Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjų D. V. ir A. M. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria paliktas galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo K. N. (toliau – Institucija) 2018 m. liepos 26 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. liepos 6 d. Institucijoje buvo gautas D. V. skundas dėl Jurbarko rajono savivaldybės galimai nevykdomų įsipareigojimų dėl atliekų rūšiavimo užtikrinimo ir už tai nubausti atsakingus juridinių asmenų atstovus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį.

2. Institucija 2018 m. liepos 26 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisena. Institucija sprendė, kad tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, jog Jurbarko rajono savivaldybės veiksmai būtų buvę tyčiniai, suprantant priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, bei numatant žalingas šių veiksmų pasekmes ir sąmoningą leidimą joms vykti.

3. Marijampolės apylinkės teisme 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas D. V. skundas dėl Institucijos nutarimo. Skundą padavęs asmuo prašė nutarimą panaikini ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę, už padarytą nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas sprendė, kad nėra jokių objektyvių abejonių nekeliančių duomenų, kad savivaldybė tyčia neatlieka kokių nors veiksmų taip siekdama pakenkti sodyboje vienkiemyje gyvenantiems asmenims. Iš bylos taip pat neaišku, kokie konkretūs nukentėjusių asmenų interesai pažeisti buvo ne vien tuo, kad sodyboje nėra pastatyta atliekų surinkimo konteinerių ar dėl esamo privažiavimo prie sodybos būklės sutvarkymo.

4. Apeliaciniame skunde D. V. ir A. M. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir nubausti atsakingą Jurbarko rajono savivaldybės vykdomosios institucijos vadovą ANK 518 straipsnio numatyta tvarka.

4.1. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neva kilusį ginčą siūlo spręsti administraciniame teisme, tačiau tarp nukentėjusių asmenų ir savivaldybes administracijos nėra jokio ginčo, yra tik konkretus ATĮ 30 straipsnio 10 dalies nevykdymas dėl kurio atsirado žala (vietinės rinkliavos administravimo mokestis, vis didėjantis nerūšiuotų atliekų kiekis sodyboje). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Savivaldybes administracijos atstovai teismo posėdyje melavo teismui neva atliekų vežimui jokių leidimų nereikia, tai patvirtina ANK 247 straipsnio 17 dalyje nustatyta atsakomybė už mažo kiekio nepavojingų atliekų vežimą. Nesuprantama, kaip savivaldybės atstovai susimokę kartu su teismu gali siūlyti 82 metų nukentėjusiam nuo savavaldžiavimo asmeniui, daryti administracinį nusižengimą ir gabenti atliekas pusšešto kilometro, verčiant už tai susimokėti pinigus, kita vertus neaišku, kaip P. K. aiškinimu nukentėjęs asmuo naudodamas savo transporto priemonę ir veždamas atliekas atliekų tvarkytojui, galėtų nevykdyti atliekų vežėjo funkcijų.

4.2. Skunde keliamas klausimas, kaip pateikdama motyvuotą informaciją nukentėjusiems asmenims rašte „Dėl atliekų rūšiuojamojo tvarkymo paslaugų“, Jurbarko savivaldybės vykdomoji institucija, kuri atsakinga už atliekų tvarkymą, galėjo vadovautis rekomendaciniu minimalių kokybės reikalavimų 7₁ punktu, kuriame apie rūšiavimą visiškai nekalbama ir tyčia ignoruoti V skyriaus nuostatas kurios tiesiogiai apibrėžia atliekų rūšiavimą. Savivaldybės administracijos atstovai siekdami išvengti administracijos vadovo atsakomybės, teismo posėdžio metu taip pat melavo ir teigė, kad nukentėjusieji nesikreipė dėl specialių maišų išdavimo skirtų atliekų rūšiavimui. Kaip matyti dėl jų kreipėsi net Aplinkos ministerija raštu Nr.(duomenys neskelbtini), tačiau nei maišai nei konteineriai gyvenamojoje valdoje neatsirado iki šiol.

