Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1220-1007/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-22
Bylos Nr.
1-1220-1007/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10959-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Civilinis ieškovas
G. S.
Kaltinamasis
G. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1220-1007/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10959-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant A. A.,dalyvaujant prokurorei A. J.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. S., bei jo įgaliotajai atstovei advokatei I. B.,

kaltinamajam G. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 2022 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, vienu trečdaliu sumažinta 36 MGL – 1800 Eur bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2023 m. balandžio 21 d., bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. D. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2023 m. kovo 25 d., apie 6.20 val. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam G. S. į kairį skruostą, po to plaštaka vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į veido sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam G. S. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kairio skruostikaulio lanko daugiaskeveldrinį lūžį, viršutinio žandikaulio kairio žandinio ančio priekinės sienos lūžį, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir kairiame paakyje, nes dėl kairio skruostikaulio lanko ir viršutinio žandikaulio kairio žandinio ančio priekinės sienos lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino visiškai. 2023 m. spalio 6 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio neatlygino, nes neturėjo pinigų. Šiuo metu neturėtų galimybės atlyginti šiandien pareikšto civilinio ieškinio, bet nuo kitos savaitės pradės dirbti ir galės jį atlyginti dalimis. Sutinka su pareikšta civilinio ieškinio suma. Kitą savaitę sumokės ligonių kasos civilinį ieškinį. Taip pat galėtų nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą. Galėtų susitarti dėl žalos atlyginimo ir gal per tris mėnesius ją atlygintų. Nuo kito trečiadienio pradės darbą buvusioje darbovietėje, dėl atlyginimo dar reikės susitarti. Antstoliai iš jo išieško teismo paskirtą baudą. Baudos nesumokėjo, nes tuo metu nedirbo. Yra darbingas. 2023 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam būnant klube ir kalbantis su drauge B., kurios pavardės nežino, nukentėjusysis judindamas už peties kvietė eiti parūkyti, tačiau jis nenorėjo eiti. Taip gavosi, kad nukentėjusiajam iš kumščio trenkė į veido sritį, bet negali pasakyti į kurią vietą. Viskas įvyko šių metų kovo mėnesį paryčiais klube „(duomenys neskelbtini)“ prie pat baro prieš pat klubo uždarymą. Nukentėjusįjį, kuris buvo tik pažįstamas, pažinojo per draugus. Nukentėjusysis, kuriam jis trenkė dešine ranka, norėjo su juo tik pasikalbėti. Sudavęs smūgius nuėjo link rūbinės apsirengti. Nuėjęs į rūbinę kažką dar pasakė nukentėjusiajam, kuris galbūt dar būtų puolęs jį, tačiau priėjo apsauginiai, sureagavę į įvykį. Apsauginiai nukentėjusiajam liepė išeiti, tačiau pirmas išėjo jis. Be to, jam rengiantis išlindęs nukentėjusysis jo atžvilgiu dar šaukė keiksmažodžius. Tuo metu jo veidą matė, tačiau jokių sužalojimų nepastebėjo. Prie klubo buvo greitoji pagalba, kuri nukentėjusiojo neišvežė. Rūbinėje nukentėjęs vėl pradėjo šaukti. Kaltinamasis nukentėjusiajam dar kartą „kepštelėjo“ delnu, kadangi nukentėjusysis ėjo link jo, ir, įsėdęs į taksi, išvažiavo. Prie klubo buvo policija ir greitoji, bet jie buvo iškviesti ne dėl jų konflikto. Nematė, ar G. buvo suteikta pagalba. Jam laukiant taksi automobilio matė, jog G. buvo priėjęs prie pareigūnų. Įvykio metu buvo išgėręs gal vieną kokteilį, bet nesijautė, kad būtų apsvaigęs. Kitomis medžiagomis taip pat nebuvo apsvaigęs. Išgertas kokteilis jo veiksmų neįtakojo. Apsauginiai pareigūnams pasakė, kad G. kabinėjosi prie kitų klientų ir, galbūt, pareigūnai dėl to juo nepatikėjo. Į namus išvažiavo, nes galvojo, kad jokių sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė. Apie pradėtą tyrimą sužinojo tyrėjai susisiekus su juo telefonu. Jam atvykus į policiją jo atžvilgiu buvo pareikštas įtarimas. Kaltę pripažino. Su nukentėjusiuoju nebendravo. G. S., kuris jį taip pat tampė, buvo gerokai daugiau išgėręs. Jis teistas tik vieną kartą. Teistas už narkotinių medžiagų disponavimą. Paskirtos baudos nesumokėjęs, nes neturėjo galimybės. Šiuo metu pervedė 400 eurų. Bauda iš jo išieškoma per antstolius. Neigiamai vertina savo nusikalstamas veikas. Dirbti pradės lapkričio 13 d. Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Pragyveno iš santaupų, kurios baigiasi. Šiuo metu gyvena sode. Civilinių ieškinių nėra atlyginęs, bet juos pripažįsta ir sutinka atlyginti. Sutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, kurį pažada atlyginti pradėjęs dirbti. Be antstolių išieškomos baudos dar turi kažkokį kitą įsiskolinimą. Negali pasakyti kokią sumą išieško antstoliai. Gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį. Kadangi nukentėjusysis jį tampė už peties, tai nebuvo aišku ką jis sugalvos. Todėl jam pasirodė, kad reikia gintis. Pripažįsta, kad galėjo padaryti eksperto išvadoje nurodytus sužalojimus. Įprastai taip nesielgia. Po suduoto smūgio jam neskaudėjo rankos bei nepatyrė jokių pasekmių, tačiau, supykus nukentėjusiajam, įsižiebė konfliktas. Dėl to ir atėjo apsauginiai. Pripažįsta, kad savo veiksmais nukentėjusiajam padarė žalą. Turtinės žalos neatlygino, nes nepavyko įsidarbinti.

