Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ prašo išduoti Europos vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15161-986/2019, pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą už akių, kuriuo teismas ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo G. B. 434,43 Eur skolą, 1460,22 Eur palūkanas, 75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 434,43 Eur negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1894,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Gelvora“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Reglamento 3 ir 6 straipsnių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog Europos vykdomuoju raštu pripažįstamas pats teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo, jeigu jis atitinka kitas nustatytas sąlygas. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo sprendžiantis teismas. Taigi teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu tik nustačius, kad: a) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir b) neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; ir c) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko Reglamento (EB) Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; ir d) priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (kaip ji apibrėžiama Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje), tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta Reglamento dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo sukūrimo 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija ir skolininkas yra vartotojas. Pripažinus teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu užpildant atitinkamą blanką jo pagrindu yra išduodamas standartinės formos Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu vykdomas teismo sprendimas (Reglamento 9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2014).

Pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalį reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtintas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis procesinių dokumentų įteikimo skolininkui minimalių reikalavimų (Reglamento 13–15 straipsniai). Vienas iš tokių minimalių reikalavimų, keliamas neginčytinų reikalavimų procedūroms, yra bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento skolininkui įteikimas Reglamento 13 ir 14 straipsniuose išvardytais būdais, t. y. dokumento įteikimas skolininkui patvirtinant jo gavimą ar dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismas procesinius dokumentus atsakovui siuntė ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, todėl, nežinant atsakovo gyvenamosios ir darbo vietų, nutarta įteikti jam ieškinio pareiškimą su priedais bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo viešo paskelbimo būdu. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. birželio 4 d. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas per nustatytą 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti įteikimo būdai be skolininko patvirtinimo apie dokumento gavimą, tarp kurių nėra numatytas dokumento įteikimas viešo paskelbimo būdu. Reglamento 14 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta, kad įteikimas pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalies nuostatas neleistinas, jeigu skolininko adresas tiksliai nežinomas. Reglamento preambulės 13 punkte yra nustatyta, jog jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija šių minimalių reikalavimų laikymosi atžvilgiu, negali būti laikomi pakankamais, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui byloje buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, negalima teigti, jog atsakovas žinojo apie teismo procesą ir tylėjimu sutiko su ieškinio reikalavimais. Apibendrinant konstatuotina, jog esant nurodytoms bylos aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas negali būti laikomas neginčytinu ir byloje priimtas sprendimas už akių neatitinka reikalavimų, kurių pagrindu pareiškėjai galėtų būti išduodamas Europos vykdomasis raštas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2S-860-153/2012; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civ. byloje Nr. e2S-1629-273/2018; ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.