Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir A. S. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų inžinerija“, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, T. S., R. P. (J.), M. M., G. P., K. M., akcinė bendrovė „Luminor Bank“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai byla nutraukiama ieškovei atsisakius ieškinio.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad ieškovė 2018 m. sausio 16 d. pateikė ieškinį, kurį teismas 2018 m. sausio 23 d. priėmė. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę statytojai A. S. statyti naują neypatingosios kategorijos gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamąjį namą ir rekonstruoti neypatingosios kategorijos gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perstatant jį į nesudėtingosios kategorijos pagalbinio ūkio pastatą, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas). Leidimas išduotas pagal UAB ,,Vakarų inžinerija“ 2017 m. parengtą statinio projektą: ,,Vieno buto gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) statybos projektas“. Minėta, kad atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Vienas pagrindinių nesutikimo su ieškiniu argumentas – įstatymo Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reglamentavimo planuojamas pasikeitimas. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą stabdė du kartus – 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2020 m. vasario 14 d. – būtent dėl to, kad laukė, kol bus priimti ir įsigalios minėti įstatymų pakeitimai. Be to, 2020 m. vasario 14 d. nutartimi teismas įpareigojo trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos, priėmus jos nurodytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus (Derinimo tvarkos aprašą ir Apsaugos zonų planų rengimo tvarkos aprašą) ir parengus Klaipėdos meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonų planą nedelsiant informuoti teismą. 2023 m. sausio 3 d. trečiasis asmuo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė informaciją, kurioje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d. kadastro tvarkytojo sprendimu padaryta žyma Nekilnojamojo turto registre apie teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Klaipėdos meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonų teritorijos unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujino. Ieškovė 2023 m. sausio 27 d. pateikė teismui ieškinio atsisakymą, kuriuo prašė priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti, bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, civilinę bylą nutraukė. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir iš ieškovės priteisė atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nesutinka su teismo nutartimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei joje teismo padarytomis išvadomis.

13. CPK 94 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022, 55, 56 punktai).

17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30, 31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės, todėl, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas turėjo atsižvelgti į jų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Ieškovė, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) atlieka statybos valstybinę priežiūros funkciją, be kita ko, ir statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). To paties Priežiūros įstatymo reglamentuota, kad Inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu; Išsamią statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimų tvarką pagal Inspekcijos darbo planus tikrintinų statybą leidžiančių dokumentų rūšis nustato, su statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimais susijusių dokumentų formas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumui patikrinti pateiktinų dokumentų sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas (Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 8 dalis). Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą. Jeigu nustatomi pažeidimai tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos, kitų institucijų kompetencijos srityje, į teismą savo iniciatyva ar kitų asmenų kreipimosi pagrindu kreipiasi ši institucija. Jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai (Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis). Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, <...> prašymą dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikia teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos.

20. Nurodyto įstatyminio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad Inspekcija vykdydama statybos valstybinės priežiūros funkcijas ir 2018 m. sausio 2 d. patikrinimo aktu nustačiusi, kad leidimas išduotas neteisėtai, padaryti esminiai pažeidimai, dėl kurių statyba yra negalima, privalėjo ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo patikrinimo akto surašymo dienos kreiptis į teismą. Inspekcija, nustačiusi pažeidimus, kurie galėjo būti pašalinti tik teismo sprendimu, neturėjo galimybės nesikreipti į teismą dėl leidimo panaikinimo ir turėjo teisėtą pagrindą šioje byloje pareikšti ieškinį. Ieškovės inicijuotas teisminis procesas baigėsi jai atsisakius ieškinio, pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui ir atsakovei atlikus tam tikrus procedūrinius veiksmus, praradus suinteresuotumą šį procesą tęsti. Taigi, reikšdama civilinį ieškinį Inspekcija nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o įgyvendino jai valstybės pavestas statybos valstybinės priežiūros funkcijas.

