Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio miesto savivaldybėje atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, į bylos nagrinėjimą įtraukiant Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą – Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio miesto savivaldybėje. pateikė išvadą apie tai, kad pareikštas ieškinys yra vaiko interesais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys (ieškovė E. G. ir atsakovas R. K.) yra nepilnamečio T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-22 nutartimi mažamečiam T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), šalių sutarimu buvo priteistas išlaikymas po 125 Lt (37 Eur) per mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo 2012-05-30 iki vaiko pilnametystės. Ieškovė šiuo ieškiniu prašo padidinti išlaikymą iš atsakovo sūnui T. iki 170 Eur per mėnesį, nes nuo teismo sprendimo, kuriuo sūnui buvo priteistas išlaikymas, praėjo 6 metai, sūnus išaugo, dėl ko iš esmės pasikeitė sūnaus išlaikymo išlaidos.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010). Orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinė alga (MMA) šiuo metu yra 380 Eur (2016 m. birželio 22 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 644). Ieškovės teigimu, priteistas išlaikymas iš atsakovo po 125 Lt neatitinka šešerių metų sūnaus poreikių, todėl turi būti padidintas.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių nepilnamečiam sūnui atsakovas turi teikti didesnį, nei 37 Eur (125 Lt) kasmėnesinis išlaikymą, kad dėl ekonominės situacijos šalyje yra išaugusios prekių, paslaugų kainos ir pragyvenimo išlaidos, kad dėl amžiaus yra padidėję nepilnamečio vaiko poreikiai dėl ko išsamiau šiais klausimais nepasisakoma.

Esminis ginčas byloje iškilo dėl to, iki kokios sumos turi būti padidintas iš atsakovo priteisiamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. dydis. Ieškovė prašė iš atsakovo teismo nutartimi priteistą išlaikymo dydį padidinti iki 170 Eur, atsakovas atsiliepime į ieškinį ir parengiamojo posėdžio nurodo, kad turi galimybę ir sutinka mokėti 85-100 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą.

Dėl nepilnamečio T. poreikių. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog vidutiniškai per mėnesį vaiko išlaikymo išlaidos sudaro 340 Eur sumą. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, jog į minėtą sumą neįskaičiavo vaiko pomėgiams skiriamas priemones, nes T. mėgsta konstruoti. Teisme ieškovė taip pat patikslino, jog sūnui reikia naujo kompiuterio, nes senasis, kurį atsakovas remontavo vėl baigia sugesti.

Iš ieškovės teismui papildomai pateiktų čekių, kvitų (b .l. 73-74) matyti, jog 2018 m. rugpjūčio mėnesį sūnui T. nupirkta šortai, marškinėliai, glaudės, batai, biuro kėdė, stalinis šviestuvas, sąsiuviniai, klijai, ir kitos kanceliarinės prekės. Iš ieškovės pateiktos išlaidų suvestinės matyti, kad dalies prekių ir paslaugų nėra pagrindo vertinti kaip skirtų būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Nepateiktos specialisto išvados, kad T. yra būtinas poreikis vartoti kiekvieną mėnesį už 20 Eur vaistų ir maisto papildų. Įtikinamais motyvais nepagrįsta, kad yra būtinumas naudoti dalį higienos ir kosmetikos priemonių, už 20 Eur, o sąraše nurodyti drabužiai taip pat paprastai neperkami kiekvieną mėnesį. Šioje vietoje pažymėtina, kad šalių nepilnametis vaikas yra 8 metų amžiaus, specialiųjų poreikių neturi. Tokiu būdu, teismas turi pagrindo manyti, jog per mėnesį nepilnamečio 8 metų amžiaus T. išlaikymui reikia ne mažesnės nei 280 Eur sumos, papildomai įvertinus aplinkybę, jog vaikui gyvenant su mama faktiškai yra patiriamos didesnės išlaidos, kurių visų neįmanoma pagrįsti rašytiniais dokumentais ir į tai, kad atsakovas vaiką pasiima kas antrą savaitgalį pas save. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog atsakovas teismui nepateikė konkrečių nesutikimo su ieškovės ieškinyje paskaičiuotu vaiko išlaikymu argumentų, jiems įrodyti nepateikė rašytinių įrodymų, todėl teismas mano, jog ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečio T. išlaikymui yra protingo dydžio. Atsakovo į bylą pateiktas aštuonmečio vaiko pilnavertės mitybos planas, kuriame numatytas savaitės meniu vidurkis: 2,34 Eur nėra pasirašytas mitybos specialistės A. Z., be to pastarasis dokumentas prieštarauja Vyriausybės patvirtintoms nepilnamečių sveikos mitybos normoms.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė dirba Uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 390 Eur sumą (b. l. 15), pagal ieškovės teisme duotą paaiškinimą, per paskutinius tris mėnesius ji uždirbo apie 450 Eur per mėnesį, socialinė išmoka vaikui - 45,22 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 1 kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), kito turto ir transporto priemonių neturi, jokių kitų pajamų išskyrus darbo užmokestį negauna. Atsakovas iki 2017-12-31 dirbo Uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vidutinis jo darbo užmokestis per paskutinius mėnesius po mokesčių sudarė apie 629,19 Eur (b. l. 56), šiuo metu atsakovas nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jo pajamos sudaro 609,15 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 137,03 Eur netekto darbingumo pensija. Po patirtos traumos jam nustatytas 50 procentų darbingumas, jis negali dirbti visą kūną veikiančios vibracijos poveikyje, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti su jonizuojančia spinduliuote, kelti krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti naktį, virš 5 metrų aukštyje, požeminius darbus, dėl prasto sveikatos būklės jis yra priverstas eiti nedarbingumo atostogų (b. l. 45-47, 55-59, ), savo vardu atsakovas turi 2 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), kito turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 49-50). Atsakovas išlaiko tris nepilnamečius vaikus: R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), T. K., gimusį (duomenys neskelbtini), D. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei atsakovo, todėl būtent ieškovė turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus T. išlaikymo. Minėta, kad prie nepilnamečio vaiko T., kurio poreikiai per 6 metus pasikeitė, todėl atsakovas turėtų prie sūnaus išlaikymo prisidėtų didesne dalimi nei išlaikymas buvo priteistas 2012-05-22 nutartimi, teismas mano, jog yra pagrindas padidinti išlaikymą, teiktiną iš atsakovo sūnui T., iki 100 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau jam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2054-05-17 nustatė 50 procentų darbingumo lygį ir nurodė, kad jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, negali dirbti visą kūną veikiančios vibracijos poveikyje, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti su jonizuojančia spinduliuote, kelti krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti naktį, virš 5 metrų aukštyje, požeminius darbus. Ieškovė teisme paaiškino, jog atsakovas yra pajėgus susirasti gerai apmokamą darbą ir nepilnamečiam T. teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais, nes bylos duomenis rodo, kad atsakovas ne tik dėl subjektyvių (nuo jo valios priklausančių) priežasčių susikūrė situaciją nedalyvauti darbiniuose santykiuose ir negauti darbinių pajamų, o ir dėl svarbių objektyvių priežasčių (sveikatos būklė). Atsakovas kiekvieną mėnesį moka savo kreditoriams po 115 Eur paskolos už būsto įsigijimą. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog finansiniai įsipareigojimai buvo prisiimti ne siekiant įgyti prabangos ir ne pirmo būtinumo turtą ar esminiai pagerinti savo turtinę padėtį, bet patenkinti vieną iš esminių ir būtiniausių žmogaus poreikių – turėti būstą (b. l. 49). Pagal bylos duomenis, atsakovas yra apie 29 metų amžiaus, jokio kito būsto bei nekilnojamojo turto neturi, įsigytas butas yra ekonominės klasės, 1963 metų statybos name, 44,37 kv. m. ploto, dviejų kambarių, 16 200 Eur vidutinės rinkos vertės 2017-02-17 (b. l. 48-49). Todėl minėta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas elgėsi neatsakingai ar neapdairiai, nes prisiėmė finansinius įsipareigojimus nebūtiniems poreikiams finansuoti ir neįvertino, ar galės tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti nepilnamečiam šalių sūnui. Be atsakovas turi skirti lėšų gyvenamojo būsto komunalinėms paslaugoms apmokėti ir savo sveikatos poreikiams (vaistams ir kitiems specialiems sveikatos poreikiams).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie nepilnamečio šalių sūnaus būtinus poreikius, šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškovės prašymas padidinti nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį iki 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas neatitinka minėtų duomenų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir yra pernelyg didelis.

