- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- eI3-4396-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00415-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. M. V.
- Atsakovas
- Jurbarko rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- UAB „Jurbarko komunalininkas“
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. V. skundą atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2021 m. vasario 22 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. R4-15-147, kuriuo atsisakyta A. M. V. išduoti individualaus naudojimo konteinerius pakuočių atliekoms surinkti;
2) įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti, kad A. M. V. būtų išduotas 0,24 m³ talpos individualus konteineris visų rūšių pakuočių atliekoms (išskyrus stiklo) ir kitoms tinkamoms perdirbti antrinėms žaliavoms surinkti, taip pat išduotas 0,12 m³ talpos individualus konteineris stiklinių pakuočių atliekoms ir kitoms stiklo atliekoms surinkti.
Pareiškėja skunde nurodė, taip pat pareiškėjos atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje susidaro įvairios pakuočių atliekos ir kitos perdirbti tinkamos antrinės žaliavos. Šios atliekos privalo būti rūšiuojamos jų susidarymo vietoje ir išmetamos į tam specialiai skirtus konteinerius bei išvežamos atskirai nuo įprastų komunalinių atliekų. Dėl to pareiškėja kreipėsi į atsakovę ir prašė išduoti jai individualius konteinerius visų rūšių pakuočių atliekoms ir kitoms, tinkamoms perdirbti, antrinėms žaliavoms surinkti. Atsakovė jai pateikė atsakymą, kad savivaldybės įsteigta įmonė UAB „Jurbarko komunalininkas“ pagal 2019 m. spalio 2 d. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartį dėl pakuočių bei popieriaus atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo Jurbarko rajono savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, sudarytą su gamintojų ir importuotojų organizacijomis ir UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, yra įsipareigojusi papildomai įsigyti ir pateikti atliekų turėtojams namų valdose individualaus naudojimo konteinerius pakuočių atliekoms rinkti. Dėl to savivaldybė persiuntė pareiškėjos prašymą UAB „Jurbarko komunalininkas“ su nurodymu pateikti pareiškėjai individualaus naudojimo konteinerius, pakuočių atliekoms surinkti arba pateikti motyvus, dėl kokių priežasčių to negalima atlikti.
Nurodė, kad iš UAB „Jurbarko komunalininkas“ buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai individualaus naudojimo konteineriai pakuočių atliekoms surinkti nesuteikiami vadovaujantis 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo sprendžiamas individualaus naudojimo konteinerių pakuočių atliekoms surinkti išdavimo ar neišdavimo pagrįstumo klausimas. Dėl to pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą atsakovei. Iš atsakovės buvo gautas šioje byloje ginčijamas 2021 m. sausio 20 d. sprendimas dėl individualių rūšiavimo konteinerių išdavimo Nr. R4-15-147, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje ištuštinti konteinerių nėra galimybės dėl blogo kelio, todėl išduoti individualaus naudojimo konteinerius pakuočių atliekoms surinkti netikslinga.
Pabrėžė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 31 p. numatyta savarankiškoji savivaldybės funkcija – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. nuostatas savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybės taip pat privalo įgyvendinti Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus: 1) užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus; 2) užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 17 d.). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 13 d. asmuo (fizinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė) yra komunalinių atliekų turėtojas, nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, ir turi rūšiuoti komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, turi būti užtikrintas aprūpinimas antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 10 d. 3 p.). Įgyvendinant Atliekų tvarkymo įstatymą ir Valstybinį atliekų tvarkymo planą buvo priimti bei patvirtinti Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai. Pagal šių Reikalavimų 27 p. reglamentavimą savivaldybė turi atliekų turėtojui sudaryti galimybes rūšiuoti atliekas. Atliekos rūšiuojamos teisės aktų ir savivaldybės nustatyta tvarka.