3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorei, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

4. Nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. kovo 25 d., apie 5.50 val. atėjo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini). Iš karto prisėdo prie baro. Matė, kad prie jo toliau sėdi pažįstamas G. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pamatęs G. D. nusprendė jo paklausti, dėl ko pastarasis piktas ant jo, dėl ko nebendrauja su juo. G. jam atsakė: „Tu manęs nekalbink, nelįsk prie manęs“. Jis dar kartą G. bandė paklausti, dėl ko jis taip sako, tačiau jis pasakė: „Tuoj aš tau kaip trenksiu į galvą“. Jis G. atsakė, kad baigtų gąsdinęs. Po šių žodžių, apie 6.20 val. G. D. staiga kumščiu trenkė jam vieną kartą į veido sritį. Kadangi nesitikėjo šio smūgio, nespėjo užsidengti savo veido ir apsisaugoti nuo smūgio. P. G. jokių veiksmų pats nesiėmė, visas įvykis įvyko labai greitai. Tokiais savo veiksmais G. D. jam sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina 9 balais. Po šių G. veiksmų prie jų iš karto priėjo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, kuris paklausė, kas įvyko. Jis papasakojo įvykusią situaciją. G. D. nuėjo. Daugiau su juo ir nebesusitiko. Jis iš naktinio klubo išvarytas nebuvo. Juto, kaip skauda veidą, kurį dar bandė šaldyti ledu. Kadangi veido skausmas nesiliovė, į įvykio vietą išsikvietė GMP ekipažą, kuris jį pristatė į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jam buvo nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Įvykio metu naktiniame klube buvo nemažai žmonių, kurie visą įvykį matė, tačiau jis jų nepažįsta. Gali pasakyti, kad G. D., jo nuomone, pyksta ant jo, kadangi jis kitiems savo draugams sakė, kad pastarasis su savo draugų kompanija užsiima nelegaliais dalykais, prekiauja narkotikais. Taip pat įvykio metu lauke matė policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę dėl kažkokio kito įvykio. Dėl to prie jų nepriėjo. Taip pat, tą pačią dieną, kai vyko į Respublikinę Šiaulių ligoninę, iš G. D. sulaukė žinutės, kurioje jis parašė: „ožys bee“. Mano, jis matė, kaip jis įlipo į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti G. D. įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, jį teiks vėliau (1 tomas, b. l. 13–21).

5. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis G. S. nurodė, jog tikslaus laiko, kada 2023 m. kovo 25 d. jis atėjo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ negali pasakyti. Mano, kad buvo 5.50 val. Nuėjęs prie baro pamatė G. D.. Apie 6.20 val. jis nuėjo prie G., kurį užkalbino. G. pasakė, kad jam trenks, ir netikėtai trenkė dešinės rankos kumščiu į kairį skruostikaulį. Smūgis buvo labai stiprus. Iš karto atėjo apsaugos darbuotojas, kuris paklausė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad jam G. trenkė į veidą. Apsaugos darbuotojas liepė jiems baigti. Jis nuėjo parūkyti, po to nuėjo į tualetą. Pamatė, kad pradėjo tinti akis, pradėjo mėlynuoti kairysis paakys. Dar kiek pabuvęs klube išėjo į lauką. Matė, kad lauke prie durų ant laiptų stovi G.. Eidamas pro duris G. paklausė, už ką jis jam trenkė, o pastarasis dar kartą jam trenkė plaštaka į kaktą, virš kairės akies. Skausmas buvo 3-4 balai. Netoli buvusiam apsaugos darbuotojui pasakė, kad jam trenkė į veidą. Matė, kad stovi prie klubo policijos pareigūnai, kurie ten aiškinosi dėl kažkokio kito įvykio. Jis prie tų pareigūnų nėjo, o paskambinęs į BPC pranešė, kad jam buvo suduotas smūgis, kad reikalinga greitoji. Jį GMP ekipažas nuvežė į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Jis pamatė, kad per „messenger“ programėlę G. D. jam atsiuntė žinutę „bee ožy, beee“. Jis tada G. atrašė: „ar būtinai daužytis tau reikėjo?“. G. jam atrašė: „nežinau apie ką tu“. Ligoninėje jam buvo nustatytas kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Buvo išrašytas siuntimas į Kauno klinikas. G. D. jam sudavė du smūgius - pirmas buvo labai stiprus, suduotas kumščiu, o antrasis nestiprus, suduotas plaštaka (1 tomas, b. l. 41–44).

6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. M. nurodė, kad 2023 m. kovo 25 d. jis dirbo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi. Po vidurnakčio, valandos negali pasakyti, į naktinį klubą atėjo neblaivus G. S.. Galėjo būti apie 4-5 val. Matė, kad prie baro G. S. apsistumdė su vienu klubo lankytoju, tiksliau pamatė, kaip G. S. atšoko nuo vieno lankytojo. Jis iš karto priėjo prie jų. Vyras, buvęs prie baro, pasakė G. S., kad ko jis lenda prie jo, kad „atšoktų“. Vyras jam paaiškino, kad jam stovint prie baro atėjo G. S., kuris pradėjo prie jo lįsti ir jį stumdyti. G. S. pradėjo sakyti, kad jam norėjo trenkti ar trenkė. Taip tiksliai ir nepasakė, ar trenkė, ar norėjo trenkti. Jis ant G. S. veido tuo metu jokių akivaizdžių sužalojimo nepastebėjo. Vyrų paklausė, ar bus dar konfliktų. Jie patikino, kad nebus. Vyrai atsitraukė vienas nuo kito. Kaip matė, G. S. ir toliau linksminosi. Galėjo būti apie 6-7 val., tačiau laiką gali nurodyti netikslų, nes tą naktį buvo persukti laikrodžiai, be to, jis nestebėjo laikrodžio. Žmonės jau ėjo iš klubo namo, o jam būnant netoli lauko durų pamatė, kad vyras, kuris buvo prie baro, stovi lauke, o mergina stovėjo viduje prie laukinių atidarytų durų. G. S. eidamas į lauką, persisvėręs per minėtą panelę, kažką pasakė vyrui, su kuriuo anksčiau buvo sukonfliktavęs. Matė, kaip G. S. atšoko. Išėjęs prie laukinių durų pasakė: „ar vėl konfliktuojat“. Tada G. S. pasakė, kad jam trenkė. Jis pasakė, kad yra atvažiavę policijos pareigūnai, kad į juos ir kreiptųsi. Atėjus policijos pareigūnams G. S. sakė, kad jam trenkė, ir parodė, kad jis matė. Jis atsakė, kad nematė kaip buvo suduotas smūgis. Matė, kad po kaire akimi G. S. buvo neryški mėlynė. Policijos pareigūnai dar paklausė, ar matė, o jis atsakė, kad nieko nematė. G. S. vėl skambino į BPC. Kaip buvo suduotas smūgis jis nematė (1 tomas, b. l. 126–129).

