Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI2-305-554/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-21
Bylos Nr.: eI2-305-554/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02094-2020-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Algis Markevičius (pirm.)
Pareiškėjas: E. Š.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė

Kategorijos

20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
20.2.3Žala

Administracinė byla Nr. eI2-305-554/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02094-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3.; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.1. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 25 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. birželio mėnesį sužinojo, jog yra areštuota jo banko sąskaita. Nuvykus į antstolės kontorą buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI). Nuvykus ten pareiškėjui tapo žinoma, kad VMI išieško administracinę baudą pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Kelių policijos administracinio nusižengimo bylos nutarimą. Kadangi pareiškėjas nebuvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodytu metu, nedelsiant kreipėsi į Alytaus AVPK Kelių policijos skyrių, kuriame 2019 m. liepos 3 d. buvo atnaujinta administracinio nusižengimo byla ir priimtas nutarimas, kuriuo panaikinta administracinė nuobauda - 60 Eur bauda. Nors nutarimas ir buvo panaikintas, tačiau dar ilgą laiką iki 2019 m. rugsėjo 4 d. į pareiškėjo banko sąskaitą nebuvo grąžinti pinigai. VMI jis pateikė pranešimą, kad nebūtų vykdomas baudos išieškojimas 2019 m. rugpjūčio 19 d., antstolė priėmė patvarkymą panaikinti areštą banko sąskaitai 2019 m. rugpjūčio 22 d., o bankas pinigus grąžino į sąskaitą 2019 m. rugsėjo 4 d.

Nurodė, kad pareiškėjui be pagrindo buvo taikomos procesinės priemonės, be pagrindo ribojama galimybė naudotis, disponuotis lėšomis banko sąskaitoje. Kelių policijos pareigūnai elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai, nepateisinamai, nes pareiškėjas buvo nubaustas nepagrįstai, neteisėtai. Pareiškėjas po 2019 m. liepos 3 d., kai buvo priimtas nutarimas, kuriuo panaikinta administracinė nuobauda, nuvyko į antstolės kontorą su nutarimu ir prašymu skubiau panaikinti areštą, nes jam daromi dideli nepatogumai, jis dažnai vyksta į užsienį ir dėl arešto negalės naudotis užsienyje banko kortele. Pareiškėjui padaryta neturtinė žala, kurią patyrė dėl kelių policijos pareigūnų neteisėtų, nerūpestingų, neatsakingų veiksmų. Pareiškėjas įsitikinęs, kad per laikotarpį iki 2019 m. rugsėjo 4 d., iki kol buvo priimtas patvarkymas nutraukti vykdomąją bylą, padarytą neturtinę žalą būtų teisinga įvertinti 1000 Eur, kadangi pareigūnams turi būti taikomi griežtesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, jų pareiga administracinio pažeidimo procesą atlikti griežtai laikantis įstatymų ir nepagrįstai nepažeidžiant asmenų teisių.

Pabrėžė, kad greičio matuoklio fiksuoti duomenys duoda pagrindą pradėti administracinę procedūrą, tačiau pareigūnai privalo duomenis patikrinti, nustatyti asmenį, kurio atžvilgiu pradėti procedūrą. Pareigūnai pareigas atliko skubotai, neatsakingai, nes nepakako įvertinti tik greitį, automobilio markę ir valstybinį numerį. Pareigūnai privalėjo pagal nuotraukoje esančio automobilio Mecedes Benz markę patikrinti ir įvertinti automobilio modelį ir spalvą. Kadangi šie duomenys buvo neįvertinti, nors buvo akivaizdžiai matomi toje pačioje greičio matavimo prietaiso nuotraukoje, buvo neteisingai nustatytas asmuo ir be pagrindo ne tik pradėta administracinė procedūra, tačiau ir priimant nurodymą, ir priimant nutarimą, niekas minėtų duomenų nepatikrino, neįvertino ir pareiškėjas buvo nubaustas nepagrįstai. Pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo procedūrą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Esant neaiškumams pareigūnas turi rašytinio proceso tvarka nenagrinėti bylos, o skirti žodinį nagrinėjimą. Iš pareiškėjo situacijos akivaizdu, kad pareigūnai matė, jog nei asmuo atvyksta, nei teikia paaiškinimo, administracinio nurodymo nevykdo, todėl turėjo atlikti žodinį nagrinėjimą. Išsiuntimas dokumentų deklaruotos gyvenamos vietos adresu nepatvirtina, kad dokumentus gavo ir su jais susipažino pareiškėjas. Jo artimi giminaičiai gyvena Vokietijoje ir jis daug laiko praleidžia užsienyje. Tariamo pažeidimo metu jis taip pat buvo išvykęs į užsienį.