Akcentavo, kad įgyvendinant Atliekų tvarkymo įstatymą, Valstybinio atliekų tvarkymo planą ir kitus su atliekų tvarkymo įstatymu susijusius poįstatyminius teisės aktus, atsakovė priėmė ir patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą (toliau – Planas) ir Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Plano 4 skyriaus „Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemonių planą 2014-2020 metais“ 18 lentelės „Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo 2014–2020 metų priemonės“ 3.1 uždavinio „plėsti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimtis“ 3.1.2. punktą atsakovė įsipareigojo dar iki 2018 metų aprūpinti individualius namus konteineriais pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms rūšiuoti, o pagal 3.1.6. punktą - iki 2020 metų organizuoti atskirą pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimą iš individualių namų. Pagal Taisyklių 34.3.1. p. nuostatas komunalinių atliekų turėtojas privalo atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje, siekiant jas atskirai surinkti pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastikus, metalus, įskaitant iš šių medžiagų pagamintų pakuočių atliekas, kombinuotųjų pakuočių ir kitų pakuočių atliekas). Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje (Taisyklių 55 p.). Individualių namų valdų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų individualius surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių aikštelėmis, Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštele (DASA), bei Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis (Taisyklių 58 p.). Individualių namų valdų komunalinių atliekų turėtojai yra aprūpinami 0,24 m³ talpos individualiais konteineriais visų rūšių pakuočių atliekoms (išskyrus stiklo) ir kitoms tinkamoms perdirbti antrinėms žaliavoms surinkti ir 0,12 m³ talpos individualiais konteineriais stiklinių pakuočių ir kitoms stiklo atliekoms surinkti (Taisyklių 59 p.). Iš to seka išvada, kad atsakovė tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai (per pavaldžias įmones) organizuoja atliekų tvarkymą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Nors atsakovė pati tiesiogiai individualaus naudojimo konteinerių pakuočių atliekoms neišduoda, tačiau privalo užtikrinti, kad šią savivaldybei tenkančią pareigą tinkamai įgyvendintų savivaldybės pasitelktos įmonės, šiuo atveju UAB „Jurbarko komunalininkas“.
Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako išduoti pareiškėjai individualaus naudojimo konteinerius pakuočių atliekoms surinkti tik dėl to, kad pareiškėjos sodyba nuo pagrindinio kelio nutolusi daugiau kaip 200 metrų, o gatvė, vedanti link pareiškėjos sodybos, nėra pritaikyta sunkiasvoriam atliekų surinkimo transportui. Atsakovė nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 108 punktu, nes jis reglamentuoja mišrių komunalinių (likusių po rūšiavimo) atliekų, o ne pakuočių atliekų ir kitų, perdirbti tinkamų, antrinių žaliavų tvarkymą. Šią aplinkybę patvirtina pats Taisyklių 108 punkto turinys bei tai, kad jis pateikiamas taisyklių XIII skyriuje „Mišrių komunalinių (likusių po rūšiavimo) atliekų tvarkymas“. Pareiškėjos sodyba nuo pagrindinio kelio nutolusi 480 metrų, o iki artimiausio bendro rūšiavimo konteinerio yra 5340 metrų. Be to, nėra jokių duomenų, kad į pareiškėjos sodybą vedanti gatvė nėra pritaikyta sunkiasvoriam atliekų surinkimo transportui. Taip pat nėra duomenų. ar ši gatvė nėra tinkama sunkiasvoriam atliekų surinkimo transportui apskritai, ar tik esant blogoms oro sąlygoms. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu pareiškėja privalo būti aprūpinta individualaus naudojimo konteineriais pakuočių atliekoms surinkti. Išimčių dėl blogo kelio ar kitokių panašių priežasčių nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato, todėl net ir nesant galimybės prie konteinerių privažiuoti įprasta tvarka, turi būti imamasi priemonių šią problemą išspręsti (pvz., įsigyjant lengvesnę techniką, pasitelkiant daugiau žmogiškųjų išteklių ir kt.). Be to, pagal Kelių įstatymo 3 str. nuostatas gatvės yra priskiriamos prie vietinės reikšmės viešųjų kelių. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai (Kelių įstatymo 5 str. 4 d.). Atsakovė, nustačiusi, kad gatvė nėra tinkama, privalo imtis veiksmų šiai gatvei sutvarkyti. Atsakovės pasiūlymas pareiškėjai atliekų surinkimo dieną individualaus naudojimo konteinerius išvežti iki pagrindinio kelio nepagrįstas ir neteisėtas. Jokie teisės aktai nenumato tokio pobūdžių sąlygų kėlimo atliekų turėtojams. Nevykdydama savo pareigų atsakovė pažeidžia Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, gero administravimo, atsakingo valdymo principus.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovai teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė, taip pat atstovai paaiškino teismo posėdžių metu, kad
pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį atsakovė yra atsakinga už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnį atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 25 straipsnį - savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
Nurodė, kad Jurbarko rajone antrinių žaliavų ir pakuočių atliekas surenka UAB „Jurbarko komunalininkas“. Ši įmonė informavo atsakovę, kad šiuo metu Jurbarko rajono (duomenys neskelbtini) kaime nėra nustatyto individualių antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerių aptarnavimo maršruto ir grafiko. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos gyvenamoji valda yra nutolusi nuo pagrindinių kelių, o privažiavimas prie sodybos su specialiąja sunkiasvore technika šiuo metu yra neįmanomas, todėl pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriai nėra pateikiami. Taisyklių 42 punkte nurodyti atvejai, kuomet komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius. Vienas iš jų - kai yra kliūčių ar grėsmių komunalinių atliekų tvarkytojo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą. Atsakovė kreipėsi į UAB „Jurbarko komunalininkas“, kad bendrovė pateiktų pareiškėjai individualaus naudojimo konteinerius pakuočių atliekoms arba raštu informuotų, kodėl to atlikti neįmanoma. TRATC specialistai, nagrinėdami prašymą atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad pareiškėjos sodyba nuo kelio, kuriuo organizuojamas atliekų surinkimo maršrutas, yra nutolusi daugiau nei 200 metrų atstumu, o šis kelias nėra pritaikytas sunkiasvoriam atliekų surinkimo transportui.
