Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. S. ir M. S. atstovo advokato A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8964-1212/2024 pagal ieškovų S. S. ir M. S. ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui ,,K. žemė“ dėl paveldėto pajaus dalies atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8964-1212/2024 pagal ieškovų S. S. ir M. S. ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui ,,K. žemė“ dėl paveldėto pajaus dalies atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovų atstovo advokato (apelianto) atskirojo skundo

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovų atstovo advokato prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo netenkinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10. Remiantis civilinė bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams ieškiniu pareiškus reikalavimus atsakovui dėl paveldėto pajaus dalies atlyginimo ir atsakovui pateikus atsiliepimą, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutartimi nutarta bylos nagrinėjimui rengtis paruošiamųjų dokumentų būdu, nustatyti 14 dienų terminą paruošiamiesiems dokumentams (dublikui, triplikui) pateikti. Nutartis, atsiliepimas į ieškinį bei teismo pranešimas ieškovų atstovui advokatui išsiųsta 2024 m. liepos 4 d. per EPP. 2024 m. liepos 24 d. teisme buvo gautas ieškovų atstovo prašymas dėl termino dublikui pateikti pratęsimo, kuriame ieškovų atstovas nurodė, jog 2024 m. liepos 23 d. grįžus iš užsienio ir prisijungus prie EPP sistemos, rado 2024 m. liepos 4 d. nutartį. Atstovas informavo, jog šiuo metu atostogauja iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., prašė teismo pratęsti terminą dublikui pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovų atstovo prašymas dėl termino pratęsimo dublikui pateikti atmestas. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutartis ieškovų atstovui advokatui įteikta 2024 m. liepos 5 d. per EPP (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis); advokatas prašymą pratęsti terminą dublikui pateikti pateikė 2024 m. liepos 24 d., t. y. jau pasibaigus nustatytam terminui dublikui pateikti, todėl teismas jo pratęsti negali. Teismas atkreipė dėmesį, jog atstovas, nurodydamas, kad atostogauja, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, informacinėje teismų sistemoje LITEKO apie atstovo atostogas duomenų taip pat nėra. Ieškovų atstovui išaiškinta, kad vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Nutartis ieškovų atstovui advokatui išsiųsta 2024 m. liepos 26 d. per EPP.

11. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovams nustatytas terminas iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. ieškinio trūkumams pašalinti (išsamiai nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus ir pateikti tinkamo turinio ir formos dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovai grindžia savo reikalavimus). Nutartis ieškovų atstovui advokatui išsiųsta 2024 m. rugpjūčio 7 d. per EPP.

12. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarta ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas nurodė, jog ieškovams nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų bei pasibaigus šiam terminui, ieškovams neatlikus jokių procesinių veiksmų, ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Nutartis ieškovų atstovui advokatui išsiųsta 2024 m. rugsėjo 2 d. per EPP. 2024 m. rugsėjo 11 d. teisme buvo gautas ieškovų atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties bei atskirasis skundas dėl 2024 m. rugsėjo 2 d. papildomos nutarties (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

13. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarta tenkinti atskirąjį skundą dėl 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas; panaikinti 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas; sprendimą už akių atsisakyti priimti; skirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2024 m. spalio 10 d.; tenkinti atskirąjį skundą dėl 2024 m. rugsėjo 2 d. papildomos nutarties; panaikinti 2024 m. rugsėjo 2 d. papildomą nutartį; atsakovo prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo atmesti; skirti ieškovų atstovui advokatui A. V. 500,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, jog atskirieji skundai tenkintini, nes susidariusioje procesinėje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas yra pažengęs, byloje teismas ir šalys atliko įvairius procesinius veiksmus (buvo sprendžiamas bylų sujungimo, pasirengimo nagrinėjimui ir kt. klausimai), prioritetas teiktinas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie ieškovų atstovo procesinį veikimą (neveikimą) – ieškovai nepateikė paruošiamojo dokumento – dubliko; ieškovų prašymas pratęsti terminą pateikti dubliką atmestas 2024-07-26 nutartimi; šiame prašyme ieškovų atstovas nurodė, kad jis atostogauja iki 2024-08-19; 2024-08-07 nutartimi nustatytu terminu iki 2024-08-26 ieškovai ieškinio trūkumų nepašalino, pasibaigus šiam terminui per 7 dienas ieškovų atstovas neatliko jokių procesinių veiksmų; atskirajame skunde dėl 2024-09-02 nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas nurodyta, kad ieškovų atstovas atostogavo iki 2024-09-02, todėl su 2024-08-07 nutartimi susipažino 2024-09-02; Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad ieškovų atstovas advokatas A. V. dalyvavo Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-628-435/2024 teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. rugpjūčio 27 d., 9 val., taip pat dalyvavo Regionų administracinio teismo bylos Nr. eI2-6601-1161/2024 teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. rugpjūčio 28 d., 9 val. Teismas konstatavo, kad ieškovų atstovas savo procesiniu veikimu (neveikimu) sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą CPK 95 straipsnio 1 dalies prasme t.y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes, pirma, ieškovai du kartus be pateisinamų priežasčių (be pateisinamų, nes ieškovų atstovas nei su prašymu dėl termino dublikui pateikti pratęsimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie savo atostogas, nepaisant to, kad jau 2024-07-26 nutartimi buvo pažymėta, kad įrodymai apie atostogas nepateikti) ne tik praleido teismo nustatytus terminus, bet ir neįvykdė to, ką privalėjo – nepateikė dubliko ir nepašalino ieškinio trūkumų, taigi, ieškovų atstovo nepateisinamas neveikimas yra nevienkartinis ir susijęs su konkrečių įstatymo ir teismo įpareigojimų nevykdymu; antra, procesinių veiksmų neatlikimas sukėlė realias ir reikšmingas pasekmes t.y. lėmė bylos proceso eigos sutrikdymą – praleista pasirengimo nagrinėti bylą stadija, atsirado reali rizika padidėti šalių bylinėjimosi išlaidoms; trečia, ieškovų atstovas prašyme pratęsti terminą pateikti dubliką, nurodydamas konkrečią atostogų trukmę (iki 2024-08-19), tačiau vėliau nepranešdamas teismui apie atostogų trukmės pasikeitimą bei dalyvaudamas teismo posėdžiuose kitose bylose, nors šioje byloje nurodo, kad tuo metu atostogavo, pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus ir neužtikrino tinkamo ieškovų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Teismas ieškovų atstovui advokatui A. V. skyrė 500,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

14. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.

15. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

16. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

17. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

19. Procesinės teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve. Ši laisvė pasireiškia tuo, kad asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti. Tiek nustatytas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja, kad piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).

20. Minėti civilinės bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutartimi nutarta bylos nagrinėjimui rengtis paruošiamųjų dokumentų būdu, nustatyti 14 dienų terminą paruošiamiesiems dokumentams (dublikui, triplikui) pateikti. CPK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką). Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovams buvo nustatytas terminas iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Jeigu ieškinys neatitinka šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovams nustatyti teismo įpareigojimai (pateikti dubliką, pašalinti ieškinio trūkumus) negali būti suprantami kaip ieškovų procesinė teisė, kadangi šiuo atveju nėra pasirinkimo laisvės veikti, o nesant procesinės teisės, nėra pagrindo vertinti piktnaudžiavimo procesine teise. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pažymėjęs – jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).

22. Taigi šiuo atveju ieškovams teismo nutartimis buvo nustatytos procesinės pareigos, kurių nevykdymo pasekmės numatytos atitinkamuose CPK straipsniuose. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Juolab, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarta ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtą, tačiau gavus ieškovų atskiruosius skundus, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarta tenkinti atskirąjį skundą dėl 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties (taip pat ir dėl papildomos nutarties). Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėjamoje byloje taikė CPK 95 straipsnį ir ieškovų atstovo advokato veiksmus (neveikimą) pripažino piktnaudžiavimu procesine teise bei paskyrė baudą.

24. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų atstovo advokato A. V. prašymą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovų atstovui advokatui A. V. paskirtą 500,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų S. S. ir M. S. atstovo advokato A. V. prašymą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovų atstovui advokatui A. V. paskirtą 500,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.