21. Vertinant Inspekcijos procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu nuo 2018 m. sausio 23 d., kai ieškinys buvo priimtas iki 2023 m. vasario 3 d. nenustatyta, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės procesinio elgesio, tačiau jokio konkretaus procesinio elgesio neįvardijo. Vertinant šios civilinės bylos eigą, matyti, kad civilinė byla du kartus buvo sustabdyta teismo 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2020 m. vasario 14 d. nutartimis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 3 d. trečiasis asmuo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė informaciją, kurioje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d. kadastro tvarkytojo sprendimu padaryta žyma Nekilnojamojo turto registre apie teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Klaipėdos meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonų teritorijos unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 16 d. atnaujino bylos nagrinėjimą. Inspekcija 2023 m. sausio 23 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. PS1-1 konstatavo, kad nustatyti pažeidimai yra pašalinti. Pirmosios instancijos teismui 2023 m. sausio 27 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė, įvertinusi tai, kad pasikeitė įstatyminis reglamentavimas, kad gauta informacija, jog 2022 m. gruodžio 29 d. kadastro tvarkytojo sprendimu padaryta žyma Nekilnojamojo turto registre apie teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atliko patikrinimą, kurio metu konstatuota, jog nustatyti pažeidimai yra pašalinti. Šios aplinkybės konstatuotos ieškovės 2023 m. sausio 23 d. patikrinimo aktu, pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ieškovė pateikė 2023 m. sausio 27 d. Visos šios nurodytos aplinkybės lėmė, kad ieškovė ieškinio atsisakė tik tada, kad ieškovės nustatyti pažeidimai buvo visiškai pašalinti.

22. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija lėmė tai, kad dėl ieškovės inicijuotos bylos atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės procesinį elgesį tinkamu, tačiau netinkamai vertino tai, kad jos patirtas atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodydama, kad su ieškiniu nesutinka, be kita ko, akcentavo, kad įstatyminis reguliavimas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijose bus pakeistas, ir pritarė kitos atsakovės ir trečiojo asmens prašymui stabdyti bylos nagrinėjimą iki įsigalios Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Tuo pagrindu, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijose planuojamas keisti įstatyminis reglamentavimas buvo teikiamas ir atskiras prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kurį pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino. Ieškovė procesiniai veiksmai nesąlygojo proceso trukmės, kadangi procesas buvo sustabdytas būtent dėl atsakovų ir trečiojo asmens prašymų, kuriems pritarė iš atsakovė – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo ieškovės procesinį elgesį – ieškinio pateikimą, procesinį elgesį civilinės bylos nagrinėjimo eigoje vertinti kaip nesąžiningą CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepiktnaudžiavo procesu, atsakovė gindama savo interesus, teikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, taip pat naudojosi advokato paslaugomis teismo posėdžiuose, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad bylos eiga keitėsi dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė vykdė savo pareigą teikdama atsiliepimą ir kt., tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad ji patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės kaltės. Aplinkybė, kad teisminio nagrinėjimo metu pasikeitė įstatyminis reglamentavimas, kurio pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą vykdydama jai įstatymo pavestas statybos priežiūros funkcijas, nereiškia, jog ieškovė neteisingai įvertino ginčo perspektyvas ir nepagrįstai kreipėsi į teismą, nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu.

24. Atskiruoju skundu ieškovė taip pat nurodo ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jos turimi resursai buvo nepakankami, t. y. niekaip nepagrindė advokato pasitelkimo šioje konkrečioje byloje. Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti atstovą. Dėl kito asmens nepagrįsto kreipimosi į teismą išlaidų advokato pagalbai patyręs asmuo turi teisę jas atgauti, nes priešingu atveju, kita šalis patirtų nuostolių. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos taip pat ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisė į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginimą įtvirtinta CPK 98 straipsnyje.

25. Konstatuota, kad atsakovė patyrė išlaidų advokato pagalbai, nes gynėsi nuo ieškovės ieškinio ir patikslinto ieškinio, kitų procesinių prašymų. Į ieškovės procesinius dokumentus pateikti atsakovės atsiliepimai. Atsakovė turi teisę pasitelkti advokatą atstovauti byloje, įvertinusi bylos pobūdį ir kitas su bylas susijusias reikšmingas aplinkybes. Tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje dirba teisininkų, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad jos išlaidos už advokato pagalbą konkrečioje byloje yra nesąžiningos ir nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė nesąžiningai naudojosi advokato pagalba ir dirbtinai didino bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek ieškovės, pareiškiant ieškinį teisme, kuri atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tiek ir atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, jos sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kadangi abiejų šalių procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas, jų bylinėjimosi išlaidų nesąlygojo netinkamas priešingos šalies procesinis elgesys byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovės yra nepriteistinos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), dėl to nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

28. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.