Tauragės apylinkės teismo nutartis

2017-09-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-1976-750/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-14
Bylos Nr.
2YT-1976-750/2017
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01498-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1976-750/2017Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01498-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 14 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) D. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Astai Pliuškevičienei, (išieškotojai) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti antstolės Astos Pliuškevičienės 2016-05-09 patvarkymą Nr. S-17-124-16032 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir vykdomąją bylą Nr. 0124/10/00626/2 nutraukti dėl nutarimo pateikimo vykdyti bei išieškojimo senaties termino suėjimo, raginimo įvykdyti sprendimą nepateikimo ir CPK 668 str. 1d reikalavimų neatitikimo. Priverstinio išieškojimo patvarkymų palikimo galioti atveju juos papildyti nurodant, kad skolininkui leidžiama naudotis piniginėmis lėšomis kurios neviršija vieno MMA. Nurodo, kad pareiškėjas nuteistas ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau - Alytaus PN), nedirba dėl darbo vietos stokos, pajamų prilyginamų darbo užmokesčiui taip pat negauna. Alytaus PN pareiškėjui buvo įteiktas antstolės Astos Pliuškevičienes 2017-05-09 patvarkymas Nr. S-17-124-16032 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo vykdomas skolos dėl administracinės baudos išieškojimas iš skolininko D. A., išieškotojo VMI naudai. Šiuo patvarkymu Alytaus PN administracija įpareigojama pervesti visas pareiškėjo turimas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą iki kol bus padengtos skolos. Su tokiu antstolio patvarkymu nesutinka ir laiko neteisingu dėl sekančių priežasčių:

Dėl išieškojimo senaties termino. Bausmę Alytaus PN atlieka nuo 2007 metų, per bausmės laiką jokios administracinės baudos nėra gavęs, todėl akivaizdu, kad ši bauda jam skirta laisvėje dar iki 2007 metų. o vykdomoji byla užvesta 2010 metais, taigi šiuo atveju buvo pažeistas nutarimo skirti administracinę nuobaudą pateikimo vykdyti 3 mėn. senaties terminas įtvirtintas ATPK 308 str., nes pagal CPK normas vykdomoji byla turi būti užvedama nedelsiant po nutarimo skirti baudą pateikimo vykdyti. Todėl vykdomoji byla neturėjo būti užvesta ir šiuo atveju nutrauktina. Antstolis daugiau kaip du metus nieko neatliko dėl baudos išieškojimo. Byloje nėra jokių duomenų , kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors veiksmus siekdamas išvengti baudos mokėjimo ar kitaip trukdęs vykdyti išieškojimą , jo sąskaitos buvo laisvai prieinamos. Piniginių lėšų neturėjimas negali būti prilyginamas vengimui mokėti baudą. Šiuo atveju išieškojimas dėl administracinės baudos turi būti nutrauktas dėl dviejų metų senaties suėjimo CPK 629 str. 4d. pagrindu. Dėl draudimo nukreipti išieškojimą į asmens turtą- pinigų sumą neviršijančią 1 MMA. Savo reikalavimus šioje dalyje grindžia Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 straipsnio 1 d:, Suėmimo vykdymo įstatymo 28 str. 1 d, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 668 str. 1d , taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154-313/2016. Nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, nedarant jokių išimčių kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas gali būti iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos viršijančios 1 MMA. Skundžiamu atveju būtų išieškotos visos lėšos esančios asmeninėje sąskaitoje, viršija MMA ar ne, todėl neliktų jokių pajamų, kurias galima panaudoti savo reikmėms.Dėl raginimo įvykdyti sprendimą nepateikimo. Antstolis priverstinio vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu pradėjo neįspėjęs apie vykdymo veiksmų pradžią, t.y. nepateikė raginimo įvykdyti sprendimą. CPK 655 str. 1 d. nustatyta, kad Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą darytina išvada kad antstolė negali pradėti vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmų nepateikusi raginimo, todėl tokie priverstinio išieškojimo patvarkymai naikintini.

Antstolė Asta Pliuškevičienė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2017 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S2/239 (b.l. 2-3) atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0124/10/00626/2 pagal Jurbarko r. PK Nutarimą Nr. N439222 išduotą 2010-01-19 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo iš D. A. išieškotojui VMI prie LR FM. Su skundu nesutinka, nes Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 308 str . numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Jurbarko r. PK Nutarimas Nr. N439222 priimtas 2010-01-19, o vykdomoji byla užvesta 2010-04-01. Vykdomojoje byloje areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris areštuotas kelių antstolių anksčiau, todėl nebuvo galima į areštuotą turtą nukreipti išieškojimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kur yra išlaikomas valstybės lėšomis, tai reiškia, kad jam valstybė mokesčių mokėtojų pinigais garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą - skolininkui yra suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, dalyvavimas mokymosi, socializacijos programose ir t.t. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.) nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas

Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad sąskaitoje esančios lėšos patenka į LR CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas.

CPK 661 str. numatyti atvejai, kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. 2010-04-01 užvedus vykdomąją bylą skolininkui išsiųstas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė skundą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 12-13).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0124/10/00626/2 medžiagos matyti, jog pareiškėjas (skolininkas) D. A. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (vykd. b. b.l. 42). Antstolė A. Pliuškevičienė vykdydama priverstinius išieškojimo veiksmus iš skolininko D. A. vykdomojoje byloje 2017 m. gegužės 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-124-16032 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo kreipėsi į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę – Alytaus pataisos namus, nurodydama, kad vykdomojoje byloje Nr. 0124/10/00626/2 areštuoja 28,96 Eur skolos ir 90,15 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 119,11 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje ir prašo jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą ( vykd.b.l.44). 2017 m. birželio 2 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo skundas (vykd. b.l. 45-48) dėl antstolės veiksmų, kurį antstolė tą pačią dieną Patvarkymu atsisakė tenkinti ir persiuntė Šilutės rajono apylinkės teismui (vykd. b.l. 50-51).