Akcentavo, kad patyrė stresą, emocinę įtampą, nepatogumus laukiant, skambinant, važiuojant prašyti panaikinti areštą, draudimą ir susidūrė su visišku pareigūnų neatsakingumu, abejingumu. Nors buvo priimtas nutarimas nutraukti procedūrą, tačiau ir toliau pareiškėjas buvo priverstas patirti apie 10 valandų laiko gaišaties. Patys pareigūnai privalėjo dėti ypatingas pastangas, kad būtų kuo skubiau perduotas nutarimas VMI ir dėtos pastangos, kad kuo skubiau VMI atsiimti vykdomąjį dokumentą, kad kuo skubiau bankas grąžintų pinigus į sąskaitą, bet pareigūnai paliko įprastai eigai pareiškėjo pažeistų teisių, interesų procesą.

Nors pareiškėjas neturi išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad būtinos, protingos išlaidos gali būti priteisiamos ir be kvitų, sąskaitų, pavedimų, o vadovaujantis logiškumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Pareiškėjas iš namų, esančių Kaune, nuosavu automobiliu vyko į antstolės kontorą 2 kartus, vyko į VMI, 2 kartus vyko į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir į advokatės kontorą, į Alytaus AVPK. Iš viso nuvyko apie 200 km, todėl patyrė 20 Eur transporto išlaidų. Taip pat pareiškėjas už banko sąskaitos išrašą banke sumokėjo 5 Eur, kuriuos taip pat prašo priteisti. Šis dokumentas buvo būtinas norint gauti duomenis ir tuo pačiu įrodymą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Alytaus AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog 2018 m. lapkričio 6 d. Alytaus mieste Punsko gatvėje leistino greičio matavimo sistema užfiksavo, kad automobilio „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vairuodamas automobilį, esant nustatytam leistinam 50 km/h greičiui, įvertinus paklaidą, važiavo 80 km/h greičiu, tokiu būdu viršydamas leistiną greitį 30 km/h. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 3 dalimi, 608 straipsniu ir 611 straipsnio 1 dalimi, automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui (pareiškėjui) 2019 m. sausio 7 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-350877-2019, kuris kartu su administraciniu nurodymu ir su pranešimu išsiųstas pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Įteikus dokumentus, pareiškėjas nustatytu terminu jokių paaiškinimų, prieštaravimų ar duomenų apie tai, kad nepadarė administracinio nusižengimo, nepateikė, nebuvo gauta ir jokių duomenų apie administracinio nurodymo įvykdymą ir paskirtos baudos sumokėjimą, todėl, vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi, administracinis nurodymas pripažintas neįvykdytu ir administracinio nusižengimo byla, vadovaujantis ANK 616-619 straipsniais, perduota nagrinėti bendrąja tvarka. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą 2019 m. vasario 14 d. buvo priimtas ir pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-656-2019, kuriuo jam buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda.

Administracinių nusižengimų registre ir kitose su juo susietose informacinėse sistemose nesant jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas nustatytu terminu būtų apskundęs nutarimą skirti administracinę nuobaudą ar sumokėjęs paskirtą baudą, praėjus nustatytam terminui, elektroniniais ryšiais automatizuotai perduotos informacijos pagrindu buvo pradėtas priverstinis pareiškėjui paskirtos baudos išieškojimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjui 2019 m. liepos 3 d. pateikus skundą su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir jo atžvilgiu ją nutraukti, atsižvelgiant į jame pateiktus paaiškinimus ir nurodytus duomenis apie pagal modelį ir spalvą ne jam priklausantį leistino greičio matavimo sistemos užfiksuotą automobilį, tą pačią dieną 2019 m. liepos 3 d. priimtas nutarimas, kuriuo atnaujinta administracinio nusižengimo byla ir panaikintas pareiškėjo atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Šio nutarimo pagrindu antstolė priėmė patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą ir 2019 m. rugsėjo 4 d. vykdomoji byla pareiškėjo atžvilgiu užbaigta.

