Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-11-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-20629-1098/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
e2YT-20629-1098/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Pareiškėjas
M. S., R. S.
Suinteresuotas asmuo
A. S., J. Č., valstybės įmonė „Turto bankas“
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. S., J. Č. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjai M. S. ir R. S. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įstatyminė įpėdinė Z. S. (pareiškėjų motina) po sutuoktinio J. S. (pareiškėjų tėvo), mirusio 2007 m. kovo 9 d., mirties priėmė palikimą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje – faktiškai pradėdama palikimą valdyti.

2. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad 2019 m. lapkričio 21 d. mirė pareiškėjų motina Z. S.. Nurodė, kad po mirusiosios mirties palikimą priėmė pareiškėjai, kaip pirmosios eilės įpėdiniai. 2007 m. kovo 9 d. mirė pareiškėjų motinos Z. S. sutuoktinis ir pareiškėjų tėvas J. S.. Palikėjas J. S. testamento nepaliko. Pagal įstatymą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, turėjo teisę jo įstatyminiai įpėdiniai, tačiau nei vienas iš jų nesikreipė į gyvenamosios vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Kaip teigia pareiškėjai, mirties dieną palikėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su pareiškėjų motina Z. S. valdė nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjų motina Z. S. po sutuoktinio J. S. mirties jam priklausiusį turtą valdė ir tvarkė, mokėjo mokesčius.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuoti asmenys A. S. ir J. Č. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

9. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai M. S. ir R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įstatyminė įpėdinė Z. S. (pareiškėjų motina) po sutuoktinio J. S. (pareiškėjų tėvo), mirusio 2007 m. kovo 9 d., mirties, priėmė palikimą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktiškai pradėdama jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento.

11. Remiantis byloje esančiais ir teismo išreikalautais duomenimis nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registruotas pareiškėjų motinos Z. S. vardu. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1992 m. rugsėjo 3 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 898. Byloje esantis santuokos liudijimas Nr. 4644 patvirtina, kad Z. S. (pareiškėjų motina) ir J. S. (pareiškėjų tėvas) 1979 m. lapkričio 29 d. sudarė santuoką.

12. Atsižvelgdamas į CK nustatytą teisinį reguliavimą bei byloje esančių duomenų visumą, teismas sprendžia, kad iki pareiškėjų tėvo J. S. mirties minėtas butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė J. S. ir jo sutuoktinei Z. S.. Taigi, po palikėjo J. S. mirties jam priklausiusio turto paveldėjimas tapo galimas pagal testamentą arba pagal įstatymą. Palikėjas J. S. iki savo mirties nebuvo surašęs testamento. Tai patvirtina byloje esantis Testamentų registro išrašas. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, palikėjas J. S. turėjo keturis vaikus – A. S. (suinteresuotas asmuo), J. Č. (suinteresuotas asmuo), M. S. (pareiškėjas) ir R. S. (pareiškėjas). Galimi įpėdiniai nesikreipė į notarus su pareiškimais dėl palikimo, atsiradusio po palikėjo J. S. mirties, priėmimo, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad po palikėjo J. S. mirties, jam ir jo sutuoktinei Z. S. (pareiškėjų motinai) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (butą) visa apimtimi faktiškai valdė ir naudojo mirusiojo sutuoktinė Z. S.. Pareiškėjų teigimu, Z. S. tinkamai prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, rūpinosi jo išsaugojimu. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šias pareiškėjų nurodytas aplinkybes.

14. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjų išdėstytos aplinkybės, kad jų motina Z. S. po tėvo J. S. mirties visa apimtimi rūpinosi likusiu bendru turtu, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjų motina Z. S. aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą, atsiradusį po J. S. mirties. Tokį Z. S. elgesį teismas vertina, kaip paveldėto turto savininkės, kadangi ji po palikėjo mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjų motina Z. S. turėjo teisę paveldėti mirusiojo sutuoktinio J. S. turtą pagal įstatymą, kadangi ji yra laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.

15. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinat, ar pareiškėjų paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Pareiškėjų pateikti paaiškinimai detalūs, logiški ir nuoseklūs. Nurodytas aplinkybes patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai.

17. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad pareiškėjų pareiškimas yra pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų motina Z. S. (palikėjo sutuoktinė) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. S., mirusio 2007 m. kovo 9 d., mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti nuo atsiradimo momento (CPK 445 straipsnis).

18. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po J. S., mirusio 2007 m. kovo 9 d., mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti nuo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė