Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nesant įvykdytam privalomajam nurodymui egzistuoja teisinis pagrindas paskirti skolininkei baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018). Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs bylos aplinkybes, nustato skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tokiu atveju privaloma vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Šiuo atveju teismas, parinkdamas skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, dydį, vertina vieną svarbiausių šios sankcijos tikslų – sudrausminti asmenį, o ne jį nubausti. Skolininkė A. V. daugiau nei penkis mėnesius neįvykdo privalomojo nurodymo, kaip minėta, tą padaryti tinkamai ir laiku užtruko dėl objektyvių priežasčių, o šiuo metu jau yra paruoštas aukščiau aptartas projektas, ką teismas laiko sąžiningu skolininkės elgesiu, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą, o ne turint tikslą neteisėtais būdais vengti privalomojo nurodymo įvykdymo. Taigi teismas įvertina skolininkės pastangas, kad gavusi Inspekcijos įpareigojimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, kartu paminėdamas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomajame nurodyme numatytas privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes – Inspekcijai suteikta teisė nugriauti statinį skolininkės lėšomis, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Šioje vietoje aktualu pažymėti, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostata dėl baudos skyrimo skolininkui, jeigu jis sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, yra suformuluota dispozityvia, o ne imperatyvia forma, reiškiančia, kad teismui yra suteikta alternatyva, ar skirti trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną, ar fiksuotą baudą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Taigi, įvertinęs pažeidimo pobūdį, aktyvius skolininkės veiksmus siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad 100,00 Eur baudos dydis yra teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolės pareiškimas tenkinamas, skolininkei už privalomojo nurodymo nevykdymą skiriant 100,00 Eur baudą, išaiškinant, kad paskirta bauda valstybės naudai turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6804 (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Suinteresuotam asmeniui A. V. taip pat išaiškinama, jog teismo skirtos baudos sumokėjimas neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti įpareigojimą – privalomąjį nurodymą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Be kita ko, skolininkė prašė teismo pratęsti terminą (kuris, Inspekcijai pratęsus, buvo nustatytas iki 2024 m. lapkričio 17 d.) pažeidimui pašalinti, t. y. prašė pratęsti terminą, kuris yra jau pasibaigęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, nes teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-860-415/2021; 2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1488-815/2021). Taigi kadangi terminas yra pasibaigęs, teismas jo pratęsti negalėtų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 771 straipsniu,

nutaria:

Antstolės D. K. pareiškimą tenkinti.

Paskirti suinteresuotam asmeniui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui A. V., kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.