Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. V. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismas 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu T. V. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 232 straipsnio 2 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnyje, t. y. dėl itin didelio kiekio neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo ir/ar įgijimo bendrininkaujant, o būtent: V. E. 2022 m. vasario 18 d. apie 16.20 val. autotraukiniu, lenkiški valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Švedijos į Norvegiją gabeno 324 kg hašišo, o bendrai veikiantys D. L., D. R. ir T. V. 2022 m. vasario 19 d. nuo 6.06 val. iki 9.28 val. V. E. pasitiko (duomenys neskelbtini) g., Osle, iškrovė autotraukinį ir 285,6 kg hašišo perkėlė į automobilį „Mercedes Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už tai T. V. nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme. Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas T. V. kardomojo kalinimo laikas – 333 dienos.

8. Daugiau atsiliepimų į skundą negauta.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

10. BPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Prašymo dėl Norvegijos Karalystėje priimto sprendimo, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindus ir sąlygas numato Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymu Nr. XII-800 ratifikuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Susitarimas). Šio Susitarimo preambulės 4 konstatuojamoje dalyje nustatyta, jog nuosprendžio vykdymas vykdančiojoje valstybėje turėtų suteikti geresnes nuteistojo asmens socialinės reabilitacijos galimybes. Kompetentinga išduodančiosios valstybės institucija, siekdama įsitikinti, kad vykdančiojoje valstybėje vykdomas nuosprendis suteiks geresnę nuteistojo asmens socialinės reabilitacijos galimybę, turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip asmens sąsajos su vykdančiąja valstybe, ar jis (ji) laiko valstybę savo šeimos vieta, į jo kalbinius, kultūrinius, socialinius ar ekonominius ryšius ar kitas sąsajas su vykdančiąja valstybe. Susitarimo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.

11. Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Tačiau minėto Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant, nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo yra nereikalingas, tai: a) nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje, b) nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone; c) nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Iš bylos matyti, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, 2021 m. vasario 5 d. jis deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1). Taip matyti ir tai, jog Norvegijos migracijos direktorato 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu T. V. nuspręsta išsiųsti iš Norvegijos ir visam laikui uždrausta atvykti į šalį dėl jo 2022 m. vasario 18 d. padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais, už kurios įvykdymą jis Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, patikslintu Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi, buvo nuteistas laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams. Sprendimas dėl T. V. deportacijos yra įsiteisėjęs. Be to, minėtame Norvegijos migracijos direktorato sprendime nurodyta, jog su narkotikais susiję nusikaltimai yra tokio tipo nusikalstama veika, kuri kelia didelę grėsmę visuomenės tvarkai, o tai atitinka Norvegijos migracijos įstatymo 122 straipsnio 1 dalį ir yra viena iš išsiuntimo sąlygų. Taip pat šiame sprendime nurodyta, kad T. V. su Norvegija niekas nesieja, Direktorato nuomone, T. V. toliau leidus gyventi Norvegijoje, jis gali padaryti naujų nusikalstamų veikų, nusikalstama veika buvo padaryta netrukus po to, kai asmuo atvyko į Norvegiją, T. V. Norvegijoje neturi registruotos gyvenamosios vietos ar darbo santykių, jo buvimo Norvegijoje tikslas buvo padėti įvežti narkotikus, kadangi siuntą organizavęs tinklas užsienyje nėra sulaikytas, todėl asmuo nesunkiai galėtų susitarti dėl panašių siuntų į Norvegiją. Šios paminėtos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose numatytos sąlygos, kada nuteisto asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo yra nereikalingas. Dėl to nuteistojo T. V. gynėjo skundo argumentas, jog, tenkinant Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašymą, kai nebuvo atsižvelgta į nuteistojo nesutikimą, buvo pažeistos T. V. teisės, yra nepagrįstas.

12. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju pagal byloje esančius duomenis nenustatyta pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių galėtų būti atsisakoma pripažinti Norvegijos Karalystės nuosprendį ir vykdyti bausmę Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitų sąlygų, dėl kurių tokio nuosprendžio pripažinimas ir bausmės vykdymas bent iš dalies Lietuvos Respublikoje būtų negalimas. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad nuteistojo T. V. nusikalstami veiksmai - neteisėtas itin didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas ir/ar įgijimas bendrininkaujant - kvalifikuoti pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 232 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnį, atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, bei pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam paliko 2023 m. birželio 9 d. Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nes pagal Susitarimo 7 straipsnio 4 dalies nuostatą draudžiama pritaikyti bausmę tokiu būdu, jog ji taptų griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobūdį ir trukmę. Taigi, Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam T. V. paskirta bausmė yra mažesnė nei už tokią pat nusikalstamą veiką būtų skiriama bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį (kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų).

13. Skunde nuteistojo T. V. gynėjas daug dėmesio skiria ginamojo elgesiui bausmės atlikimo metu, teigia, kad įkalinimo sąlygos Norvegijos Karalystėje yra geresnės nei Lietuvoje ir, kad perkėlus nuteistąjį į Lietuvą atlikti paskirtą bausmę, bus pasunkinta nuteistojo padėtis dėl laikymo sąlygų, darbinių aplinkybių bei lygtinio paleidimo taikymo tvarkos, pažeistos jo, kaip žmogaus, pagrindinės teisės ir laisvės. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas pataisos įstaigose nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, taip pat yra suteikiama galimybė dirbti, mokytis ir dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose, o priklausomai nuo teigiamo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo režimas gali būti švelninamas. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio nuostatos numato galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, jog, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimas Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą). Be to, Susitarimas nenumato, jog, sprendžiant nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo klausimą, reikalinga gauti duomenis, susijusius su bausmės atlikimo vieta, sąlygomis, nuteistojo elgesiu ir pan., nes, derinant bausmes, svarbu atsižvelgti į bausmės rūšį ir trukmę, o ne į jos vykdymo sąlygas, kadangi tarptautiniai teisės aktai nenumato bausmės vykdymo sąlygų suderinimo (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-649-530/2022). Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje T. V. atliekant laisvės atėmimo bausmę minėtų reikalavimų nebus laikomasi ar, kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti. Nesant byloje objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo gynėjo advokato nurodytas priežastis, dėl kurių T. V. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės Lietuvoje, vien nuteistojo noras tęsti bausmės atlikimą Norvegijos Karalystėje neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo.

14. Taip pat pažymėtina, kad minėtu Norvegijos migracijos direktorato 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu nuspręsta T. V. visam laikui deportuoti iš Norvegijos. Tai iš esmės paneigia skundo argumentus, jog likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas Norvegijos Karalystėje T. V. suteiks geresnes galimybes socialinei reabilitacijai, o perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į Lietuvą pažeis jo teises, nes net ir tuo atveju, jei nuteistasis liktų atlikti bausmę Norvegijos Karalystėje, po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atlikus laisvės atėmimo bausmę, jis vis tiek būtų deportuotas į Lietuvą be teisės sugrįžti į Norvegijos Karalystę (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-9-354/2022).

15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, pripažindamas nuteistojo T. V. atžvilgiu priimtą Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį, pakeistą Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, kuris buvo patikslintas Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi, bei suderinęs šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. V. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.