Akcentavo, kad pareiškėja, remiantis Taisyklių 58 punktu, gali naudotis pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių aikštelėmis, Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštele (DASA), bei papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis. Dėl išvardytų priežasčių tiek TRATC, tiek atsakovės nuomone, išduoti individualius rūšiavimo konteinerius pareiškėjai, nesant galimybės juos ištuštinti, yra netikslinga. Vienintelė galimybė suteikti pageidaujamus konteinerius pareiškėjai yra tik tuomet, jei pareiškėja įsipareigos atliekų surinkimo dieną šiuos konteinerius išvežti iki pagrindinio kelio, kuriuo važiuoja atliekas surenkantis transportas. Atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų tinkamai organizuojamas atliekų tvarkymas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Buvo kreiptasi į įmones, kurios pasitelkiamos atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo proceso užtikrinimui, taip pat teikti siūlymai pareiškėjai, kurie bent iš dalies išspręstų susidariusią situaciją. Atsakovė taip pat nėra pajėgi išspręsti problemą, susijusią su gatve, vedančia į pareiškėjos sodybą, dėl kurios būklės sunkiasvoriam atliekų surinkimo transportui yra neįmanoma surinkti susikaupusias atliekas. Jurbarko rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą ir asfaltavimo eiliškumo nustatymo kriterijus bei kelių (gatvių) įtraukimo į Jurbarko rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Jurbarko rajono savivaldybės Taryba.
Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. 11-12-714/2018, o Kauno apygardos teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-459-245/2018 pagal pareiškėjos ir jos atstovo skundus, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad sprendimai buvo priimti nagrinėjant ir vertinant aplinkybes, kurios tiesiogiai ir neatsiejamai susijusios su šioje byloje nagrinėjamu ginčo objektu - rūšiavimo konteinerių išdavimu. Administracinio nusižengimo byloje konstatuotas faktas, kad atsakovės sprendimai, susiję su atliekų tvarkymo paslaugų teikimo užtikrinimu pareiškėjos atžvilgiu, buvo priimti teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjos skundas patenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) Jurbarko r. sav. Pareiškėjos sodybai šis adresas oficialiai teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas Jurbarko rajono savivaldybės direktoriaus 2016 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. O1-1261 „Dėl adreso suteikimo“. Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad pareiškėja ir jos atstovas (sūnus) gyvena namų valdoje, kuri registruota pareiškėjos vardu. Nuo sodybos iki bendros paskirties kelio yra apie 0,5 km atstumas lauko keliuku, kuriuo didesnių gabaritų ir svorio automobiliams, tokiems kaip standartinės šiukšliavežės, pravažiuoti gali kilti problemų. Pareiškėjos sodyboje šiuo metu nėra atliekų rūšiavimo konteinerių. Mišrių atliekų konteineris yra prie pagrindinio kelio maždaug už 0,5 km nuo pareiškėjos sodybos. Artimiausia rūšiuotų atliekų surinkimo aikštelė yra apie 5 km atstumu nuo sodybos. Komunalines atliekas Jurbarko rajono savivaldybėje surenka UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“. Pareiškėjos atstovas 2018 m. liepos 6 d. skundu kreipėsi į Jurbarko policijos komisariatą ir prašė nubausti pagal ANK 518 straipsnį atsakingus Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vadovus. Skunde nurodė, kad mišrių atliekų konteineris yra už 500 metrų nuo sodybos, bet nėra į ką rūšiuoti antrinių atliekų ir todėl sodyboje kaupiasi šiukšlės, o savivaldybė be jokio papildomo mokesčio turėtų aprūpinti tokių atliekų rūšiavimui reikalingomis talpomis, tačiau to nedaro. Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas 2018 m. liepos 26 d. nutarimu ROIK 18089322046 nutraukė administracinę teiseną, nes tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, jog Jurbarko rajono savivaldybės veiksmai būtų buvę tyčiniai, suprantant priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį. Šios sprendimo teisėtumą patvirtino ir Marijampolės rajono apylinkės teismas bei Kauno apygardos teismas (administracinio nusižengimo bylų Nr. II-126-714/2018 ir Nr. AN2-459-245/2018 procesinių sprendimų duomenys).
Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė, siekdama įgyvendinti reikalavimus, susijusius su atliekų tvarkymu, su Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru (toliau – TRATC) sudarė koncesijos sutartį dėl Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų vykdymo. TRAC, vykdydamas pagal Koncesijos sutartį jam pavestas funkcijas, 2019 m. spalio 2 d. su UAB „Jurbarko komunalininkas“ pasirašė pirkimo sutartį Nr. 19-4.34/36 Dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių bei popieriaus atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir jų vežimo paslaugų teikimo Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėja atsakovei 2020 m. vasario 17 d. pateikė prašymą „Dėl rūšiavimo konteinerių (talpų) atliekų susidarymo vietoje pateikimo“. Į šį prašymą atsakovė atsakė 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. R4-15-407. Raštu informavo, kad Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-132, 55 punkte nurodyta, jog komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje. Taisyklių 58 punkte nurodyta, kad individualių namų valdų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų individualius surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis pakuočių atlieku surinkimo kolektyviniu (bendru) konteineriu aikštelėmis, Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštele (DASA), esančia Statybininkų g. 4 E, Jurbarke, bei papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos gyvenamoji valda nutolusi nuo pagrindinių kelių, o privažiavimas prie sodybos su specialiąja sunkiasvore technika šiuo metu yra neįmanomas, todėl pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriai nėra pateikiami. Taisyklių 42 punkte nurodyti atvejai, kuomet komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius. Vienas iš jų - kai yra kliūčių ar grėsmių komunalinių atliekų tvarkytojo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą. 2020 m. spalio 27 d. atsakovė gavo pareiškėjos atstovo – advokato raštą Nr. 1613 „Dėl individualių rūšiavimo konteinerių išdavimo“ su prašymu išduoti pareiškėjai 0,24 m3 talpos individualų konteinerį visų rūšių pakuočių atliekoms (išskyrus stiklo) ir kitoms tinkamoms perdirbti antrinėms žaliavoms surinkti ir 0,12 m3 talpos individualų konteinerį stiklinių pakuočių ir kitoms stiklo atliekoms. Atsakovė 2020 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. R4-15-2124 pareiškėją informavo, kad savivaldybės administracija yra atsakinga konkrečiai už komunalinių atliekų tvarkymo organizavimą, tačiau gyventojams pati nedalina šio tipo konteinerių. UAB „Jurbarko komunalininkas“ yra įsipareigojusi papildomai įsigyti ir pateikti atliekų turėtojams namų valdose individualaus naudojimo konteinerius pakuočių atliekoms rinkti, todėl atsakovė kreipėsi į UAB „Jurbarko komunalininkas“, kad ši pateiktų pareiškėjai individualaus naudojimo konteinerius pakuočių atliekoms arba raštu informuotų, kodėl to atlikti neįmanoma.