Dėl išieškojimo senaties termino

Pareiškėjas nurodo, kad bausmę Alytaus PN atlieka nuo 2007 metų, per bausmės laiką jokios administracinės baudos nėra gavęs, todėl akivaizdu, kad ši bauda jam skirta laisvėje dar iki 2007 metų, o vykdomoji byla užvesta 2010 metais, taigi šiuo atveju buvo pažeistas nutarimo skirti administracinę nuobaudą pateikimo vykdyti 3 mėn. senaties terminas įtvirtintas ATPK 308 str., nes pagal CPK normas vykdomoji byla turi būti užvedama nedelsiant po nutarimo skirti baudą pateikimo vykdyti. Be to, antstolė daugiau kaip du metus neatliko jokių veiksmų dėl baudos išieškojimo, todėl vykdomoji byla neturėjo būti užvesta ir šiuo atveju nutrauktina.

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0124/10/00626/2 pradėta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pagrindu (vykd. b.l. 49). Byloje jokių duomenų apie tai, kad nutarimas būtų apskųstas ar panaikintas į bylą pateikta nėra, nutarimas ir galiojantis ir privalo būti vykdomas.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010-04-22 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Vykdomosios bylos Nr. 0124/10/00626/2 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2010 m. sausio 19 d. (vykd. b.l. 49), o vykdomoji byla užvesta 2010-04-01 ( vykd.b.l. 2). Teismas konstatuoja, kad trijų mėnesių terminas nutarimams pateikti vykdyti nebuvo praleistas. Iš minėtos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma apie minėto nutarimo priėmimą, tai patvirtina jo parašas minėtame dokumente (vykd. b.l. 49). Minėtoje vykdomojoje byloje nėra nustatyta ir dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taigi šioje dalyje pareiškėjo D. A. argumentai dėl išieškojimo senaties taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl draudimo nukreipti išieškojimą į asmens turtą - pinigų sumą neviršijančią 1 MMA

Pareiškėjas teigia, kad antstolė, pažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, areštavo pataisos įstaigos administruojamą pareiškėjo piniginių lėšų sąskaitą ir iš jos išieško visas pareiškėjo lėšas. Pasak pareiškėjo, antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į pareiškėjo sąskaitoje, administruojamojoje Alytaus pataisos namuose, esančią sumą, nes šios lėšos yra naudojamos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, bei rėmėsi CPK 668 straipsnio 1 dalimi, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės (MMA).

Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teismas pažymi, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). CPK 739 straipsnis reglamentuoja iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 suformuota aktuali CPK 668 straipsnio, CPK 736 straipsnio taikymo praktika ir išaiškinta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurios nepatenka į CPK 736 straipsnio reguliavimą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Vykdomojoje byloje 0124/10/00626/2 antstolė A. Pliuškevičienė 2017-05-09 patvarkymu Nr. S-17-124-16032, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštavo iš viso 119,11 Eur skolininkui D. A. priklausančių lėšų, esančių kalinimo įstaigos sąskaitoje. Nustatyta, kad D. A. nedirba , negauna darbo užmokesčio. Piniginės lėšos, kurios gautos iš kitų asmenų, nelaikytinos pajamomis, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui (CPK 737 str.), išieškojimui iš šių lėšų taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei viena MMA pinigų sumą.

Išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų , esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje yra galimas. Tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad antstolės A. Pliuškevičienės veiksmai, kuriais 2017-05-09 patvarkymu Nr. S-17-124-16032 išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo (skolininkui) priklausančias lėšas, neviršijančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias Alytaus pataisos namuose yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl minėto patvarkymo dalis naikintina.

Dėl raginimo įvykdyti sprendimą nepateikimo

CPK 655-656 straipsnių nuostatos reglamentuoja raginimą įvykdyti sprendimą ir jo turinį. CPK 655 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus šio Kodekso 661 straipsnyje numatytus atvejus. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Iš vykdomosios bylos 0124/10/00626/2 medžiagos matyti, kad pareiškėjo D. A. prievolės sumokėti 28,96 Eur (100 Lt) išieškotojui pagrindas buvo bauda už administracinį teisės pažeidimą pagal Tauragės rajono AVPK Jurbarko rajono PK 2010-01-19 nutarimą priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje ( vykd. b.l. 49). Minėtame nutarime numatytas terminas per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda, t.y. ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą –ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos. 2010-01-19 nutarimas įteiktas pareiškėjui D. A. tą pačią dieną, tai patvirtina jo parašas minėtame dokumente.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtame nutarime, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda buvo nurodyta jos įvykdymo terminai, todėl šiuo atveju antstolė A. Pliuškevičienė pagrįstai nesiuntė raginimo įvykdyti sprendimą ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Šiuo atveju antstolė nepažeidė vykdymo proceso reglamentuojančių nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290 - 291 ir 510 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti iš dalies pareiškėjo (skolininko) D. A. skundą dėl antstolės Astos Pliuškevičienės veiksmų.

Pripažinti neteisėtais antstolės Astos Pliuškevičienės veiksmus, 2017-05-09 patvarkymu Nr. S-17-124-16032 nukreipiant priverstinį išieškojimą į skolininko D. A., gim. 1971-12-17, pinigų sumą, kuri neviršija vienos MMA, esančią laisvės atėmimo vietoje, t.y. Alytaus pataisos namų sąskaitoje, ir šią minėtos antstolės 2017-05-09 patvarkymo dalį panaikinti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zimantienė