinigių (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „General Financing“ prašė panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo2009-12-30 sprendimą dalyje, kurioje buvo atmesta ieškinio dalis dėl 1 978,24 Lt delspinigių priteisimo, ir šioje dalyje ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo 65 Lt žyminio mokesčio ir 59,34 Lt žyminio mokesčio dalies, sumokėtos paduodant ieškinį Rokiškio rajono apylinkės teismui.

Skundą grindė šiais argumentais:

1) Pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė netesybų pobūdį preziumuodamas, kad tai įskaitinės netesybos. Vartojimo kredito sutartyje numatytos netesybos yra išimtinės, t. y. susitarta dėl netesybų, nereikalaujant atlyginti patirtų nuostolių atlyginimo. Jos(netesybos) apima visus ieškovės nuostolius dėl sutarties nevykdymo.

2) Ieškovė gera valia sumažino delspinigių dydį 70 (septyniasdešimčia) procentų, t.y. nuo 7 608,61 Lt iki 2 282,58 Lt, įvertinusi, kad atsakovas dvejus metus nepadarė nei vienos įmokos.

3) Vien procentinė netesybų išraiška negali būti pripažinta netesybų dydį neprotingai dideliu. Teismas turėjo atsižvelgti į suderintą šalių valią, išreikštą sutartyje netesybų dalyje ir nekoreguoti sutarties nuostatų labiau nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą, o pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (LAT 2008-08-25 nutartis c. b. 3K-3-401/2008), nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu - aiškiai per dideliu.

Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų nustatymą. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais busimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl priteisdamas netesybas, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos nustatytos šalių valia ir nurodytos sutartyje, ir nekoreguoti sutarties nuostatų labiau nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą, o pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.

4) Netesybos neturėtų būti mažinamos tiek, kad jos taptų mažesnės už nuostolius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuo atveju kreditorius patiria nuostolius, susijusius su ikiteisminio skolos išieškojimu (mokėdamas skolų išieškojimo agentūroms), negaudamas pajamų (negalėdamas suteikti finansinių paslaugų kitiems asmenims tokia apimtimi, kuria laiku neįvykdomi įsipareigojimai), negalėdamas tinkamai vykdyti prievolių tretiesiems asmenims, teikdamas pranešimus ir priminimus klientam (ryšio išlaidos, priminimų pateikimo išlaidos, klientų paieškos išlaidos ir kt.). Be to pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio.

5) Pagal teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, kai yra itin svarbus griežtas prievolių vykdymas, netesybų dydžio protingumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į griežto sutarties vykdymo svarbą. Ieškovė yra finansų įstaiga, kuri privalo veikti saugiai ir patikimai, valdyti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką. Netesybos yra viena svarbiausių priemonių sandorių rizikai valdyti ir Bendrovės stabilumui užtikrinti. Apie netesybų dydį klientai yra aiškiai informuojami, jiems pranešama apie prievolių vykdymo laiku svarbą, ir tai yra viena iš esminių sutarties sąlygų, todėl teismas nepagrįstai sumažino priteistinų netesybų dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų(CPK 320 str.).

Šioje byloje apeliantas nesutinka su priteista delspinigių suma.

Įstatymas nustato, kad šalys susitarimu gali nustatyti atitinkamo dydžio procentus (palūkanas) už suteiktą paskolą(CK 6.872 str.1d). Netesybomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Tai reiškia, kad netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai šalys susitarė dėl palūkanų, teismas turi patikrinti ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-258/2005) .

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar šalių vartojimo kredito sutartyse sutartos palūkanos atitinka išvardintus principus, atsižvelgė į sutarties šalis, prievolės pobūdį, jos dydį, santykį su palūkanų dydžiu, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, galimybę kreditoriui lupikauti, t.y. gauti neprotingai didelius delspinigius, tinkamai pritaikė įstatymą ir sumažino septynis su puse kartų reikalaujamus priteisti delspinigius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog priteistų delspinigių dydis kompensuoja ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamos sutarties vykdymo. Šalių pasirašytoje ieškovo parengtoje standartinėje vartojimo kreditų sutartyje (6.3 punkte) buvo numatyta, kad atsakovas moka ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną kas per metus sudaro 182 procentus. Tai reiškia, kad buvo nustatytos baudinio pobūdžio netesybos, o tokio pobūdžio netesybų(baudinių) LR CK 6.71- 6. 75 straipsniai, reglamentuojantys netesybas, nenumato. Pagal LR CK 6.210 straipsnį minimalius nuostolius sudarytų ne mažiau kaip 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Minėta, kad sutartyje numatyti delspinigiai sudaro 182 procentus metinių palūkanų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas mažindamas prašomus pagal sutarties 6.3punktą 2 282,58 Lt dydžio delspinigius iki 0,02 procento dydžio už kiekvieną pradelstą dieną(t.y. iki 7,3 proc. dydžio metinių palūkanų) ir priteisdamas 304,34Lt, tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias paskirstymą bei sutarčių aiškinimą, nenukrypo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Priteistas delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.).

Priešingai nei teigia apeliantas, teismo nustatytas delspinigių skaičiavimas nepakeičia sutarties esmės, nes, kaip minėta, be kitų, aukščiau aptartų aplinkybių buvo įvertinta tai, jog vartojimo sutartis – standartinė, paruošta ieškovo- juridinio asmens ir prie joje nustatytų sąlygų prisijungė fizinis asmuo- atsakovas.

Ta aplinkybė, jog ieškovas iš jo priskaičiuotų 7 608,61 Lt dydžio delspinigių gera valia atsisakė didžiosios dalies-70 procentų ir reikalavo priteisti tik 2 282,58Lt šiuo atveju reikšmės neturi, nes, kaip minėta, ieškovas delspinigius skaičiavo po 0,5 procentus už kiekvieną pradelstą dieną, o pirmosios instancijos teismas, tinkamai motyvuodamas sprendė, kad jie mažintini iki 0,02 procentų už kiekvieną pradelstą dieną. Su šia apylinkės teismo išvada kolegija sutinka.

Pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais , nėra. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų(CPK 329str.2d.). Todėl aptartais motyvais apeliacinis skundas atmestinas(CPK 337 str.1p). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p).

. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.

Priteisti iš UAB „General Financing“, į.k.(duomenys neskelbtini) 2,70Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėLaimantas Misiūnas.