Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės mažosios bendrijos „Apskaitos kubas“ vadovei V. P., atsakovės atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei,

trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Avola“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. (V. Ž.) ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Apskaitos kubas“ ir D. P., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Avola“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, dėl paslaugų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ab initio ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad UAB „Avola“, atstovaujama direktoriaus D. P., ir MB „Apskaitos kubas“, atstovaujama vadovės V. P., sudarė šias sutartis:

· 2017 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutartį, kartu su priedu Nr. 1 prie 2017 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutarties (toliau – Sutartis 1) (el. b. I tomas, 21-24 psl.);

· 2017 m. spalio 13 d. buhalterinės apskaitos teikimo sutartį, kartu su susitarimu prie 2017 m. spalio 13 d. buhalterinės apskaitos teikimo sutarties ir Priedu Nr. 1 prie 2017 m. spalio 13 d. buhalterinės apskaitos teikimo sutarties (toliau – Sutartis 2) (el. b. I tomas, 25-29 psl.);

· 2017 m. spalio 16 d. finansinės rizikos valdymo teikimo sutartį, kartu su priedu Nr. 1 prie 2017 m. spalio 16 d. finansinės rizikos valdymo teikimo sutarties (toliau – Sutartis 3) (el. b. I tomas 30-33 psl.).

Ieškovo pateikti banko sąskaitos ir pirkimo faktūrų žurnalo išrašai, bei atsakovės MB „Apskaitos kubas“ pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad pagal Sutartį 1 atsakovei 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais iš viso buvo išmokėta 468,88 Eur kartu su PVM, pagal Sutartį 2 už laikotarpį nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. vasario mėnesio imtinai išmokėta 6231,5 Eur kartu su PVM, pagal Sutartį 3 už laikotarpį nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. sausio mėnesio imtinai išmokėta 6140,75 Eur kartu su PVM (el. b. I tomas 35-40, 90, 95-101, 103-106, 111-112 psl.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1256-513/2018 UAB „Avola“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“ (el. b. I tomas 63-64 psl.).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad sutarčių sudarymo metu D. P. turėjo įgaliojimus veikti UAB „Avola“ vardu, o V. P. MB „Apskaitos kubas“ vardu. Taip pat byloje nėra ginčo, kad ieškovas V. Ž. yra UAB „Avola“ akcininkas.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl Sutarties 2 pripažinimo negaliojančia (2017 m. spalio 13 d. buhalterinės apskaitos teikimo sutarties). Atsakovai dėl to prieštaravimų neteikė.

Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas ir byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovui išaiškintina, kad, nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu draudžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ginčo esmė.

Dėl ginčui taikytinų teisės normų akcininkui reiškiant ieškinį nemokios bendrovės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Avola“ 2018 m. birželio 18 d. iškelta bankroto byla, teismas analizuoja subjektų, galinčių reikšti ieškinį dėl nemokios bendrovės sudarytų sandorių nuginčijimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą akcininkas turi teisę reikšti išvestinį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovei už bendrovės vadovo ir (ar) valdybos narių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir po to, kai iškelta bankroto byla, ypač tuo atveju, kai ieškinio nereiškia įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, vertinant tai, ar akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo po to, kai iškelta bankroto byla, būtina atsižvelgti į ABĮ 14 straipsnio 1 dalies normą, kurioje nustatyta, kad akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal išdėstytos įstatymo normos nuostatą, kad šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, akcininko teisė reikšti ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus ieškinius gali būti paneigta tik įstatymu ir tik jame aiškiai (expressis verbis) suformuluotu tokiu apribojimu. Tokio apribojimo ĮBĮ nėra. Taigi iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad akcininko teisė, nustatyta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nėra paneigta, todėl darytina išvada, kad akcininkas, gindamas savo turtinį interesą, turi teisę reikšti ieškinį buvusiam bendrovės vadovui, prašydamas atlyginti žalą, atsiradusią pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu ir tuo atveju, kai įmonei iškelta bankroto byla.

Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį atsakovei MB „Apskaitos kubas“.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto normą, nurodyta, kad joje įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys (angl. shareholder derivative action), t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys prieš trečiuosius asmenis. Tokiu ieškiniu siekiama suteikti akcininkui locus standi ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. S. S., bylos Nr. 3K-3-23/2013). Tačiau ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta akcininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, suteikia kasatoriui teisę reikalauti atlyginti žalą iš bendrovės vadovo, nagrinėjamu atveju D. P., tačiau negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti teisę bendrovės vardu reikalauti atlyginti žalą iš kitų asmenų.

Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, o ieškovas nenurodė teismui jokio įstatyminio pagrindo, kuriuo remiantis ieškovas kaip bendrovės akcininkas išvestiniu ieškiniu prašo iš atsakovės MB „Apskaitos kubas“ taikant restituciją priteisti 18319,63 Eur žalą. Atsakovė MB „Apskaitos kubas“ nėra ir nebuvo UAB „Avola“ valdymo organas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė teikė UAB „Avola“ buhalterines paslaugas, ką patvirtino ir ieškovas atsisakydamas reikalavimo dėl Sutarties 2 pripažinimo negaliojančia, o finansinių, buhalterinių paslaugų teikimas pagal sutartis tarp atsakovės ir UAB „Avola“ šiuo atveju nesuteikia teisės ne sutarties šaliai (sutarties šalies akcininkui) traukti atsakove MB „Apskaitos kubas“ bendrovei privalančiu atlyginti žalą asmeniu, kuris nesusijęs su akcininko teise ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad nei UAB „Avola“ vidiniai dokumentai, nei akcininkų sprendimai, nei ABĮ, ĮBĮ, CK nesuteikia teisės bankrutuojančios bendrovės akcininkui reikšti ieškinį ne bendrovės valdymo organams, ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovei MB „Apskaitos kubas“ atmestini kaip neturintys įstatyminio pagrindo.

Tolesnis ieškinio reikalavimų, grindžiamų ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto, CK 1.86, 1.82, 2.87 pagrindais, pagrįstumas vertintinas tiek, kiek jis susijęs su atsakovu D. P., kaip buvusiu UAB „Avola“ vadovu.

Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį atsakovui D. P..

Nustačius, kad bendrovės akcininkas turi teisę reikšti išvestinį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui, prašant atlyginti bankrutuojančiai bendrovei žalą, atsiradusią pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu ir tuo atveju, kai įmonei iškelta bankroto byla, ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas D. P. būdamas UAB „Avola“ vadovu, turėjo užtikrinti, kad sudarant Sutartį 1 ir Sutartį 3 UAB „Avola“ nebūtų padaryta žalos, tačiau nevykdė šios pareigos. Teigia, kad D. P. būdamas trečiojo asmens vadovu, sudarė tariamus, prieštaraujančius trečiojo asmens veiklos tikslams sandorius – Sutartį 1 ir Sutartį 3, pagal kuriuos be pagrindo sumokėjo MB „Apskaitos kubas“ atlygį. D. P. tokiais savo veiksmais pažeidė CK 2.87 straipsnyje nurodytas jo, kaip juridinio asmens valdymo organo nario, pareigas ir atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių Trečiasis asmuo patyrė žalos, kuri sumažino Bendrovės trumpalaikį turtą, t. y. grynuosius pinigus, be to, šis turtas galėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti. Tokie D. P. neteisėti veiksmai, lėmę žalos Bendrovei padarymą ir nagrinėjamu atveju negali būti laikomi susijusiais su įprasta įmonės ūkinės - komercinės veiklos rizika, kurią konstatavus galimas teisinės atsakomybės netaikymas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos D. P., kaip trečiojo asmens vadovo nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. kovo 23 d., civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė.

Vertindamas ieškovo nurodytus argumentus, Teismas atkreipia dėmesį, kad visų pirma ieškovas reiškia reikalavimą ne tiesiogiai D. P., kaip UAB „Avola“ direktoriui dėl žalos atlyginimo, o prašo teismo pripažinti negaliojančiomis Sutartį 1 ir Sutartį 3 remdamasis įvairiais sandorių negaliojimo pagrindais.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės aktuose nėra numatyta akcininkui teisė ginčyti bendrovės vardu sudarytus sandorius. Taisyklės, kad akcininkai neturi teisės ginčyti bendrovės vardu sudarytų sandorių, išskyrus sandorius, kuriais tiesiogiai pažeidžiamos akcininko teisės (pvz., akcininko pirmenybės teisė įsigyti bendrovės išleidžiamas akcijas), buvo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-653/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Todėl teismas vertina ieškovo kaip UAB „Avola“ akcininko teises ginčyti sandorius, pagal nurodytus faktinius ir teisinius pagrindus.

