- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-09
- Bylos Nr.
- 1-1113-1011/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- L. D.
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Lentvaris, Trakų r. sav., netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:
2017-11-30 dieną, apie 20.48 val., Vilniuje, Ąžuolyno g. 8, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 proc. promilės etilo alkoholio).
Šiais veiksmais L. D. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamoji L. D. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2017-11-29 nedirbo, sutiko seną pažįstamą, nuėjo pas ją į svečius ir šventė susitikimą. Paryčiais namo grįžo su taksi, nes savo mašiną buvo palikusi prie darbo. Ryte atsikėlusi nuvažiavo į darbą, o po darbo ir gedulingų pietų vakare atsisėdo į mašiną ir išvažiavo namo. Važiuojant Ąžuolyno gatve, posūkyje mašiną sumėtė, todėl jos nesuvaldė ir įsirėžė į kitą mašiną. Nurodo, kad nors visą naktį iki eismo įvykio gėrė, tačiau nesijautė girta. Girtumą galėjo sąlygoti gal tai, kad nevalgė. Po to buvo pas gydytoją, kuri paaiškino, jog pas ją mažai kraujyje geležies, todėl ir liko to alkoholio kraujyje toks kiekis. Nurodo, kad alkotesteriu pamatuotas girtumas buvo iš karto po avarijos, atvažiavę pareigūnai davė „papūsti“. Vėliau dar nuvežė į narkologinį ir ėmė kraują iš venos. Iš ligoninės su drauge grįžau namo. Po to iš namų ją paėmė policijos pareigūnai ir nuvežė į narkologinį, kur paėmė kraują. Laikotarpyje po eismo įvykio iki kraujo paėmimo alkoholio nevartojo. Nagrinėjamu atveju vairuotas automobilis priklauso jai, teisę vairuoti įgijo maždaug prieš 5 metus. Savo veiksmus vertina labai neigiamai, gailisi dėl jų. Tvirtina, kad išvadas padarė, išklausė kursus apie alkoholio žalą sveikatai, o ir pats įvykis jai yra didelė pamoka. Prašo teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirti kuo mažesnę baudą ir kuo mažesnį teisės atėmimo terminą.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamoji L. D., kuri yra kaltinama vieno nesunkaus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo savo kaltę pilnai pripažino, davė teismui išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esančiais įrodymai:
Įtariamąja apklaustos L. D. parodymai, kad 2017-11-29, dienos metu buvo pas pažįstamą svečiuose, Viršuliškių rajone, kur kartu su pažįstama Teresa (jos pavardės nežino, adreso tiksliai nurodyti negali, retai bendrauja, telefono jos neturiu) gėrė visą dieną degtinę, jai buvo išeiginė. Pas pažįstamą atvyko su savo automobiliu Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai, pirktas iš jos asmeninių lėšų. Po ko pastatė minėtą automobilį prie darbo, adresu Viršuliškių g. 34, Vilniuje, aikštelėje. Vėlai vakare iš pažįstamos išvyko namo taksi automobiliu. 2017-11-30 atsikėlė, savijauta buvo bloga, nieko nevalgė ir autobusu nuvyko į darbą, atidirbo iki 20 val. ir nusprendė vykti namo. Kadangi prie darbo stovėjo jai priklausantis automobilis, ji atsisėdo už vairo ir važiavo link namų. Važiuojant Ąžuolyno g., Vilniuje, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į lengvąjį automobilį, jo modelio nepamena, nurodyti negali, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Po susidūrimo sustabdė savo automobilį, išlipo ir priėjo prie kito automobilio vairuotojo, kuris pranešė, kad jau iškvietė policijos pareigūnus. Atvyko pareigūnai, patikrino alkotesteriu jos blaivumą, ji pripūtė į alkotesterį virš 2 promilių, po ko, kadangi suveikė oro pagalvės eismo įvykio metu, ko pasekmėje ji buvo sužalota, jai iškvietė greitąją, kuri nuvežė ją į VšĮ Lazdynų ligoninę. Po apžiūros ji taksi automobiliu nuvažiavo namo, tai buvo apie 22 val. Po ko atvyko į namus pareigūnai, paklausė „kodėl pabėgo iš ligoninės“, bet ji tiesiog grįžo po apžiūros namo. Kartu su pareigūnais apie 23.30 val. ją nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui priduoti. 2017-11-30 jį jokių alkoholinių gėrimų nevartojo ir grįžusi namo iš ligoninės irgi nevartojo nieko, nežino kodėl taip daug įpūtė į alkotesterį. Vėliau ją pristatė į Kelių policijos valdybą įvykio įforminimui. Automobilyje jokių keleivių neturėjo, turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Nori pranešti, kad jokių psichikos sutrikimų ir ligų neturi ir niekada neturėjo, galvos traumų gyvenime neturėjo, neregistruota psichiatrinėje ligoninėje ar priklausomybės ligų centre. Apgailestauja, kad taip atsitiko, teistumų neturi, yra tvarkinga, dirbanti moteris, prašo grąžinti jai automobilį Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 30).
Liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017-11-30 apie 20.06 val., vairavo automobilį Mersedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas motinos K. V. vardu, tačiau jis juo naudojasi, prižiūri, remontuoja. Važiavo Ąžuolyno gatve link Viršuliškių gatvės į Pramogų areną. Važiojamoji dalis yra iš dviejų eismo juostų, važiavo apie 20–25 km/h greičiu. Šalia sėdėjo jo draugas A. V., gim. 1995 m. Važiuodamas su srautu greitis buvo mažas ir iš priekio, įstrižai, nedideliu greičiu į jį tiesiai įvažiavo iš priešpriešinės eismo juostos automobilis Seat, valstybinių numerių nepamena. Jis pamatęs tai, bandė išvengti susidūrimo, tačiau jam nepavyko. Po susidūrimo jis iškart sustabdė vairuojamą automobilį. Išlipo, pradėjo rūkyti nuo streso, nes gyvenime atsitiko pirmą kartą toks eismo įvykis. Pažeidėja buvo moteris, ji visiškai neatrodė, kad išgėrusi, vėliau bendraujant su moterimi, jam pasirodė keistas kvapas iš burnos, kaip alkoholio. Tada draugas Agnius paskambino į policijos įstaigą ir pranešė apie įvykį. Kai atvyko policijos pareigūnai, moteriai alkotesteriu nustatė 2,87 promilių. Po ko minėtą moterį išvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, o jis sulaukė Kelių policijos pareigūnų, su kuriais atvyko į Kelių policijos valdybą. Parašė paaiškinimą apie eismo įvykį. Dėl eismo įvykio metu padarytų apgadinimų jam padaryta nedidelė turtinė žala apie 3 000 Eur, kreipsis į kaltininkės draudimą, žala bus jam apmokėta, civilinio ieškinio nereikš. Dėl eismo įvykio kiek yra informuotas pradėtas administracinis tyrimas (Roik 17075447486) (b. l. 49).
Liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017-11-30 patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu J. P. apie 20.30 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ąžuolyno g. ties 8 pastatu įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvauja automobiliai Seat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įtariama, kad automobilio Seat vairuotoja neblaivi. Atvykus minėtu adresu rado eismo įvykį su minėtais automobiliais, kur į jos kreipėsi Mercedes Benz vairuotojas M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad jam kartu su draugu A. V., gim. (duomenys neskelbtini), važiuojant link Viršuliškių mikrorajono Ąžuolyno g. nuo Ozo g. į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė iš priešpriešinės eismo juostos į jo juostą išvažiavęs automobilis Seat. Kai jis bendravo su automobilio Seat vairuotoja L. D., gim. (duomenys neskelbtini), ji jam pasirodė neblaivi, todėl jis apie eismo įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. L. D. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, jis parodė 2,87 promilės girtumą. L. D. skundėsi veido skausmais po smūgio į oro pagalvę, todėl į vietą buvo iškviesta GMP 0882, kuri L. D. išsivežė į ligoninę. Į įvykio vietą buvo iškviestas Kelių policijos ekipažas (b. l. 53).
Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0299 rodmenys, kuriais nustatyta, kad 2017-11-30 20.48 val., L. D. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,87 promilės (b. l. 9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12347/2017(01), kurioje konstatuota, kad L. D. kraujyje, paimtame 2017-11-30 23.45 val., nustatyta mažiausia 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 62).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, kuriuo užfiksuota automobilio Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 34, 35).
VĮ „Regitra“ duomenimis, patvirtinančiais, kad automobilio Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke yra L. D. (b. l. 10).
L. D. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281 str. 7 d. numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino L. D. pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta L. D. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir išsamiai nurodė padarymo aplinkybes.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. D. 2017-11-30 dieną, apie 20.48 val., Ąžuolyno g. 8, Vilniuje vairavo automobilį Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo ne mažiau, kaip 2,41 proc. promilės etilo alkoholio.
Pažymėtina ir tai, kad L. D. kraujas girtumui nustatyti buvo paimtas 2017-11-30 23.35 val., t. y. praėjus apie 3 valandoms po eismo įvykio. L. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Taigi, akivaizdu, kad eismo įvykio metu jos girtumas buvo ne mažesnis negu nustatytas kraujo tyrimo metu.
Teismas sprendžia, kad L. D. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., yra įrodyta.
Kaltinamosios L. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtos veikos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Neblaivumas yra jos veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl L. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas kaltinamosios L. D. sesers Ž. D. prašymas perduoti L. D. pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertintina tai, kad L. D. veikdama tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl neteisėtų veiksmų, savo poelgį vertino išskirtinai kritiškai. Teismas įvertina ir tai, kad L. D. neteista (b. l. 56), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, neseniai prarado darbą ir nuo 2018-04-25 registruojasi darbo biržoje, bausta administracine tvarka už pažeidimus, kurie nėra šiurkštūs (b. l. 58–59). Teismo posėdžio metu kaltinamoji pateikė teismui taikos sutartį iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu padaryta žalą įsipareigojo atlyginti su ADB „Gjensidige“ suderintu grafiku.
Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad L. D. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 str. 1 ir 3 d. taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).
Laiduotoja Ž. D. teisme parodė, kad L. D. yra jos sesuo, su ja bendrauja kiekvieną dieną telefonu, susitinka savaitgaliais, padeda jai; taip pat bendrauja ir kartu leidžia laiką ir jų vaikai. Šeimomis bendrauja artimai. Pažymėjo, kad yra sesers vaiko krikštomama. Tvirtina, kad po įvykio kalbėjosi su L. D., ji suprato, ką padariusi ir gailisi dėl to, patikino, jog daugiau taip nepasielgs. Ž. D. teigimu, ji yra griežtesnė, todėl sesuo L. D. klauso jos patarimų, todėl galės padaryti jai teigiamą įtaką. Jeigu tuo abejotų, nesutiktų dėl laidavimo.
Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis teismas nustatė, kad Ž. D. neteista, praeityje administracine tvarka nebuvo bausta, dirba UAB „T.“, kurios teismui pateiktoje charakteristikoje apibūdinama tik teigiamai. Ž. D. nuolat bendrauja su L. D., tarp jų egzistuoja stiprus tarpusavio ryšys, jos dažnai susitinka, kartu leidžia laiką su vaikais, prižiūri vaikus. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad Ž. D. yra ne tik kaltininkei labai artima giminaitė, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo, neabejotinai galintis daryti teigiamą ir reikalingą įtaką kaltinamajai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas L. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant Ž. D. atsakomybei pagal laidavimą ir nustatant 2 metų laidavimo terminą. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 d. sakoma, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų.
L. D. BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. 1 d. jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina ir tai, kad iš L. D. vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2017-12-01, todėl ji nuo šio momento negalėjo vairuoti transporto priemonių. Į aptartą aplinkybę negalima neatsižvelgti parenkant aptartos baudžiamosios priemonės taikymo terminą.
Atsižvelgiant į tai, kad L. D. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdama girta, kai nustatytas artimas sunkiam (2,41 prom.) girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, jai skirtinas kiek didesnis negu vidutinis, t. y. 2 metų 4 mėnesių, minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas.
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. D. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai.
Vertinant, ar nagrinėjamu atveju L. D. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas yra proporcingas (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog L. D. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdama girta, kai nustatytas girtumo laipsnis (2,41 prom.) artimas sunkiam, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2 d. nuostatos ir iš L. D. konfiskuotinas automobilis Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Įvertinus tai, kad L. D. vairuotas automobilis konfiskuotinas, prokurorės 2017-12-11 nutarimu (b. l. 37) šiam automobiliui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 str. 7 d. sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda (besiformuojančioje teismų praktikoje už šio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama 50 MGL dydžio bauda), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju L. D. taikytina BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį artimą vidutiniam, t. y. 50 MGL (1 883 Eur). Apskaičiuojant paskirtos įmokos dydį atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu 2015 metams nustatytas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju. L. D. nustatomas 1 metų 6 mėnesių terminas teismo paskirtai įmokai sumokėti (BK 71 str.).
Kaltinamajai L. D. 2017-12-01 nutarimu (b. l. 22) paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke ir prisegtas prie bylos galinio viršelio) paėmimas – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas Nr. 00587890, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 311–313 str. teismas
nusprendžia:
L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1, 6, 7 p., 68 str. 1 d., 71 str. ir 72 str. 2 d., paskirti L. D. baudžiamojo poveikio priemones:
2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones;konfiskuoti automobilį Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);50 MGL dydžio (1 883 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.
L. D. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
L. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo voke ir prisegto prie bylos galinio viršelio) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai Ž. D., kad ji, būdamas laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.