Pareikti duomenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 11 d. pareiškėjos atstovas – advokatas atsakovei pateikė raštą Nr. 1687 „Dėl individualių rūšiavimo konteinerių išdavimo“. Atsakovė šioje administracinėje byloje ginčijamu 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. R4-15-147 informavo pareiškėją, kad 2018 m. vasario 19 d. pareiškėja kreipėsi į TRATC su iš esmės analogišku prašymu. TRATC specialistai, nagrinėdami prašymą atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad pareiškėjos sodyba nuo kelio, kuriuo organizuojamas atliekų surinkimo maršrutas, yra nutolusi daugiau nei 200 metrų atstumu, šis kelias nėra pritaikytas sunkiasvoriam atliekų surinkimo transportui. Pareiškėja taip pat informuota, kad vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 108 punktu, savivaldybės teritorijoje susidariusios mišrios komunalinės atliekos iš individualių namų valdų surenkamos kaimuose, kurie nutolę didesniu nei 200 (dviejų šimtų) metrų atstumu nuo kelio, kuriuo yra organizuojamas maršrutas, - kolektyviniais 1,1 m3 talpos Lietuvos Respublikos standartus atitinkančiais konteineriais, kurių skaičius nustatomas pagal poreikį. Taisyklių 58 punktas numato, kad individualių namų valdų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų individualius surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių aikštelėmis, Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštele (DASA), esančia Statybininkų g. 4E, Jurbarke, bei papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis. Dėl išvardytų priežasčių išduoti individualius rūšiavimo konteinerius pareiškėjai, nesant galimybės juos ištuštinti, yra netikslinga. Vienintelė galimybė suteikti pageidaujamus konteinerius pareiškėjai yra tik tuomet, jei pareiškėja įsipareigos atliekų surinkimo dieną šiuos konteinerius išvežti iki pagrindinio kelio, kuriuo važiuoja atliekas surenkantis transportas.
Teismas pabrėžia, kad vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas. Skirtinguose teisiniuose santykiuose reikalavimai dėl priimamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti ir iš dalies skirtingi (pagal minimaliai būtinų prielaidų ir sąlygų sprendimui priimti apimtį, pobūdį ir pan.), nes gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar ginčijamas administracinis aktas atitinka minėtus reikalavimus, turi būti nustatoma kokius specifinius reikalavimus administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui kelia teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius santykius, t. y. turi būti nustatoma kokios faktinės aplinkybės ir kokia apimtimi sudaro minimaliai būtinas prielaidas bei sąlygas priimti administracinį aktą, kad juo asmeniui būtų galima sukurti, panaikinti ar pakeisti subjektines teises ir pareigas.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 1 – 6 dalys reglamentuoja, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (teismas vadovaujasi VAĮ redakcija, galiojusia ginčijamo administracinio akto priėmimo metu). Teismas taip pat atkreipia proceso šalių dėmesį, kad LVAT jau ne kartą yra imperatyviai konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 4 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, jog atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. Pagal ATĮ 25 straipsnio nuostatas savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. ATĮ 30 straipsnio 17 dalis įpareigoja, kad savivaldybės taip pat privalo įgyvendinti Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus: 1) užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus; 2) užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams. ATĮ 30 straipsnio 13 dalis apibrėžia, kad asmuo (tame tarpe ir fizinis asmuo) yra komunalinių atliekų turėtojas, nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, ir turi rūšiuoti komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Visiems komunalinių atliekų turėtojams turi būti užtikrintas aprūpinimas antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis (ATĮ 30 str. 10 d. 3 p.). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 31 punktas numato, kad savarankiškoji savivaldybės funkcija – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Be to, ir poįstatyminiame teisės akte - 2012 m. spalio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų 27 – 30 punktuose įtvirtinti reikalavimai atsakovei, kad savivaldybė turi atliekų turėtojui sudaryti galimybes rūšiuoti atliekas. Atliekos rūšiuojamos teisės aktų ir savivaldybės nustatyta tvarka. Antrinės žaliavos surenkamos į specialiai tam skirtus atliekų surinkimo konteinerius ar kitas specialias tam skirtas priemones. Rekomenduojama antrinių žaliavų ir pakuotės atliekų surinkimui (pirminiam rūšiavimui) naudoti trijų tipų surinkimo konteinerius, skirtus atitinkamai rūšiuoti popieriaus (kartono), plastiko, stiklo, metalo ir kombinuotos pakuotės atliekoms. Surenkamos ir vežamos skirtingų rūšių, atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos antrinės žaliavos negali būti sumaišomos tarpusavyje ir (ar) su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Be to, ir Jurbarko rajono savivaldybės priimtų poįstatyminių teisės aktų normų analizė patvirtina atsakovės pareigas pareiškėjai dėl antrinių atliekų rūšiavimo būdo ir vietos (pagrinde atliekos rūšiuojamos jų susidarymo vietoje – Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano ir Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių principinės nuostatos). Pagal Plano 4 skyriaus 3.1.2. punktą atsakovė įsipareigojo dar iki 2018 metų aprūpinti individualius namus konteineriais pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms rūšiuoti, o pagal 3.1.6. punktą - iki 2020 metų organizuoti atskirą pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimą iš individualių namų. Taisyklių 34.3.1. punktas nustato, kad komunalinių atliekų turėtojas privalo atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje, siekiant jas atskirai surinkti pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastikus, metalus, įskaitant iš šių medžiagų pagamintų pakuočių atliekas, kombinuotųjų pakuočių ir kitų pakuočių atliekas). Taisyklių 55 punktas imperatyviai nurodo, kad komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs administracinėje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir ginčo situacijos aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti 0,24 m³ talpos individualų konteinerį visų rūšių pakuočių atliekoms (išskyrus stiklo) ir kitoms tinkamoms perdirbti antrinėms žaliavoms ir 0,12 m³ talpos individualų konteinerį stiklinių pakuočių atliekoms ir kitoms stiklo atliekoms surinkti. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjos ginčijamas 2021 m. sausio 20 d. individualus administracinis aktas panaikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir atsakovė įpareigotina atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus ABTĮ 88 straipsnio 3 punktu (ABTĮ 56 str.).
