- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-932-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sūduvos vandenys“
- Trečiasis asmuo
- DNSB „Vėjas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024-12-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sūduvos vandenys“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo DNSB „Vėjas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų skolą – 892,93 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog su draudėja V. M. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-486241, kuria apdraudė patalpas (duomenys neskelbtini). Vykdydamas draudimo sutartį, ieškovas kompensavo draudėjai 892,93 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė 2022-07-15 dėl įvykusio vandens pratekėjimo, daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), trūkus karšto vandens sistemos stovui, kuris priskirtinas pastato bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai (duomenys neskelbtini), esantį daugiabutį įvykio metu administravo uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės būtų ūkis“ todėl ši įmonė yra atsakinga už žalą. Uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės būtų ūkis“ teises ir pareigas perėmė atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“, todėl ji šioje byloje traukiama atsakove.
3. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti visiškai, nurodė, kad draudėjai būnant namuose, per lubas ir sienas pradėjo tekėti vanduo. Nuo ištekėjusio vandens išsipūtė sienų apdaila, matyti nutekėjimo žymės. Draudėjai apmokėta pagal sąmatą apskaičiuota suma, kuria atkurta iki draudžiamojo įvykio buvusi turto būklė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Sūduvos vandenys“ atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Administratorius nusidėvėjusių šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdžių, taip pat ir esančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Šio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai įsteigė bendriją „Vėjas“. Nei uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“, nei teisių ir pareigų perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“ nebuvo ir nėra paskirti minimo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorėmis, todėl nesutinka, jog yra atsakinga dėl kilusios žalos.
5. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog daugiabučio namo gyventojai įsteigė DNSB „Vėjas“. Būtent ji yra daugiabučio namo bendrųjų patalpų valdytoja, todėl, atsakovės nuomone, ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Sudarius sutartį su bendrija pastato būklė tikrinama nebuvo, kadangi už inžinerines sistemas atsakinga savininkų bendrija. Atsakovės įsipareigojimai susiję su vamzdynų priežiūra, šilumos punktų priežiūra, tikrinami parametrai, pildomas priežiūros žurnalas. Inžinerinių sistemų būklę prižiūri už techninę priežiūrą atsakinga įmonė, atsakovė šiame name vamzdyno techninės priežiūros neatlieka.
6. Trečiasis asmuo DNSB „Vėjas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. DNSB „Vėjas“ yra sudariusi su atsakove 2013-07-30 Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. ŠSP-62. Jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl techninio prižiūrėtojo kaltės, ieškovo ieškinys tenkintinas, tačiau ieškovas privalo tai įrodyti. Tikėtina, jog įvykis įvyko ne be buto, kuriame įvyko avarija, savininko priešingo veikimo, nesudarant sąlygų atsakovei tinkamai vykdyti sutartines prievoles. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad trečiasis asmuo iki įvykio nebuvo gavęs iš atsakovės pranešimo apie trukdžius vykdyti sutartines pareigas. Bendrija, nebūdama gyvenamojo namo naudotoja bei jo techninė prižiūrėtoja, negali būti ir atsakomybės, atsirandančios dėl privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, subjektas.
7. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog bendrija „Vėjas“ su pareikštu ieškiniu nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2024-12-17 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą su draudėja V. M. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-486241, kuria apdraudė (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. 2022-07-15 trūkus bendrojo naudojimo karšto vandens sistemos stovui daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), buvo aplietas 10 paminėto namo butas. Įvykio metu pastato (duomenys neskelbtini), administratorė buvo atsakovė UAB „Marijampolės būtų ūkis“. Atsakovė UAB „Sūduvos vandenys“ perėmė uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės būtų ūkis“ teises ir pareigas. Ieškovui, kaip turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl užliejimo vandeniu atsiradusią žalą. Todėl ieškovas atliko žalos skaičiavimus ir išmokėjo 892,93 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Nustatyta, jog avarija įvyko dėl bendrojo naudojimo karšto vandens sistemos stovo gedimo.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė, būdama namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turi pareigą organizuoti daugiabučio namo techninę vamzdynų priežiūrą ir už ją atsakyti. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog vamzdynų sistema nekeista nuo namo pastatymo, pakeisti tik du vandens stovai. Taip pat nustatyta, jog atsakovė, pradėdama vykdyti namo administratorės funkcijas, netikrino vamzdynų sistemos būklės, tik tvarkė jos gedimus, įvykus avarijai. Atsakovė privalėjo tikrinti vamzdynų būklę, juos prižiūrėti, inicijuoti remontą ir taip užkirsti kelią avarijoms. Atsakovė neįrodė, jog dėl svarbių priežasčių negalėjo prižiūrėti bendrųjų inžinerinių sistemų.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, kad jo apdraustas butas buvo aplietas, trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui, tuo pačiu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovo nurodomos žalos atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo bendrųjų inžinerinių tinklų nepakankamą priežiūrą. Atsakovė nepaneigė neveikimo ir neįrodė jos atsakomybę šalinančių aplinkybių – jog ji dėl butų savininkų vamzdyno uždengimo, taip pat jų nesutikimo modernizuoti namą, negalėjo vykdyti pareigos tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą – karšto vandens vamzdį. Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėto neveikimo (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliantė paaiškino, kad DNSB „Vėjas“, atstovaujama pirmininko J. M. ir UAB „Marijampolės butų ūkis“ (kurios teises ir pareigas perėmė UAB „Sūduvos vandenys“) 2013-07-30 sudarė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. ŠSP-62. Sutarties 4.1 – 4.2 punktuose nurodytos atsakovės pareigos. Sutartimi neaptartas ir nenumatytas pastato techninės priežiūros paslaugų ir/ar bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimas, inžinerinių tinklų perleidimas atsakovei nuosavybės ar patikėjimo teise juos valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas paslaugų sutarties nuostatas, nepagrįstai padarė išvadą, jog UAB „Sūduvos vandenys“ yra daugiabučio namo Kokolos g. 7, Marijampolėje, bendrojo naudojimo objektų administratorė. Taip pat, netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 Nr. 603 (ginčui aktuali 2015-08-05 nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, kurių 1 punkte nurodyta: „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir nustato administratoriaus informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį.“
Šalies argumentai
15. Apeliantė paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalai, atsiradusiai jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Atsižvelgiant į tai, apeliantės vertinimu, šioje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ nėra tinkamas atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir prievolės atlyginti žalą.
18. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).
19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustatyti gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka. Pagal šio reglamento 9 punkto nuostatas gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami, atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 punktas), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos, pasibaigus žiemos sezonui (9.2 punktas). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 punktas), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis.
20. Nagrinėjamu atveju DNSB „Vėjas“, atstovaujama pirmininko J. M. ir UAB „Marijampolės butų ūkis“ (kurios teises ir pareigas perėmė UAB „Sūduvos vandenys“) 2013-07-30 sudarė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. ŠSP-62. Šia sutartimi įgyvendinami minėto statybos techninio reglamento reikalavimai.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad ji nėra tinkama atsakovė. Keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, išmokėjus apdrausto buto savininkui draudimo išmoką už aplietą butą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams; daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektas pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles žalai, atsiradusiai jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę atlyginti, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija. Kasacinis teismas, plėtodamas formuojamą praktiką, susijusią su subjekto, atsakingo už žalą, padarytą dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektams priskiriamos inžinerinės įrangos gedimo, nustatymu, pažymėjo, kad pagal statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 29 punkte nustatytą teisinį reguliavimą už šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako gyvenamųjų namų naudotojai ir techniniai prižiūrėtojai.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu atsakovė neprivalėtų nuolat prižiūrėti šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų, su ja būtų sudaryta ne sistemų priežiūros sutartis, o rangos sutartys dėl tam tikrų gedimų remonto. UAB „Sūduvos vandenys“ neginčija, kad perėmė iš UAB „Marijampolės butų ūkis“ paminėtų sistemų priežiūros funkcijas. Kadangi sutartyje aptartos ne rangos dėl tam tikrų gedimų šalinimo sąlygos, o nuolatinės sistemų priežiūros paslaugos, tai teisėta atsakovė yra UAB „Sūduvos vandenys“, kuri šių paslaugų tinkamai neteikė (laiku nepastebėjo susidėvėjusių vamzdžių ir laiku jų nepakeitė). Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šios bylos atsakovę ir iš jos pagrįstai priteisė žalos atlyginimą bei patenkino kitus ieškinyje pareikštus reikalavimus.
23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nekartojami, o apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
24. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino ieškovo ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, atsakovė neįgijo teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų ir neprašė jų priteisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
nutaria:
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2024-12-17 sprendimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.