Dėl visų aukščiau išsakytų argumentų, teismas mano, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), padidinimo tenkintinas iš dalies, išlaikymą iš atsakovo priteisiant po 100 Eur per mėnesį kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2018-07-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko(ų) poreikių proporcingumo principo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad nepilnametis T. K. gyvena su motina E. G., tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. G..

Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas neišsakė jokių prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. tvarkos nustatymo.

Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl ieškiniu siūlomos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaikus tvarkos, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms išvadą teikiančios institucijos - Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio miesto savivaldybėje nuomone, ši bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus, jo teisę nuolat bendrauti su tėvais, šis ieškininis reikalavimas tenkintinas ir nustatytina tokia atsakovo R. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. K. tvarka:

kas antrą savaitgalį R. K. pasiima sūnų iš jų gyvenamosios vietos: penktadieniais nuo 18.00 val.ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.;

lyginiais metais pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną 12 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. ;

nelyginiais metais pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų antrą dieną ir šv. Kalėdų antrą dieną 12 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;

Tėvo dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val., jei savaitgalis pagal grafiką nebus bendravimui su tėvu;

Motinos dieną, jei tas savaitgalis pagal grafiką bus skirtas jo bendravimui su sūnumi, parveža į jo gyvenamąją vietą Motinos dieną 10 val.;

pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos sūnaus visų mokyklinių atostogų pirmą dieną 18 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą po pusės atostogų laiko. Apie sūnaus parvežimo laiką informuoja SMS žinute prieš parą;

kiekvieną dieną bendrauja su sūnumi telefonu.

Ieškinį patenkinus iš dalies (86 procentus), iš atsakovo proporcingai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 22,68 Eur žyminio mokesčio, 156,52 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 5,70 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė aplinkybių dar labiau sumažinti valstybei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti priteistą iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012-05-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi materialinį išlaikymą sūnui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą padidinant iki 100 Eur (šimto eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-07-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarka:

kas antrą savaitgalį R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos: penktadieniais nuo 18.00 val.ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.;

lyginiais metais pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną 12 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. ;

nelyginiais metais pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų antrą dieną ir šv. Kalėdų antrą dieną 12 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;

Tėvo dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val., jei savaitgalis pagal grafiką nebus bendravimui su tėvu;

Motinos dieną, jei tas savaitgalis pagal grafiką bus skirtas jo bendravimui su sūnumi, parveža į jo gyvenamąją vietą Motinos dieną 10 val.;

pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos sūnaus visų mokyklinių atostogų pirmą dieną 18 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą po pusės atostogų laiko. Apie sūnaus parvežimo laiką informuoja SMS žinute prieš parą;

kiekvieną dieną bendrauja su sūnumi telefonu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,68 Eur (dvidešimt du eurus 68 ct.) žyminio mokesčio ir 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct.) už procesinių dokumentų įteikimą) (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 156,52 Eur (šimtą penkiasdešimt šešis eurus 52 ct.) antrinės teisinė pagalbos išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.