- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- ATP-1331-468/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00309-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. B. skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 10 11 d. nutarimo, kuria atmestas M. B. prašymas sutrumpinti jam paskirto specialiosios teisės atėmimo terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 09 13 d. nutarimu M. B. už administracinio teisės pažeidimų padarymą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. paskyrė 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, o pagal ATPK 124 (1) str. 7 d. paskyrė 20 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą M. B. teismas paskyrė 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 10 11 d. nutarimu atmestas M. B. prašymas sutrumpinti jam paskirto specialiosios teisės atėmimo terminą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 10 11 d. nutarimą ir patenkinti jo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. M. B. pažymi, kad šiuo metu dirba Vilniuje įsikūrusioje UAB (duomenys neskelbtini), detalių pardavimo vadybininku ir šis darbas yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis, užtikrinantis tinkamas apelianto dviejų mažamečių vaikų gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Neturint teisės vairuoti transporto priemones, vykstant į darbą ir iš jo tenka naudotis viešuoju transportu, o tai užima daug daugiau laiko, nei truktų kelionė nuosavu automobiliu, todėl mažiau laiko gali skirti šeimai (pabūti su vaikais, atlikti namų ūkio darbus ir pan.). Be to, pažeidėjo negalėjimas vairuoti automobilio apsunkina vyresniosios dukros pristatymą į darželį, rečiau gali aplankyti ir pagelbėti savo senyvo amžiaus tėvams ir pan. Apeliantas teigia, kad suprato savo kaltę ir padarė tinkamas išvadas ir ateityje pasižada daugiau nedaryti jokių teisės pažeidimų. M. B. manymu, apylinkės teismas netinkamai įvertino jo prašyme nurodytas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą nesutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Teismas neatsižvelgė į jo asmenybę ir nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad iki aptariamo pažeidimo ir po jo nėra padaręs jokių kitų teisės pažeidimų. Pažeidimas, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo vienintelis pažeidimas, kurį buvo padaręs. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad netinkamai pasielgęs suvokė tuoj pat po pažeidimo padarymo ir prisipažino jį padaręs. Dėl tokio savo poelgio ir padaryto pažeidimo labai gailisi ir padarė tinkamas išvadas. Šios aplinkybės, apelianto manymu, teigiamai apibūdina jo asmenybę. Apelianto įsitikinimu, jo skunde nurodytas aplinkybes nepagrįstai teismas įvertino kaip nereikšmingas ir neįrodančias, kad yra pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Nurodo, kad dėl paskirtos nuobaudos yra nubaustas ne tik jis, bet kartu dėl to kenčia visa jo šeima.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad apylinkės teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė atitinkamą išvadą, pagrįstai nesutrumpino M. B. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Atsiliepime detalizuojama ATPK 20 str. nuostata, taip pat akcentuojama, kad M. B. padarytas KET pažeidimas (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam) yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl paskirta nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukeldama jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Apygardos teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju formaliai yra visi pagrindai, numatyti ATPK 329 str., kuriems esant galima sutrumpinti specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą. M. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 29). Jis yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 25), Širvintų psichikos sveikatos centro stebimų ligonių ir priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 27), mokėsi ir baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomą mokymą (b. l. 28). Taip pat nuo specialiosios teisės atėmimo iki M. B. kreipimosi į apylinkės teismą su prašymu dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo yra praėję daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino. Be to, M. B. yra sumokėjęs teismo nutarimu jam paskirtą baudą (b. l. 29).
Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 329 str. paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo, sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, iš esmės vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, ir reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Taip pat, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą pagal ATPK 30¹ straipsnį, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis. Pabrėžtina, kad ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-1261-318/2013, Nr. ATP-1036-628/2013 ir kt.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. B. teisė vairuoti transporto priemones atimta už administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., t.y. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,97 promilės). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam M. B. nustatytas girtumo laipsnis rodo, kad jis, būdamas neblaivus bei vairuodamas automobilį, elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patyrė ir tebepatiria buitinių ir darbinių nepatogumų, yra neteisėtos jo veikos rezultatas. Šios aplinkybės taipogi nėra ypatingai svarbios ir išskirtinės, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Priešingai nei mano apeliantas, šiuo atveju neatsiranda pagrindas taikyti ATPK 329 str. nuostatas. Pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, pažeidėjas ir iki teisės vairuoti transporto priemones netekimo turėjo šeimą ir du nepilnamečius vaikus (b. l. 31, 32), todėl galėjo įvertinti savo netinkamų veiksmų galimas pasekmes ir savo šeimai. Tai, kad M. B. praeityje administracine tvarka buvo baustas vieną kartą ir nuobauda nebegalioja (b. l. 7), jog dėl šio padaryto pažeidimo prisipažino ir gailėjosi, pasižada laikyti įstatymų ir ateityje nenusižengti, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 str. nuostatas. Pažymima, kad šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas 2012 09 13 d. nutarimu M. B. paskyręs minimalaus dydžio pagrindinę ir papildomą nuobaudas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje.
Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas ATPK 329 str. taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 10 11 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 10 11 d. nutarimą nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama, įsiteisėja jos paskelbimo dieną.