4.3. Skunde pažymėta, kad likusių po rūšiavimo, mišrių atliekų neturi nes visos dar nerūšiuotos, taip pat ir mišrių atliekų konteineris esantis už pusės kilometro yra nereikalingas už kurį teismo teigimu išieškoma vietinė rinkliava. Savivaldybės administracija tyčiniais veiksmais kerta kelią atliekų rūšiavimui. Asmeniškas kreipimasis dėl nemokamų maišų išprovokuotų reikalaujamą kreipimąsi dėl nemokamų dėžių ir t.t. Tokių reikalavimų ar teisių vietinės rinkliavos mokėtojams Jurbarko rajono atliekų tvarkymo taisyklėse nėra nurodyta. Šiuo atveju savivaldybei priklausančio kelio būklė nukentėjusiems asmenims yra visiškai nesvarbi. Jei vežėjas nepravažiuoja su sunkiasvore technika, tegul nusiperka visureigę, o jei nenori pirkti, tegul veža arkliais arba neša, nes ne nukentėję asmenys sugalvojo taip tvarkyti atliekas ir dėl to nesitaria.

4.4. Neįmanoma įsivaizduoti nukentėjusius asmenis einančius per kaimą penkis kilometrus su pilnais atliekų maišais ant nugarų kuriuos nemokamai dalina administracijoje ir vykdančius Jurbarko teismo rūmų neteisėtą nurodymą paremtą geros moralės ir protingumo principais. Tai jau labai panašu į žmogaus veiksmų laisvės varžymą, numatytą BK 148 straipsnyje, nes nei įstatymuose, nei Jurbarko rajono atliekų tvarkymo taisyklėse tokių reikalavimų nėra nurodyta.

5. Nei Institucija nei Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. D. V. ir A. M. V. apeliacinis skundas atmetamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu, prašo nubausti atsakingą Jurbarko rajono savivaldybės vykdomosios institucijos vadovą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nesivadovaujant tik atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Komentuojamo straipsnio dalyje nurodytas vidinis įsitikinimas yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. Aukštesniajam teismui pateiktą skundą pareiškėjai iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui bei Institucijai. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų žinomi žemesniajam teismui ir Institucijai, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, pareiškėjai skunde nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino D. V. ir A. M. V. skundo dėl Institucijos nutarimo ir paliko jį nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir nutartyje išdėstė aplinkybes, kurios leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, jog buvo padarytas koks nors administracinis nusižengimas, nėra, todėl nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

10. Nustatyta, jog gavus pareiškėjų skundą, Institucija atliko įvykio aplinkybių tyrimą – susisiekė su Jurbarko rajono savivaldybės administracijos infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiuoju specialistu. Tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, jog Jurbarko rajono savivaldybės veiksmai būtų buvę tyčiniai, suprantant priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį. Pirmosios instancijos teismas įvertino atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, nustatė, jog jie pažeisti nebuvo. Teismas taip pat nustatė, kad Jurbarko rajono savivaldybės kompetencijoje yra komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatymas, todėl jos veikoje nėra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Su tokia išvada sutinka ir pareiškėjų apeliacinį skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. Byloje esančių duomenų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, todėl pagrindo pradėti administracinę teiseną ir nubausti asmenis, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra.

11. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Jurbarko rajono savivaldybės administracija yra suteikusi motyvuotą informaciją D. V., kaip tai numato Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų, patvirtintų Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D-857 su vėlesniais pakeitimais 2015 01 07 įsakymu Nr. D1-6, 7¹ punktas, kad atliekų vežėjas negali suteikti tokios paslaugos, kaip atliekų surinkimas iš sodybos, dėl kelio, kuris nėra priskiriamas viešiesiems keliams. Pažymėtina ir tai, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl A. M. V. vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

12. Šių duomenų kontekste įvertinus byloje esančius duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti pakankami esminiai procesiniai veiksmai, kurių išdavoje gautų duomenų pakako pagrįstai nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Šių duomenų visumos kontekste daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl Institucijos nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį nepakeistą ir D. V. ir A. M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.