Dėl Sutarties 1 ir Sutarties 3 nuginčijimo CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu.

CK 1.82 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: 1) sudarė sandorį viešasis ar privatus juridinis asmuo; 2) sudarytas sandoris prieštarauja jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., 3) jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens, – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; 4) konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu, ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandorių pripažinimo negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012, kt.). Sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

CK 1.82 straipsnyje numatyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą dėl jų pripažinimo negaliojančiais gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Nekyla abejonių, kad ieškinį dėl sandorio ginčijimo šiuo pagrindu gali pareikšti pats juridinis asmuo (CK 1.82 straipsnio 3 dalis); sudarytu sandoriu gali būti pažeidžiami įmonės dalyvių interesai (1.82 str. 3 d.), bet nebūtinai turi būti pažeidžiami ir įmonės kreditorių interesai, arba atvirkščiai. Dėl šios priežasties ieškovas būdamas UAB „Avola“ akcininku, tačiau ne kreditoriumi, turi teisę ginčyti sandorius ir įrodyti, kad, ieškovo kaip UAB „Avola“ akcininko interesai ginčijamais sandoriais yra pažeisti.

Ieškovas nurodo, kad ginčo sutartys buvo sudarytos fiktyviai, t. y. nesiekiant sukurti šalims realių civilinių teisių ir pareigų ir paslaugos pagal Sutartis realiai nebuvo suteiktos. Šie sandoriai buvo akivaizdžiai nenaudingi Bendrovei ir jie neabejotinai pažeidžia privačios įmonės, turinčios tikslą gauti veiklos pelną, taip pat įmonės kreditorių, kuriems apsunkinamos galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš Bendrovės, teises ir teisėtus interesus.

Vertinant aplinkybę, ar ginčijamos sutartys neatitiko įmonės interesų, veiklos pobūdžio, pripažintina, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamų Sutarties 1 ir Sutarties 3 sudarymas tiesiogiai buvo reikalingos teisėtai UAB „Avola“ veiklai.

Pagal Sutartį 1 MB „Apskaitos kubas“ suteikė UAB „Avola“ konsultavimo paslaugas ir išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini). Atsakovų paaiškinimais, UAB „Avola“ direktorius D. P. kreipėsi į MB „Apskaitos kubas“ susidūręs įmonėje su buhalteriniais neaiškumais, todėl Sutartimi 1 MB „Apskaitos kubas“ buvo apmokėta 468,88 Eur kartu su PVM suma, pagal pateiktas sąskaitas už susipažinimą su įmonės veikla ir iškilusiomis problemomis dėl įmonės darbuotojos ir buvusios akcininkės pinigų pasisavinimo iš bendrovės sąskaitos, taip pat už konsultaciją apie buhalterinės apskaitos pagrindinius principus, supažindinimą su verslo apskaitos standartais, susitikimą su apskaitą tvarkančiais įmonės darbuotojais, dvigubos buhalterijos atsiradimo rizikos įvertinimą, ką patvirtina pažyma apie suteiktas paslaugas (el. b. I tomas 93 psl.). Tik po suteiktų paslaugų pagal konsultavimo sutartį įmonės vadovas priėmė sprendimą keisti buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, nutraukė sutartį su UAB „Apskaitos srautas“ ir sudarė Sutartį 2 dėl buhalterinių paslaugų teikimo su MB „Apskaitos kubas“, kurios ieškovas nebeginčija. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Sutartis 1 ne tik, kad nebuvo žalinga įmonės veiklai, bet priešingai, atskleidė prieš tai teikiamų buhalterinių paslaugų trūkumus, įvertino rizikas, dėl ko įmonės vadovas ėmėsi aktyvių veiksmų tinkamai vesti buhalterinę apskaitą su kitu paslaugų teikėju.

Pagal Sutartį 3 MB „Apskaitos kubas“ suteikė UAB „Avola“ finansinės rizikos valdymo paslaugas ir išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini), pagal kurias paslaugas teikiančiai MB „Apskaitos kubas“ išmokėta 6140,75 Eur kartu su PVM. Atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad įmonės darbuotojai dirbo užsienyje, įmonės veikla susijusi su tarptautiniu elementu, todėl buvo būtinas rizikų vertinimas, atliekama pinigų srautų analizė, įmonei nepakako atlikti įprastus buhalterinius veiksmus. Atliktų veiksmų kiekį ir konkrečias paslaugas patvirtina pažymos apie suteiktas paslaugas pagal 2017 m. spalio 16 d. finansinės rizikos valdymo paslaugų sutartį (el. b. I tomas 107-110 psl.).

Minėtu pagrindu ginčijant sutartis ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuriuo remiantis teismas galėtų daryti išvadas, kad įmonei gaunant buhalterinio konsultavimo ir finansinės rizikos valdymo paslaugas pagal ginčo Sutartį 1 ir Sutartį 3 buvo pažeisti V. Ž. kaip UAB „Avola“ akcininko interesai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad už ginčijamas sutartis išmokėta 6609,63 Eur kartu su PVM suma yra akivaizdžiai per didelė, neatitiko rinkos kainų, ar kad suteiktos paslaugos nebuvo būtinos, perteklinės. Taip pat teismas byloje nenustatė, kad ginčijamų sandorių šalys būtų siekusios veikti priešingai bendrovės UAB „Avola“ veiklos tikslams (taip pat ir prieš akcininkų interesus) ar kad įmonės vadovas sudarydamas sutartis siekė asmeninės naudos sau. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog MB „Apskaitos kubas“ pasirašydama ginčo sutartis veikė nesąžiningai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – BAĮ) imperatyviai numatyta, jog ūkio subjekto apskaitą tvarko buhalteris arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė (BAĮ 10 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus mažąją bendriją ir individualią įmonę. Be to, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, išsami ir pateikiama laiku, vadovaujantis apskaitos standartais (BAĮ 3-4 straipsniai). Vadovaujantis nurodytomis nuostatas, UAB „Avola“ tuometinis vadovas D. P. privalėjo užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei finansinės rizikos valdymą įmonėje, todėl Sutarties 1 ir Sutarties 3 sudarymas buvo būtinas normaliam, teisėtam įmonės veikimui, atitiko įmonės interesus bei imperatyvius BAĮ reikalavimus.

Ieškovas neįrodė CK 1.82 straipsnio sąlygų, kurioms esant sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, kaip prieštaraujantys juridinio asmens teisnumui, taip pat neįrodė, jog jo, kaip akcininko interesai sudarytais sandoriais buvo pažeisti, todėl šiuo pagrindu ieškinio reikalavimai netenkintini.

Dėl Sutarties 1 ir Sutarties 3 nuginčijimo CK 1.86 straipsnyje numatytu pagrindu.

Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

CK 1. 86 str. 2 d. numato, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1. 80 str. 2 d. pasekmės, todėl reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo (CK 1.78 str. 5 d. ) gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: 1) teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; 2) teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016 ir joje nurodytą teismo praktiką).

Teismas vertindamas šalių pateiktus įrodymus, duotus paaiškinimus konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti, kad Sutartis 1 ir Sutartis 3 nebuvo vykdomos. Sudarytų sutarčių šalys paaiškino ir pagrindė ginčo sutarčių sudarymo motyvus, pateikė įrodymus, patvirtinančius suteiktų paslaugų apimtis. Tuo labiau, trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo perduoti bankrutuojančios įmonės buhalteriniai dokumentai, iš kurių matyti, kad buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai, įmonei buvo teikiamos paslaugos, todėl nustatytinas faktas, jog sudarydami Sutartį 1 ir Sutartį 3 atsakovai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, D. P. laikydamasis imperatyvių BAĮ reikalavimų siekė tinkamo įmonės apskaitos tvarkymo, o paslaugas teikianti MB „Apskaitos kubas“ siekė gauti atlygį už suteiktas paslaugas.

Ieškovo nurodyti argumentai, kad ginčo sutarčių šalys buvo glaudžiai susiję per įmonės darbuotoją M. N.; ginčo sutartyse tik apibendrintai nurodomos abstrakčios užduotys, visų šių sutarčių turinys ir forma panašūs; sutarties šalys siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sąlygas atsakovams išsimokėti trečiajam asmeniui priklausančias lėšas - sukurti įrankį piniginių lėšų išėmimui, laikytini ieškovo deklaratyviais teiginiais, paremtais subjektyvia ieškovo nuomone, nepateikiant jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytus teiginius.

Ieškovas neįrodė CK 1.86 straipsnio sąlygų, kurioms esant Sutartis 1 ir Sutartis 2 būtų laikomos sudarytomis tariamai, ginčo sutartys realiai buvo įvykdytos, todėl šiuo pagrindu ieškinio reikalavimai taip pat netenkintini.

Nors ieškinio reikalavimuose tiesiogiai nebuvo išreikštas ieškovo prašymas priteisti trečiajam asmeniui D. P. padarytą žalą, atsiradusią pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu, ieškinio dalykas susijęs tik su sutarčių nuginčijimu, tačiau iš ieškinio motyvų, proceso metu šalių paaiškinimų nustačius, kad ieškovas sutarčių nuginčijimą sieja su D. P., kaip juridinio asmens organo nario, neteisėtais veiksmais ir atsakomybe, ir tik dėl šių neteisėtų juridinio asmens organo nario veiksmų akcininkas turi teisę reikšti ieškinį, remdamasis ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas įvertino ieškovo nurodytus argumentus, teisės normas ir nenustatė, kad D. P. bendrovės vardu sudarė nuostolingus sandorius ir/ar jų sudarymu buvo įmonei padaryta žala. Atmetus ieškovo reikalavimus pripažinti sandorius negaliojančiais, t. y. nenustačius atsakovo D. P. neteisėtų veiksmų, neįrodžius patirtos žalos fakto, sudarytais sandoriais ir jų vykdymu, plačiau ieškinyje ieškovui negrindžiant civilinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas neįrodytas ir todėl taip pat negalėtų būti tenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pareikšto reikalavimo ribose (18319,63 Eur) areštuotas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovams priklausantis kilnojamasis turtas ir/ar piniginės lėšos bei turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas juos ar kitus asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovams leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje, kuria iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui D. P. leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu, ir šioje dalyje nustatyta, kad iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui D. P. leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų šeimos poreikių tenkinimu, darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu.

Ieškovo ieškinį atmetus, ieškinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, t.y. lieka galioti tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudos ieškovui skyrimo.

Atsakovas D. P. prašo taikyti ieškovui atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. skirti ieškovui 3000 Eur baudą, 50 % šios sumos paskiriant atsakovams. CPK 7 straipsnio 2 dalyje šalims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas apginti jo manymu pažeistus trečiojo asmens interesus. Tai, kad teismas atmeta ieškovo ieškinį, kaip neįrodytą/nepagrįstą nereiškia, jog ieškovas piktnaudžiavo savo teise, nes piktnaudžiavimas teise pasireiškia ne kreipimusi į teismą, o konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teismo vertinimu, ieškovo kreipimasis į teismą dėl sandorių nuginčijimo nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui netenkinamas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė MB „Apskaitos kubas“ teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 2300 Eur (el. b. II tomas, 100-105, 125-126 psl.). Ieškinį atmetus atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Trečiojo asmens BUAB „Avola“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, atstovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 605 Eur (el. b. II tomas, 127-130 psl.). Ieškinį atmetus trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo V. Ž. pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo ir dalyje dėl 2017 m. spalio 13 d. buhalterinės apskaitos teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia bylą nutraukti.

Ieškovo V. Ž. (V. Ž.) ieškinį atmesti.

Atsakovo D. P. prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui V. Ž. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.

Priteisti iš ieškovo V. Ž. 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės mažosios bendrijos „Apskaitos kubas“ naudai.

Priteisti iš ieškovo V. Ž. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avola“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ naudai.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytas ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi dalyje pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, sprendimo dalį dėl arešto panaikinimo, išsiųsti vykdyti Turto areštų aktų registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.