7. 2023 m. kovo 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog G. S. pareiškė, kad 2023 m. kovo 25 d., apie 6.20 val. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), pažįstamas G. D. vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Į įvykio vietą jis išsikvietė GMP ekipažą, buvo pristatytas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jam buvo nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Prašo išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti G. D. įstatymo nustatyta tvarka (1 tomas, b. l. 13–14).

8. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. 0123000164064) nurodyta, jog 2023 m. kovo 25 d. 7.00 val. buvo gautas G. S. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. pranešėjui prie įėjimo į klubą „(duomenys neskelbtini)“ trenkė nepažįstamas asmuo, ištinusi akis. 09.22 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio, kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo-sumušimo 7.20 val. GMP ekipažo atvežtas neblaivus (1,76 prom.) G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris sumuštas (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“. Ambulatoriškai. Išrašytas siuntimas į Kauno klinikas (1 tomas, b. l. 115–116).

9. 2023 m. kovo 27 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuoti nukentėjusiojo G. S. kūne matomi sužalojimai: veido srityje, ties kaire akimi kraujosruva, kurios plotis apie 2 cm, ilgis apie 3 cm. Daugiau ant asmens kūno jokių kitų sužalojimų nepastebėta (1 tomas, b. l. 22–28).

10. 2023 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (vaizdo lentele) užfiksuota įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., kur buvo sužalotas G. S.. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 tomas, b. l. 61–67).

11. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 1-ojo tyrėjos E. Ž. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo ROIK Nr. 0123000164064“ nurodyta, jog 2023 m. kovo 25 d. dirbo kartu su Reagavimo skyriaus vyr. tyrėju Ž. D. ir LPM kursantu G. B. ekipaže „1160“, maršrutu „Šiaulių miesto centrinis rajonas.“ Buvo reaguota į pranešimą (duomenys neskelbtini), kuriame pranešėjas nurodė, kad šiąnakt pametė klube mobilų telefoną „Samsung“, kad apsaugos darbuotojas nerodo vaizdo medžiagos. Pranešėjas lauks vietoje. Telefono numerio nenurodė, skambino iš draugo telefono. Atvykus nurodytu adresu ir išsiaiškinus įvykio aplinkybes, buvo pasilikta įvykio vietoje ir buvo užtikrinama viešoji tvarka. Prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio įėjimo buvo pastebėtas konfliktas tarp dviejų neblaivių asmenų. Jiems belipant iš automobilio prie konfliktuojančių asmenų priėjo naktinio klubo apsaugos darbuotojas. Konflikto dalyviai pareigūnams priėjus išsiskirstė. Klausiant kas nutiko, apsaugos darbuotojas nurodė, kad du asmenys konfliktavo, tačiau nei vienam pagalba nebuvo reikalinga. Nei vienas iš konflikto dalyvių pretenzijų neturėjo. Pareigūnams priėjus, vienas asmuo nuėjo atgal į naktinį klubą, kitas išvažiavo taksi automobiliu. Asmenų, kurie konfliktavo, anketiniai duomenys nenustatyti. Ar kuris iš asmenų nukentėjo ir, ar buvo kam sukeltas fizinis skausmas, nenustatyta. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad naktinis klubas užsidaro ir asmenys skirstosi, policijos pagalba nereikalinga. Jiems išvykus ir sureagavus į kitą pranešimą ROIK: 0123000164061, OVS budėtojas pranešė, kad prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ stovi nukentėjęs asmuo, kuris dabar reikalauja pareigūnų, nes jam trenkė nepažįstamas asmuo. Taip pat pranešėjas nurodė, kad įvykio vietoje matė stovintį pareigūnų ekipažą, tačiau nedrįso prie pareigūnų prieiti. Į gautą pranešimą reagavo ekipažas „S1163“ (1 tomas, b. l. 5–6).

12. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. 2023 m. kovo 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2023 m. kovo 25 d., apie 9.22 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio, kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo-sumušimo 7.20 val. GMP ekipažo atvežtas neblaivus (1,76 prom.) G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris sumuštas (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“. Ambulatoriškai. Išrašytas siuntimas į Kauno klinikas (1 tomas, b. l. 7–8).

13. 2023 m. kovo 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog G. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone12Pro“, kuriame G. D. rašyta žinutė (1 tomas, b. l. 45–47).

14. 2023 m. kovo 30 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, jog atlikta G. S. pateikto mobiliojo ryšio telefono „iPhone12Pro“ apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog programoje „Messenger“, kontakte pavadinimu „G. D.“, matomos 2023 m. kovo 25 d. 7.16 val. G. D. rašytos žinutes: „Beee“, „Ozy jobanas“, „Beeee“, „Beee“, ir žinutė, kur pavaizduoti 5 ožiai. 9.32 val. rašyta G. S. žinutė: „O butinai dauzytis tau reikėjo?“, G. D. žinutė: „Nežinau apie ka tu“ (1 tomas, b. l. 48–53).

15. Iš 2023 m. kovo 30 d. nutarimu G. S. grąžintas jo pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone12Pro“ (1 tomas, b. l. 54–56).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog G. S. nustatyti kūno sužalojimai: kairio skruostikaulio lanko daugiaskeveldrinis lūžis, viršutinio žandikaulio kairio žandinio ančio priekinės sienos lūžis, kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame paakyje. G. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2023 m. kovo 25 d. 7 val. 20 min. jį pristatant į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. G. S. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. G. S. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio skruostikaulio lanko ir viršutinio žandikaulio kairio žandinio ančio priekinės sienos lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. G. S. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 tomas, b. l. 77–78).

17. 2023 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota „(duomenys neskelbtini)“ 7 failų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog vaizdo įrašuose užfiksuoti vaizdai prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, juose nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neužfiksuotos (1 tomas, b. l. 109–111).

18. 2023 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, jog atlikta policijos pareigūnų naudotos kūno kameros vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog įraše matomas prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo stovintis G. D.. Taip pat matomas ir nukentėjusysis G. S. su sumušta kaire veido puse, kuris įeina į naktinio klubo patalpas (1 tomas, b. l. 112–114).

19. 2023 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra. Garso įrašas trunka 2.19 min. Pokalbio metu užfiksuotas operatorės ir pagalbą kviečiančio vyro pokalbis. Paskambinęs vyriškis, prisistatęs G. S., nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuo vieno žmogaus iš rankos gavo į žandą. Taip pat nurodo, jog lauke mato ir patrulius, kad nori užfiksuoti įvykį, kad reikalinga iškviesti medikus (1 tomas, b. l. 119–120). Skaitmeninė laikmena su garso įrašu pridėta prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Motyvuojamoji dalis

20. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant netiesioginei tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas netiesiogine tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

21. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. D. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vieną kartą kumščiu trenkęs nukentėjusiajam G. S. į kairį skruostą, po to plaštaka vieną kartą trenkęs nukentėjusiajam į veido sritį ir tokiais veiksmais padaręs jam sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą – BK 138 straipsnyje nurodytus padarinius, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai byloje: nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir kiti. Teismo vertinimu, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė esant netiesioginei tyčiai, kadangi jis suvokė, kad jo veika kėsinamasi į nukentėjusiojo sveikatą, tačiau tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo. G. D. veiksmai G. S. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

22. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

23. Kaltinamasis G. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Nusikalto vieną kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, paskirtos baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus G. D. ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, iš kurių dukart – už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, paskirtas nuobaudas iš dalies vykdo, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 tomas, b. l. 145–154). Nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Teismų informacinės sistemos Liteko išrašu iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, nuteistojo atžvilgiu užvesta ne viena vykdomoji byla. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

24. Atsižvelgus į anksčiau (23 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo G. D. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumui neišnykus vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Nors su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, tačiau dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju nesusitarė, žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui taip pat neatlygino. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustačius mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

26. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Tuo pagrindu prie šiuo teismo nusprendžiu paskirtos galutinės bausmės visiško sudėjimo būdu pridedama 2022 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 34 MGL (1700 Eur).

27. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo arba arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

28. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jam skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir pareigas. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart pasiektinas neizoliavus jo nuo visuomenės, o atidėtos arešto bausmės vykdymą kontroliuojant paskyrus intensyvią priežiūrą, pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę, padėsiančias keisti kaltinamojo elgesį.

29. Pažymėtina, jog kaltinamasis intensyvios priežiūros metu privalės laikytis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsnyje numatytų draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

30. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

31. Baudžiamojoje byloje pareikštu 2023 m. gegužės 15 d. civiliniu ieškiniu Šiaulių teritorinė ligonių kasa teismo prašo iš kaltinamojo priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytą žalą – 180,93 Eur už G. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 tomas, b. l. 84–85). Ieškinio priedas – gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina G. S. gydymo įstaigoje VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ suteiktų paslaugų duomenis ir kompensuotas sumas. Civilinio ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, 2023 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. teisme gauti prašymai bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį dėl 180,93 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimo palaiko (2 tomas, b. l. 17, 32).

32. Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo G. D. tyčinių veiksmų nukentėjusiajam G. S. buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių jam suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gydymo įstaigai sumokėta 180,93 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistinas 180,93 Eur žalos atlyginimas.

33. Nukentėjusysis G. S. teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 101,85 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 21–-26). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog G. S. dėl patirtų sužalojimų vyko konsultuotis pas medikus į Kauną. Kelionei patyrė 41 Eur išlaidų, vaistams 60,85 Eur išlaidų, viso 101,85 Eur išlaidų. Be to, G. S. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį skausmą bei su tuo susijusius išgyvenimus – jam sulaužyti veido kaulai. Gydymo eigoje nukentėjusysis skausmą jautė ilgai, jis vargina iki šiol. Ant veido padaryti sužalojimai vizualiai matomi, dėl ko jis iki šiol jaučia diskomfortą, negali užsiimti kasdiene jam įprasta veikla, sportuoti. Dėl deformuoto skruostikaulio ateityje jam bus reikalinga operacija, dėl to vėl nusimato skausmingų išgyvenimų, operacija, gijimas, nukentėjusysis yra prastos nuotaikos, labai išgyvena. Prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur turtinės žalos.

34. Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas G. S. savo civilinį ieškinį palaikė.

35. Civilinio ieškovo G. S. įgaliotoji atstovė advokatė I. B. dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, jog kaltinamojo G. D. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam išties padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią nukentėjusysis pažadėjo atlyginti, bet neatlygino. Taip pat nurodė, jog kaltinamasis viso proceso metu ne tik, kad neatlygino dalies padarytos žalos, bet ir neatsiprašė nukentėjusiojo. Civilinis ieškinys, advokatės teigimu, yra pagrįstas, prašo ieškinį tenkinti visiškai, nes nukentėjusiajam padarytas sužalojimas yra sunkus, nustatyti skeveldriniai lūžiai, kurie sunkiai gyja ir, kad ateityje bus reikalinga operacija.

36. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. D. su nukentėjusiojo G. S. pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko visiškai.

37. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. į bylą pateikė čekius, patvirtinančius, jog jis įsigijo medikamentus ir patyrė kelionės išlaidas vykstant pas medikus į Kauną (2 tomas, b. l. 23–24), todėl ieškinys turtinės žalos dalyje pripažintinas pagrįstu ir iš kaltinamojo G. D. priteistina nukentėjusiajam G. S. 101,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

38. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 ir kt.). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009 ir kt.). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Taigi, suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

39. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

40. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo G. S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

41. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam, jo psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam G. S. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – vieną kartą kumščiu trenkdamas nukentėjusiajam į skruostą, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, padarė kairio skruostikaulio lanko ir viršutinio žandikaulio kairio žandinio ančio priekinės sienos lūžius, tai yra veikė netiesiogine tyčia, dėl ko neabejotinai nukentėjusysis patyrė stresą, diskomfortą, skausmą, kuris, kaip nurodo civiliniame ieškinyje, vargina iki šiol. Atsižvelgtina ir į liekamuosius reiškinius – deformuotą skruostikaulį. Nukentėjusysis nurodo, jog patirti sužalojimai vizualiai matomi, dėl ko jis jaučia diskomfortą, negali užsiimti kasdiene jam įprasta veikla, sportuoti, planuoja ateityje atlikti operaciją, dėl to labai išgyvena. Taigi, išvardintos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tarp kurios ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis G. D. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl, nors ir šiuo metu jo turtinė padėtis yra prasta, jis turi eilę jo atžvilgiu vykdomų išieškojimų, nedirba, tačiau kaltinamasis turi visas galimybes ateityje gauti pajamų žalos atlyginimui.

42. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiojo G. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai, priteisdamas iš kaltinamojo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai.

43. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 31. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam G. S. yra 300 Eur, kurias nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė advokatė I. B. prašė teismo priteisti iš kaltinamojo G. D. (2 tomas, b. l. 34–39).

44. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, nors ir nedirba, tačiau yra darbingas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme tenkintinas.

45. Ikiteisminio tyrimo metu civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos 180,93 eurų dydžio civiliniam ieškiniui užtikrinti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2023 m. birželio 1 d. nutarimu G. D. šešių mėnesių laikotarpiui (iki 2023 m. gruodžio 1 d.) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas 180,93 Eur, esančias banke „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius laikino nuosavybės teisės apribojimo būdą ir mastą: naudoti ir disponuoti. Neišieškomos sumos (NS) dydį – 840,00 Eur. Šiuo nuosprendžiu tenkintas G. S. civilinis ieškinys, iš kaltinamojo G. D. priteisiant 101,85 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo dienos pakeičiant jo sąlygas, tai yra pakeitus laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – į pinigines lėšas 2 282,78 Eur, bei neišieškomos sumos (NS) dydį – 354 Eur, kadangi nuo 2022-07-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijoje nustatyta, kad iš skolininko sąskaitos gali būti nurašomos tik minimalių vartojimo poreikių dydį viršijančios lėšos, t. y. neišieškoma suma atitinkanti minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD). 2023 metams nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis – 354 eurai.

46. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– skaitmeninė laikmena, pridėta prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktina prie bylos medžiagos;

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir G. D. skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę visiško sudėjimo bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 34 MGL (1700 Eur), ir G. D. skirti galutinę subendrintą bausmę 30 (trisdešimties) parų arešto ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, 6 dalimi, G. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. D. privalo būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., ir paskiriant pareigas – pradėti dirbti arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti G. D., jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsniu, intensyvios priežiūros metu jis privalo laikytis draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. D. 180,93 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimties eurų 93 euro centų) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo G. D. priteisti 101,85 Eur (vieną šimtą vieną eurą 85 euro centus) turtinei ir 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir priteisti iš G. D. 300 Eur (trijų šimtų eurų) išlaidas valstybės naudai.

Išaiškinti G. D., kad teisinės pagalbos išlaidas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pakeisti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2023 m. birželio 1 d. nutarimu G. D. skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas ir laikiną nuosavybės teisės apribojimas palikti iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo dienos. Nustatyti G. D. skirto laikino nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 2 282,78 Eur, esančias banke „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius laikino nuosavybės teisės apribojimo būdą ir mastą: naudoti ir disponuoti. Neišieškomos sumos (NS) dydį –354 Eur.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- skaitmeninę laikmeną, pridėtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė