Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Naujojoje Akmenėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono sav., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis Švedijoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis B. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

2022 m. balandžio 24 d., apie 13 val. 22 min., kelyje Nr. 141, Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda, ties 208 km, Klaipėdos rajono ribose, B. L. vairavo automobilį „BMW Serie 3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,53 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis B. L. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad grįžęs iš užsienio, nuvažiavo į svečius, ten išgėrė alkoholio, po to nutarė važiuoti namo. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Vairuotojo pažymėjimo neturi, jį yra praradęs seniai. Dėl padarytos veikos gailisi.

Iš Klaipėdos AVPK specialisto M. K. tarnybinio pranešimo ir BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2022 m. balandžio 24 d., apie 13:22 val. kelyje Nr. 141, 208 km., vykdant policinę priemonę buvo sustabdytas automobilis „BMW“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo B. L., kuris nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės. Pirmu pūtimu B. L. nustatytas 2,85 promilių girtumas, o antru 2,53 promilių girtumas (b. l. 1-9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra kelyje Nr. 141, Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda, ties 208 km, Klaipėdos rajono ribose, kur sustabdytas automobilis „BMW“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-19).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijų nustatyta, kad 2022-04-24, 13:27 val. B. L. nustatytas 2,85 promilių girtumas, 13:43 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas (b. l. 20-22).

Iš pareigūnų įvykio vietoje darytų vaizdo įrašų apžiūros protokolo nustatyta, kad įrašuose užfiksuotas B. L. būsenos patikrinimas bei nustatomas 2,53 promilių neblaivumas (b. l. 34-36).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo ir transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilis „BMW“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. vasario 26 d. priklauso D. L., ir yra įsigytas už 950 Eur (b. l. 24, 27-28).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „BMW“, 2001 m. gamybos, kaina su PVM yra 1880 Eur (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo B. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo B. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. B. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (teistumas išnykęs), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, tai rodo, kad suvokė savo elgesio neleistinumą ir savo poelgį vertina neigiamai, dėl padaryto nusikaltimo pasekmių nekilo. Kaltinamasis dirba, turi šeimą, augina ir išlaiko keturis nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į išdėstytas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamasis B. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 24 d., 13:25 val. iki 2022 m. balandžio 25 d., 14:41 val. (b. l. 51-52, 57-59), t. y. dvi paros, šį laiką prilyginant 4 MGL dydžio baudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnio 2 dalis) ( b. l. 78-81).

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Pažymėtina, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma ir asmenims, kurie tokios specialiosios teisės neturi, nes pagal teismų praktiką asmens, neturinčio specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę padėtis negali būti palankesnė už tokią teisę turinčio asmens, t. y., kaltininkui negali būti taikoma švelnesnė baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis B. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, būdamas sunkaus girtumo laipsnio, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Todėl teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise jam yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, didelį neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 25 d. (b. l. 72-75).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaip jau minėta, B. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „BMW Serie 3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad automobilis „BMW Serie 3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – D. L. ir yra jam gražintas. Byloje nėra duomenų, kad minėtas asmuo būtų perdavęs jam priklausančią transporto priemonę kaltinamajam, žinodamas, kad šis vairuos būdamas neblaivus, todėl nėra pagrindo jos konfiskuoti. Atsižvelgiant į tai, B. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW Serie 3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnis). Kaltinamojo gynėja prašė iš kaltinamojo išieškoti ne VšĮ „Emprekis nustatytą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o tą, už kurią automobilis buvo įsigytas pagal 2022 m. vasario 26 d. pirkimo - pardavimo sutartį, t. y. 950 Eur (b. l. 24). Baudžiamojoje byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodoma, jog vidutinė transporto priemonės „BMW“, 2001 m. gamybos, kaina su PVM yra 1880 Eur (b. l. 25). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas, todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma, už kurią galėtų būti įsigytas/parduotas analogiškas automobilis rinkoje, o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įrankių/priemonių vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Taigi, nors kaltinamojo gynėjos teigimu automobilio vertė yra žymiai mažesnė, tačiau vien tai, kad jis buvo įsigytas už mažesnę, nei VšĮ „Emprekis“ nustatyta vidutinė tokio automobilio rinkos vertė su PVM, nepaneigia pastarųjų duomenų, nes įsigijimo kaina tai nėra objektyvus vertės kriterijus, o tik sutarties šalių susitarimo objektas. Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, tačiau šiuo atveju toks specialisto įvertinimas, kuris nustatytų transporto priemonės individualią vertę nepateiktas. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, kad transporto priemonės vertė yra nustatyta objektyviais duomenimis ir abejonių nekelia. Duomenų, paneigiančių nustatytą transporto priemonės vertę, nustatytą VšĮ „Emprekis“, byloje nėra, todėl laikytina, kad vidutinė transporto priemonės „BMW“, 2001 m. gamybos, kaina su PVM Lietuvoje yra 1880 Eur, ir iš kaltinamojo išieškotina būtent tokia suma.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą B. L. priteisimo iš kaltinamojo.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

B. L. bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Diana Vaitkevičienė. Kaltinamajam gynėja paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų neteisingas, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamojo nepriteistinos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamosiose bylose Nr. 1A-458-988/2020, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-491/2022).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

B. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti bausmę – 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti B. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 24 d., 13:25 val. iki 2022 m. balandžio 25 d., 14:41 val., t. y. dvi paras, šį laiką prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę paskirti 56 (penkiasdešimt šešių) MGL, t. y. 2 800,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu B. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu B. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW Serie 3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertės – 1880 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) sumą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, o kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, po to, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, B. L. per 1 (vienerius) metus privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo B. L. atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.