Nurodė, kad teisena pareiškėjo atžvilgiu pradėta surašius administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas - tai procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinio nusižengimo bylos teisena, tačiau jį surašius asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn. Šis procesinis dokumentas surašomas turint pakankamą pagrindą spręsti dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jame fiksuojamos pirminės aplinkybės, tačiau juo nėra priimamas sprendimas dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo asmens veikoje. Teisinį pagrindą surašyti administracinio nusižengimo protokolą įtvirtina ANK 608 straipsnis, o reikalavimus protokolo turiniui nustato ANK 609 straipsnis. Stacionaria leistino greičio matavimo sistema užfiksavus automobiliu, pagal markę ir valstybinius numerius priklausančiu pareiškėjui, padarytą administracinį nusižengimą, pareiškėjui 2018 m. lapkričio 15 d. surašytas protokolas, kuriame užfiksuotos minėtos pirminės faktinės nusižengimo aplinkybės - esmė, vieta, laikas, kiti duomenys, įvardinti galimai pažeisti Kelių eismo taisyklių punktai, teisės aktų, numatančių atsakomybę už šiuos kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuostatos, t. y. ANK 416 straipsnio 3 dalis. Surašius protokolą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į ANK 610 straipsnį, administracinio nusižengimo protokolas surašytas su administraciniu nurodymu. Pareigūnai, surašydami protokolą, elgėsi tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jų veikloje atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir turimus faktinius duomenis (leistino greičio viršijimo faktą, automobilio savininką, kt.), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teisena pareiškėjui būtų buvusi pradėta remiantis visiškai nepagrįstais duomenimis ar esant akivaizdžiai klaidingiems duomenims. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį, kai ANK 416 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuojamas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą. Turimais duomenimis, protokolas su administraciniu nurodymu buvo išsiųstas ir pareiškėjui įteiktas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jokių paaiškinimų, prieštaravimų ar duomenų apie įvykio aplinkybes iš jo nebuvo gauta, nurodymas neįvykdytas.

Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2019 m. vasario 14 d. Alytaus AVPK pareigūnams išnagrinėjus bylą bendrąją tvarka ir išsiųstas pareiškėjui paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šiam procesiniam sprendimui pareiškėjas neprieštaravo, nustatytais terminais jo neskundė ir neįvykdė. Įsigaliojusį nutarimą skirti baudą vykdo VMI, antstolis ANK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis). Nustatytais terminais neįvykdyti nutarimai vykdymui perduodami automatiškai informacinėmis sistemomis elektroniniu ryšiu. Pareiškėjui 2019 m. liepos 3 d. pateikus skundą su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir jo atžvilgiu ją nutraukti, atsižvelgiant į jame pateiktus paaiškinimus, prieštaravimus ir duomenis apie ne jam priklausantį leistino greičio matavimo sistemos užfiksuotą automobilį, tą pačią dieną 2019 m. liepos 3 d. priimtas nutarimas, kuriuo atnaujinta administracinio nusižengimo byla ir panaikintas pareiškėjo atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Šio nutarimo pagrindu priimtas antstolio patvarkymas nutraukti vykdomąją bylą ir 2019 m. rugsėjo 4 d. vykdomoji byla pareiškėjo atžvilgiu užbaigta. Pareiškėjas nuo pat pradžių žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą teiseną ir galėjo pateikti paaiškinimus bei suteikti reikiamą informaciją apie įvykio aplinkybes, dėl ko teisena būtų galėjusi būti nutraukta anksčiau, vykdomasis dokumentas nebūtų buvęs pateiktas antstoliui vykdyti ir pareiškėjas būtų išvengęs skunde nurodomų neigiamų pasekmių, t. y. piniginių lėšų banko sąskaitoje areštavimo.

Akcentavo, kad nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo iki nutarimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo ir vėliau atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nutraukimo metu Alytaus AVPK pareigūnai veikė tinkamai įvertinę tuo metu buvusias faktines aplinkybes, t. y. pagrįstai, tiksliai laikydamiesi ir vykdydami jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad patyrė turtinę žalą, kadangi nepateikia jokių objektyvių patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų (važiavimą patvirtinančių duomenų, kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, kaip transporto priemonės savininkas, policijos pareigūnams teisės aktų nustatyta tvarka savalaikiai nepateikė jokių paaiškinimų ir duomenų apie įvykio aplinkybes (nei asmeniškai, nei elektroniniais ryšiais ar pan.), galima teigti, kad neigiamų pasekmių atsiradimą ir jų trukmę, be kita ko, tiesiogiai įtakojo paties pareiškėjo pasyvūs, aplaidūs ir nerūpestingi veiksmai. Kai pareiškėjas policijos pareigūnams ir kitoms institucijoms (VMI, antstolei) pateikė paaiškinimus ir papildomus duomenis apie įvykio aplinkybes, atitinkami procesiniai sprendimai buvo panaikinti, o vykdymo procesas teisės aktų nustatyta tvarka nutrauktas. Pareiškėjas objektyviai nepagrindžia skunde nurodomos, jo tvirtinimu, patirtos turtinės ir neturtinės žalos ir kartu neįrodo jos fakto.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl 25 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodytą žalą kildina iš Alytaus AVPK veiksmų, surašant 2018 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 52-ANR_P-14755-2018 bei priimant 2019 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-656-2019.

Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Alytaus mieste Punsko gatvėje stacionari greičio matavimo sistema užfiksavo, kad automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – leistino greičio viršijimas (nustatytas greitis viršytas 30 km/h). 218 m. lapkričio 15 d. šio automobilio savininkui (pareiškėjui) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 52-ANR_P-14755-2018 (toliau – Administracinio nusižengimo protokolas). Tą pačią dieną pareiškėjui buvo parengtas pranešimas, kuriame buvo nurodyta, jog jis per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos gali pranešti duomenis apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi pareiškėjui priklausančia transporto priemone, taip pat per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių. Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės tyrėjas, nedalyvaujant pareiškėjui, 2019 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą Nr. 52-ANR_N-656-2019 (toliau – 2019 m. vasario 14 d. Nutarimas), kuriuo, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda - 60 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 6 d. Alytuje, Santaikos g. vairuodamas automobilį, esant nustatytam leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 80 km/h greičiu ir leistiną greitį viršijo 30 km/h. 2019 m. liepos 3 d. pareiškėjas pateikė Alytaus AVPK skundą, kuriame nurodė, jog pažeidimo padarymo metu buvo Vokietijoje, todėl pažeidimo padaryti negalėjo, parodytoje pažeidimo nuotraukoje užfiksuotas ne jam priklausantis automobilis bei prašė nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinę bylą. Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 52-ANR_K-6836-2019 (toliau – 2019 m. liepos 3 d. Nutarimas) atnaujino administracinio nusižengimo bylą, panaikino 2019 m. vasario 14 d. Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad jo neteisėtu patraukimu administracinėn atsakomybėn patirtą 25 Eur turtinę žalą sudaro: 20 Eur kelionės išlaidų, patirtų vykstant į antstolės kontorą, VMI, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, advokatės kontorą, Alytaus AVPK, taip pat 5 Eur išlaidų už banko sąskaitos išrašo gavimą. Neturtinę žalą, kurią pareiškėjas įvertino 1 000 Eur, kurią sudaro jo patirtas stresas, emocinė įtampa, nepatogumai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies (2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje A858-3321/2011), todėl atsižvelgus į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas (2011 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2176/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.). CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi CK 6.271 straipsnio prasme policijos institucijos yra „valdžios institucijos“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad eismo priežiūros pareigūnų veikla, vykdant įstatymo jiems suteiktas eismo priežiūros funkcijas, atitinka viešojo administravimo sampratą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1907/2008).

Kaip jau buvo paminėta, viena iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – veikos neteisėtumas. Veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas tik nustačius neteisėtus Alytaus AVPK policijos pareigūnų veiksmus, žalos padarymo pareiškėjui faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-538-624/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas iš esmės prašo atlyginti žalą dėl to, kad jo atžvilgiu buvo surašytas protokolas bei priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, ko pasėkoje buvo areštuota jo banko sąskaita, pareiškėjas buvo priverstas sugaišti labai daug laiko, kol administracinė teisena buvo nutraukta, panaikintas banko sąskaitos areštas, grąžinti išieškoti pinigai Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas nesilaikė pareigos teisėtai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, kadangi neįvertino užfiksuoto automobilio modelio bei spalvos.

LVAT yra nurodęs, kad tam, jog skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2017-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra nurodęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014, 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu dėl ANK 416 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Šio kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo būti nurodyti administracinio nusižengimo protokole. Vadovaujantis ANK 614, 615 straipsniu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka priskirta nagrinėti institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, t. y. policijai. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo būti nurodyti nutarime. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų teisės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju iš 2019 m. liepos 3 d. Nutarimo matyti, jog 2019 m. vasario 14 d. nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta dėl to, kad Administracinio nusižengimo protokole objektyviai užfiksuota ne pareiškėjui priklausantis automobilis „Mercedes benz“. 2019 m. liepos 3 d. Nutarime konstatuota, jog nors Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu užfiksuotos transporto priemonės valstybinis numeris ir markė atitinka pareiškėjui priklausančio automobilio valstybinį numerį ir markę, bet skiriasi modelis ir spalva.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020 ir kt.). Teismo vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovo atstovas, surašydamas Administracinio nusižengimo protokolą ir priimdamas 2019 m. vasario 14 d. Nutarimą, neįvertinęs pažeidimo metu užfiksuoto automobilio markės ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio modelio ir spalvos nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taigi iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, neišsiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės administracinio nusižengimo bylai teisingai išnagrinėti, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiškėjams atsiradimo sąlyga.

