Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiems asmenims A. M. V., D. V., Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK atstovei Rasai Aliošienei, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovams Robertai Raškevičienei, Povilui Kazėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. M. V. ir D. V. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. liepos 26 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas D. V. skundas dėl Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimo (b. l. 3-4). Skundą padavęs asmuo prašė nutarimą panaikini nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę, už padarytą nusižengimą. Skundą teismui persiuntė Marijampolės apskrities VPK Jurbarko RPK kartu su bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ANK) 622 straipsnio 2 dalis).

2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo gautas patikslinimas dėl skundo, kurį pasirašė A. M. V. ir D. V., nurodydami, kad pažeidžiamos jų abiejų teisės (b. l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų teismui dokumentų nustatyta, kad D. V. 2018 m. liepos 6 d. skundu parašė Jurbarko policijos komisariatą nubausti pagal Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnį atsakingus juridinių asmenų vadovus, konkrečiai Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (b. l. 7). Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas Kęstutis Norvaiša 2018 m. liepos 26 d. nutarimu, ROIK 18089322046, nutraukė administracinę teiseną (b. l. 17-18). Nutarimas D. V. buvo įteiktas 2018 m. liepos 30 d. (b. l. 15-16). D. V. skundą nutarimą priėmusiai institucijai pateikė 2018 m. rugpjūčio 16 d. Skundas buvo persiųstas teismui. Pasirašydamas skundą D. V. save įvardijo kaip nukentėjusio asmens A. M. V. atstovą, pateikė įgaliojimą.

Buvo konstatuota, kad skundą paduoda du asmenys A. M. V. ir D. V.. Byloje buvo paskirtas teismo posėdis.

Marijampolės apskrities VPK Jurbarko RPK kaip institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka, o priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisingas (b. l. 25).

Teismo posėdyje A. M. V. ir D. V. palaikė skundą.

D. V. paaiškino, kad mišrių atliekų konteineris yra už 500 metrų nuo sodybos, bet nėra į ką rūšiuoti antrinių atliekų, sodyboje kaupiasi šiukšlės, savivaldybė be jokio papildomo mokesčio turėtų aprūpinti tokių atliekų rūšiavimui reikalingomis talpomis, tačiau to nedaro, dėl maišų išdavimo jis nesikreipė, tik dėl talpų, tačiau mokesčiai vis skaičiuojami, ir už rinkliavos administravimą, jis yra verčiamas pažeidinėti atliekų tvarkymo reikalavimus, artimiausia aikštelė yra Pilies kaime už 5,400 km, jis nėra šiukšlių vežėjas, nes tam būtų reikalingas leidimas, turėtų būti nubausti savivaldybės administracijoje dirbantys atsakingi asmenys, juos turėjo nustatyti policija.

A. M. V. paaiškino, kad sodyboje konteinerių nėra, ji ginčija skolą, nes jai nesudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, iki sodybos kelias yra, nes kitaip ir ji negalėtų išvažiuoti.

Marijampolės apskrities VPK Jurbarko RPK atstovė ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovai prašė skundo netenkinti.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovė R. Raškevičienė paaiškino, kad dėl antrinių žaliavų surinkimo aikštelių išsidėstymo yra priimtas mero įsakymas, tas sąrašas sudarytas, atsižvelgiant į šiukšlių turėtojų skaičių, yra nurodytos konkrečios vietos, kelias iki A. M. V. sodybos yra netinkamas privažiuoti sunkiasvorėms mašinoms, į savivaldybę galima kreiptis dėl specialių maišų išdavimo, tačiau šios sodybos gyventojai to nepadarė, maišai išduodami nemokamai, be jokių sąlygų, surūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, jas reikėtų nuvežti iki artimiausios aikštelės, apie 5 km, tam jokių leidimų nereikia, mokestis paskaičiuojamas tik už mišrių atliekų išvežimą.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovas P. Kazėnas paaiškino, kad atliekų tvarkymas vyksta pagal sudarytus regioninius ir savivaldybių planus, atliekų šalinimo funkcija yra perduota Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui, kuris administruoja ir rinkliavos surinkimą, mokestis skaičiuojamas tik už mišrias atliekas, atliekų turėtojas, nuveždamas surūšiuotas atliekas iki atliekų konteinerių, nevykdo atliekų vežėjo funkcijų, tam leidimų nereikia, jei prie šios sodybos būtų kelias tvirta danga, galėtų privažiuoti šiukšliavežės, buvo siūlomi įvairūs kompromisai, tačiau gyventojai nesutiko, Aplinkos ministerijos numatyta, kad esant ypatingoms sąlygoms savivaldybė motyvuotai gali atsakyti, kodėl neįvykdomos nustatytos sąlygos, tam dabar nėra tinkamos susisiekimo infrastruktūros.

Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK atstovė R. Aliošienė paaiškino, kad atliekant tyrimą nebuvo nustatyta, kad savivaldybė veiktų kaip nors tyčia, numatydama ir siekdama neigiamų pasekmių gyventojams, nebuvo nustatyta nusižengimo požymių, duomenų apie atsiradusią žalą, todėl administracinė teisena buvo nutraukta, atliekant tyrimą buvo išsiaiškinta, kad iki sodybos nėra tinkamo privažiavimo.

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės, nustatytos iš skundo turinio, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų yra tokios: A. M. V. ir D. V. gyvena sodyboje Jurbarko rajone, Kaniūkų kaime. Namų valda registruota A. M. V. vardu. Nuo sodybos iki kelio atstumas apie 0,5 km lauko keliuku, kuriuo didesnių gabaritų ir svorio automobiliai, tokie kaip šiukšliavežės, negalėtų važiuoti. Dėl kelio įrengimo tarp A.M. V., D. V. ir Jurbarko rajono savivaldybės kilęs ginčas. Pačioje sodyboje nėra šiukšlių konteinerio. Mišrių atliekų konteineris yra prie kelio, už 0,5 km nuo sodybos. Artimiausia rūšiuotų atliekų surinkimo aikštelė nuo Vidrų gyvenamosios vietos yra apie 5 km atstumu. Į tą aikštelę gyventojai ir turėtų gabenti surūšiuotas atliekas, tuo tikslu savivaldybės administracijoje galėtų būti išduoti specialūs nemokami maišai, tačiau A. M. V. ar D. V. dėl jų išdavimo nesikreipė. Atliekų surinkimo aikštelės įrengtos pagal nustatytą planą. Pagal sutartį komunalines atliekas Jurbarko rajono savivaldybėje surenka UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 (b. l. 6).

Pagal Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau Lietuvos Respublikos ATĮ) 2 straipsnio 17 punktą atliekų turėtojas yra kiekvienas atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos ATĮ 4 straipsnio 1 dalis). Atliekų turėtojai komunalines atliekas (pvz., buityje, įmonėse, sodo bendrijose, ūkiuose ir kitur susidariusias) privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis, apie kokias teismo posėdyje paaiškino Jurbarko rajono savivaldybės atstovai. Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą (Lietuvos Respublikos ATĮ 30 straipsnis).

Skundą padavę asmenys prašo pradėti administracinę teiseną ir patraukti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atsakingus asmenis administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnį, tai yra už savavaldžiavimą arba savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusi esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Iš bylos medžiagos, teisinio reglamentavimo, dalyvaujančių byloje savivaldybės administracijos atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybė kompetencijos ribose yra komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatymas, todėl galima daryti išvadą, kad jos veikoje nėra Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Skunde nurodytos aplinkybės yra bendro pobūdžio, nekonkretizuojančios, kokie konkrečių asmenų veiksmai gali būti laikomi neatitinkančiais įstatymo reikalavimų, minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimų, geros moralės, protingumo ir teisingumo principų bei kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, ar tie veiksmai ar neveikimas buvo padaryti tyčia ir galėtų būti pripažinti neteisėtais. Jurbarko rajono savivaldybės administracija yra suteikusi motyvuotą informaciją D. V., kaip tai numato Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų, patvirtintų Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D-857 su vėlesniais pakeitimais 2015 01 07 įsakymu Nr. D1-6, 7¹ punktas, kad atliekų vežėjas negali suteikti tokios paslaugos, kaip atliekų surinkimas iš sodybos, dėl kelio, kuris nėra priskiriamas viešiesiems keliams (b. l. 8). Iš paaiškinimų galima daryti išvadą, kad problema kyla dėl privažiavimo prie sodybos. Kaip alternatyva problemai dėl atliekų rūšiavimo siūloma kreiptis į savivaldybę dėl specialių maišų išdavimo. Nėra jokių objektyvių abejonių nekeliančių duomenų, kad savivaldybė tyčia neatlieka kokių nors veiksmų taip siekdama pakenkti sodyboje vienkiemyje gyvenantiems asmenims. Iš bylos taip pat neaišku, kokie konkretūs nukentėjusių asmenų interesai pažeisti buvo ne vien tuo, kad sodyboje nėra pastatyta atliekų surinkimo konteinerių ar dėl esamo privažiavimo prie sodybos būklės sutvarkymo. Paskaičiuota rinkliava už mišrių atliekų tvarkymą negalėtų būti laikoma padaryta žala, be to rinkliava paskaičiuota tik sodybos savininkei A. M. V.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi ginčai dėl savivaldybės veiksmų tvarkant komunalines atliekas, nustatant rinkliavos dydį ir kitų ginčai gali būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir kreipiantis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Kęstučio Norvaišos 2018 m. liepos 26 d. nutarimas paliktinas galioti, skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Palikti galioti Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Kęstučio Norvaišos 2018 m. liepos 26 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.