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, priimdama ginčijamą administracinį aktą, kaip pakankamu pagrindu nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 58, 108 punktais. Taisyklių 58 punktas prioritetą akivaizdžiai teikia individualiems konteineriams, o 108 punkte nustatytas 200 metrų atstumas negali paneigti pareiškėjos teisės ir, tuo pačiu, atsakovės pareigos, kuri įtvirtinta aukštesnę juridinę galią turinčiuose teisės aktuose (Atliekų tvarkymo įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme, Valstybiniame atliekų tvarkymo plane ir kt.). Teismas teisiškai nereikšmingais laiko atsakovės argumentus apie galimybę gauti pareiškėjos įsipareigojimą dėl konteinerių išvežimo iki pagrindinio kelio. Privažiavimo kelio iki pareiškėjos sodybos tinkamumo ir kokybės klausimai turi būti sprendžiami tarp atsakovės, TRATC ir UAB ,,Jurbarko komunalininkas“.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja skundu prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas bei pateikė 2021 m. vasario 19 d. mokėjimo kvitą, patvirtinantį 23,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Taip pat pareiškėjos atstovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 700 Eur išlaidų, patirtų apmokant už advokato teisinę pagalbą (500 Eur už susipažinimą su pateiktais dokumentais, konsultacijas ir skundo parengimą, 200 Eur už atstovavimą teisme).
Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Patirtos išlaidos grindžiamos 2021 m. vasario 18 d. Pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 1058391 ir 2021 m. balandžio 16 d. Pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 300 Eur, kurie patvirtina, jog pareiškėjos įgaliotas atstovas advokatui D. R. sumokėjo 700 Eur.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi skundą teismui pareiškėja pateikė 2021 m. vasario 22 d. (2021 m. pirmas ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 metų trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1454,80 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 3637 Eur (1454,80 Eur (2020 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Teisinės paslaugos - susipažinimas su pateiktais dokumentais ir konsultacijos laikytinos skundo parengimo sudedamąja dalimi, todėl atskirai nevertinamos. Pareiškėjos prašoma priteisti 500 Eur suma už skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjai iš atsakovo.
Pareiškėjos atstovas advokatas D. R. dalyvavo 2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje (2021 m. antras ketvirtis), kuris truko 1 val. 5 min., kas pagal rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 valandai. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali už atstovavimą teisme galima priteisti suma yra 152,42 Eur (1524,20 Eur (2020 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius). Pareiškėjos prašoma priteisti 200 Eur suma už atstovavimą teisme viršija maksimalų Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl mažintina ir pareiškėjai priteistina 152,42 Eur suma.
Pareiškėjos pateiktas 2021 m. vasario 19 d. mokėjimo kvitas patvirtina 23,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo.
Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjai iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos priteistina 675,42 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 40 str., 41 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. M. V. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. R4-15-147, kuriuo atsisakyta A. M. V. išduoti individualaus naudojimo konteinerius pakuočių atliekoms surinkti;
Įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti, kad A. M. V. būtų išduoti 0,24 m³ talpos individualus konteineris visų rūšių pakuočių atliekoms (išskyrus stiklo) ir kitoms tinkamoms perdirbti antrinėms žaliavoms surinkti, taip pat 0,12 m³ talpos individualus konteineris stiklinių pakuočių atliekoms ir kitoms stiklo atliekoms surinkti.
Priteisti pareiškėjos A. M. V. naudai iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 675,42 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 42 euro ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.