Nustatant pareiškėjui priteistinos žalos dydį, teismui privalu atsižvelgti į CK 6.253 straipsnio nuostatas, numatančias, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (1 dalis). Taigi, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiojo veiksmus. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį, kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421, 432 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas pranešimas, kuriame buvo nurodyta, jog jis per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi pranešti duomenis apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi pareiškėjui priklausančia transporto priemone, taip pat per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti paaiškinimu dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių.

Pareiškėjas nurodo, jog dokumentų išsiuntimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepatvirtina, kad dokumentus gavo ir su jais susipažino pareiškėjas, tačiau neaišku apie kokius konkrečius procesinius dokumentus pareiškėjas kalba – 2015 m. lapkričio 15 d. pranešimą ar 2019 m. vasario 14 d. Nutarimą, kurio pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodo, jog būtent 2018 m. lapkričio 15 d. pranešimo jis negavo. Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 3 d. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjui siųstas 2018 m. lapkričio 15 d. pranešimas buvo įteiktas 2019 m. sausio 11 d. 2019 m. liepos 3 d. Nutarime taip pat užfiksuotas pareiškėjo paaiškinimas, jog jis galėjo gauti jam siųstus procesinius dokumentus, bet į juos nesigilino, nes jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo padaryti dokumentuose nurodytu laiku negalėjo, todėl juos tiesiog išmetė. Taigi, pareiškėjo neatsakingas elgesys taip pat lėmė žalos atsiradimą (CK 6.253 str. 5 d.). Pareiškėjas, gavęs Alytaus VAPK 2018 m. lapkričio 15 pranešimą ir žinodamas, jog administracinio teisės nusižengimo neįvykdė, turėjo pranešti apie Administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, tačiau to nepadarė. Tuo atveju, jei pareiškėjas būtų nustatytu laiku pateikęs Alytaus AVPK informaciją apie įvykio aplinkybes, būtų išvengta tolimesnių neigiamų pareiškėjui pasekmių – 2019 m. vasario 14 d. Nutarimo priėmimo, išieškojimo veiksmų. Atsižvelgęs į tai teismas konstatuoja, kad šioje byloje atsakovo atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė.

Konstatavus, kad byloje Lietuvos valstybės atsakomybė bus dalinė, nėra jokio pagrindo iš atsakovo priteisti visą pareiškėjų patirtą turtinės žalos atlyginimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo veiksmų pobūdį, turėjusį įtakos žalos atsiradimui, atsakovo atstovo veiksmus, byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-267-442/2020) vertina, kad pareiškėjams iš atsakovo priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas 50 procentų.

Kaip buvo paminėta, pareiškėjas iš atsakovo prašo priteisti 25 Eur turtinės žalos atlyginimui, kurią sudaro 20 Eur kelionės išlaidų, patirtų vykstant į antstolės kontorą, VMI, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, advokatės kontorą, Alytaus AVPK, taip pat 5 Eur išlaidų už banko sąskaitos išrašo gavimą. Pažymėtina, jog pareiškėjo prašomos priteisti kelionės išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais, pareiškėjas nekonkretizuoja, kada konkrečiai vyko į nurodytas įstaigas, nekonkretizuoja konkrečių vykimo tikslų (neįrodo, jog toks vykimas buvo būtinas), todėl prašoma priteisti 20 Eur suma už kelionės išlaidas laikytina nepagrįsta. Patirta 5 Eur turtinė žala už banko sąskaitos išrašo gavimą yra grindžiama 2019 m. spalio 25 d. Nurodymu pervesti grynuosius pinigus, todėl pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus VAPK priteistina 2,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (50 procentų).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė stresu, emocine įtampa, nepatogumais laukiant, skambinant, važiuojant prašyti panaikinti areštą, laiko sąnaudomis, negalėjimu naudotis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Pareiškėjas į bylą nepateikė rodymų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti, jog pareiškėjas patyrė negatyvius išgyvenimus dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn. Todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ir paties pareiškėjo veiksmai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovo priteistini 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrius pateikė teismui 2021 m. sausio 19 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-400.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju susidaro tokia teisinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, prašoma išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės, nes atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama AVPK, t. y. atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą iš dalies pralaimėjusi šalis yra taip pat valstybė. Atsižvelgusi į tai, teismas konstatuoja, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nepriteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2,50 Eur (du eurus 50 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti pareiškėjui E. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius