Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-971-505/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-08-21
Bylos Nr.: I-971-505/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00014-2017-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: Z. A. B.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-971-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00014-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:18.4.2;18.6.1.4;51.5; 55.1.1 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, Laurai Mukaitei- Snarskei,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. B.,

nedalyvaujant pareiškėjai Z. A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Z. A. B. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 8S-694-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieto gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A. B.“ (b. l. 22-29).

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad ji 1991 m. spalio 9 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į dalį (3,40 ha) J. T. 6,79 ha nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini) 1993 m. kovo 16 d. pareiškėjai Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,40 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš kurių natūra grąžinta 0,66 ha. 2009 m. spalio 21 d. pareiškėjai papildomai atkurtos natūra nuosavybės teisės ir suteikta valdyti 0,1931 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 2009 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 19/9946 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės suteikiant du žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini), 0,0807 ha žemės sklypo ploto, kuris vykstant nuosavybės grąžinimo procesui buvo apribotas pravedant dujotiekį ir (duomenys neskelbtini), 0,1124 ha žemės sklypo ploto, kurios paskirtis – namų valda.

Pareiškėjos teigimu, jai liko negrąžinta 2,5469 ha žemės sklypas. 2016 m. gruodžio 6 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 8S-694-(14.8.3) išmokėti piniginę kompensaciją – 9359 Eur už 2,5469 ha žemės Kauno mieste. Su atsakovo sprendimu pareiškėja nesutinka, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog negrąžintas žemės sklypas panaudotas visuomenės poreikiams (ši žemė pardavinėjama privatiems asmenims kaip namų valdos sklypai), taip pat neįrodė, kodėl nuo 1991 metų iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo pareiškėjai grąžinta visa žemė natūra, neįrodė, jog J. T. žemės buvo nusavinta teisėtai, nepažeidžiant galiojančių įstatymų ir panaudota visuomenės poreikiams tenkinti. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42-46).

Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo įgaliota atstovė paaiškino, kad 1991 m. spalio 9 d. pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo J. T., J., kuri 1940 m. buvo nacionalizuota. Pagal pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus J. T. turėjo 6,50 ha žemės iki nacionalizacijos. Iki 1940 m. buvusio savininko žemė II rūšies, III rūšies ir neįvertintos, bendroje sumoje 6,50 ha. J. T., pareiškėjos tėvas, mirė 1947 m. birželio 9 d., t. y. po nacionalizacijos.

Šalies argumentai

Pareiškėja yra viena iš pretendentų, pateikusių prašymą atkurti nuosavybės teises į J. T. nuosavybės teise valdytą žemę iki 1940 m. nacionalizacijos. 1992 m. kovo 30 d. notariškai patvirtintu susitarimu pretendentės, siekiančios atkurti nuosavybės teises į J. T. žemę, susitarė, kad pareiškėjai tenka atkurti nuosavybės teises į 3,40 ha žemės dalį.

Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 11-473-15460 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,66 ha žemės plotą, suteikiant 11 sklypų (duomenys neskelbtini), kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 02-01-10218 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 11-43-15461 pakeitimo ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.) ir Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 19/9946 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. A. B.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės suteikiant du laisvus valstybinės žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini), 0,0807 ha žemės sklypo ploto, (duomenys neskelbtini), 0,1124 žemės sklypo ploto.

2016 m. gruodžio 6 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 8S-694-(l4.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A. B.“ atkūrė nuosavybės teises į likusią neatkurtą žemės 2,5469 dalį, atlyginant pinigais 9359 Eur.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 5 d. dalyvavo posėdyje dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises pilietei Z. A. B. priėmimo ir pareiškė, kad su sprendimu nesutinka.

Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau - Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), ir kitais nuosavybės teisių į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Valstybės išperkamos žemės vertė skaičiuojama pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau - Metodika) ir atsižvelgiant žemės savininko turėto nekilnojamojo turto vietą 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos metu. Metodikos 3 punkte nurodyta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-2114-525/2015 pagal pareiškėjos skundą Nacionalinei žemės tarnybai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, 2015 m. liepos 10 d. nutartimi, kurioje iš esmės buvo išspręstas ginčas dėl tų pačių reikalavimų, kurie išdėstyti 2017 m. sausio 3 d. pareiškėjos skunde, išskyrus naujai priimtą 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 8S-694- (14.8.3.) klausimą, todėl darytina išvada, kad teisinio pagrindo nagrinėti skunde išdėstytus reikalavimus dėl kurių 2015 m. liepos 10 d. nutartyje pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra teisinio pagrindo, todėl šioje byloje turėtų būti nagrinėjamas tik reikalavimas dėl 2016 m. gruodžio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo Nr. 8S-694- (14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A. B.“.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atkreipiant dėmesį, kad nuosavybės teisių atkūrimo natūra galimybės, paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas, institucijų veiksmai nuosavybės teisių Z. A. B. atkūrimo procese yra įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2114-525/2015, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 8S-694-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A. B.“ neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, taip pat mano, kad nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus, todėl šio administracinio akto panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 8S-694-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieto gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjos teigimu, piniginė kompensacija už neteisėtai nusavintą J. T. žemę neatitinka vidutinių rinkos kainų, nėra įrodymų, jog negrąžintas žemės sklypas panaudotas visuomenės poreikiams (ši žemė pardavinėjama privatiems asmenims kaip namų valdos sklypai).

Nagrinėjamos bylos, J. T. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr.2-10, Z. A. B. suteiktos žemės dokumentacijos bylos Nr.1287 duomenimis nustatyta, jog 1991 m. spalio 9 d. pareiškėja pateikė prašymą Kauno rajono Alšėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į tėvo J. T., J., nuosavybės teise turėtą 7,06 ha žemės sklypą. J. T., pareiškėjos tėvas, mirė 1947 m. birželio 9 d., t. y. po 1940 m. nacionalizacijos (byla Nr. 2-10, b. l. 5). Pareiškėja yra viena iš pretendentų, pateikusių prašymą atkurti nuosavybės teises į J. T. nuosavybės teise valdytą žemę. 1992 m. kovo 30 d. notariškai patvirtintu susitarimu pretendentės, siekiančios atkurti nuosavybės teises į J. T. žemę, susitarė, kad pareiškėjai tenka atkurti nuosavybės teises į 3,40 ha žemės dalį. Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 11-473-15460 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,66 ha žemės plotą suteikiant 11 sklypų (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 02-01-10218 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 11-473-15461 pakeitimo ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 19/9946 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. A. B.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės suteikiant du laisvus valstybinės žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini), 0,0807 ha žemės sklypo ploto, (duomenys neskelbtini), 0,1124 žemės sklypo ploto (viso- 0,1931 ha), o nuosavybės teisės į pilietei tenkančią žemės valdos dalį- 2,5469 ha bus atkurtos vėliau rengiant žemės reformos projektą kitame etape. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. gruodžio 29 d. raštas Nr.8SD-(14.8.9)-9010 patvirtina, kad nei 2009 m. spalio 21 d., nei anksčiau žemės reformos žemėtvarkos projektas nebuvo rengiamas, nes buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribos patenka į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose iki 1995 m. birželio 1 d., todėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 19/9946 „Dėl nuosavybės teisų atkūrimo pilietei Z. A. B." 4 punkte yra padaryta rašymo apsirikimo klaida ir klaidingai nurodyta, kad nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau „Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą kitame etape". Kauno apskrities viršininko administracija 2010 m. vasario 24 d. raštu Nr. 1 l-B-39-80 „Dėl prašymo", atsakydama į 2010 m. vasario 9 d. prašymą, V. A. B. informavo, kad yra priimtas Kauno apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. A. B. bei prašoma atvykti į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių atsiimti žemės nuosavybės dokumentų. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. birželio 3 d. raštu Nr. S1-918(1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo" pareiškėjos prašė iki 2010 m. birželio 15 d. apsispręsti dėl nuosavybės atlyginimo būdo ir apie pasirinktą būdą informuoti Kauno miesto žemėtvarkos skyrių. Pareiškėja Z. A. B. 2010 m. birželio 9 d. prašymu (kuris pavadintas „Sprendimas") prašė Kauno apskrities viršininko administracijos „<...> išmokėti piniginę kompensaciją (litais) už valstybės išperkamą 2,5469 ha žemės sklypą, padidinant ją 15 procentų <...>". Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2010 m. spalio 4 d. raštu Nr. 8-SD-617(1.10) „Dėl prašymo" informavo pareiškėją, kad už 2,5469 ha J. T. turėtos žemės dalį, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, gali būti atlyginama vertybiniais popieriais (akcijomis) arba perduodant lygiavertį žemės plotą kaimo vietovėje, bei prašoma iki spalio 18 d. informuoti žemėtvarkos skyrių dėl pasirinkimo aukščiau įvardintu atlyginimo būdu. Pareiškėja Z. A. B. 2010 m. spalio 13 d. prašyme nurodė, kad prašo „<...> išmokėti piniginę kompensaciją (litais) už valstybės išperkamą žemę padidinant ją 15 procentų <...>". Kompensaciją prašo išmokėti remiantis 2010 metų Valstybinės įmonės Registrų centras gyvenamųjų teritorijų žemės verčių žemėlapiu - vidutinėmis rinkos kainomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2010 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 8-SD-l 106(1.10) „Dėl prašymo", atsakydamas į pareiškėjos 2010 m. spalio 13 d. prašymą, informavo, kad nuosavybės teisės atkuriamos pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, bei nurodė, kad pareiškėja yra kviečiama 2010 m. gruodžio 6 d. atvykti į skyrių spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią J. T. žemės dalį. Pareiškėjai buvo išsiųsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2010 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 8-SD-1244 (1.11) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės plano", adresuoto Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui kopija, kurioje prašoma papildomai išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) J. T. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), turėtos 6,79 ha žemės planą. Tačiau Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtos departamento Urbanistikos skyrius 2010 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakymą raštu Nr. 40-2-1802, kuriame nurodė, kad papildomai išnagrinėti ir parengti žemės sklypų planus prie J. B. g., prie (duomenys neskelbtini), neturi galimybės, kadangi Aleksoto seniūnijoje Narsiečių mikrorajone prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos (neužstatytos) laisvos žemės sklypų schemos vadovaujantis Narsiečių gyv. rajono detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 1991 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 207-v ir Kauno miesto bendruoju planu, patvirtintu Kauno m. savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. žemėtvarkos skyrius 2011 m. sausio 11 d. raštu Nr. 8SD-84 pateikė gautą informaciją pareiškėjai. Šis Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 11 d. raštu Nr. 8SD-84 „Dėl informacijos" buvo persiustas Z. A. B.. Nacionalinė žemės taryba 2011 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. lSS-(97.5)-2334 „Dėl prašymų nagrinėjimo" pateikė V. A. B. informaciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus A. N. 2011 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 4D-2011/4-1014/3D-2101 nurodymo išnagrinėti pilietės Z. A. B. 2010 m. birželio 9 d. ir 2010 m. spalio 13 d. prašymus dėl galimybės už valstybės išperkamą žemę, esančią Kauno mieste, atlyginti pinigais. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. lSS-(97.5)-2425 „Dėl rekomendacijų vykdymo" pateikė informaciją V. A. B. dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus A. N. 2011 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje Nr. 4D-2011/4-371 „Dėl V. A. B. skundo prieš Kauno miesto savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos" pateiktų rekomendacijų. Nacionalinė žemės taryba 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. lSS-(97.5)-2629 „Dėl prašymų nagrinėjimo" atsakė į V. A. B. 2011 m. spalio 4 d. prašymą dėl žemės grąžinimo Kauno mieste. Šiame rašte nurodė, kad Z. A. B. neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktuose numatytų atvejų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pilietės prašymus kompensuoti jai pinigais už negrąžintą žemę. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. lapkričio 3 d. gavo V. A. B. 2011 m. lapkričio 2 d. skundą. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-3029 atsakė į V. A. B. 2011 m. lapkričio 2 d. skundą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-294 „Dėl viešojo intereso gynimo" kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 17.2.-3475 „Dėl medžiagos perdavimo" perdavė Kauno miesto skyriaus raštą ir pateiktą medžiagą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. V. A. B. 2012 m. vasario 6 d. pateikė prašymą Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė nurodyti, ar yra kreiptasi į prokuratūrą dėl žemės pardavimo pilietei R. N.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-1589 „Dėl informacijos pateikimo" informavo V. A. B., kad Nacionalinėje žemės tarnyboje yra rengiamas skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 17.9.-576 aukštesniajam prokurorui. Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. kovo 16 d. raštu Nr. 1SD-(3.1.)-68O „Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorės S. V. 2012 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 17.9.-576 panaikinimo ir viešojo intereso gynimo" kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorės S. V. 2012 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 17.9.-576 ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2012 m. balandžio 5 d. iš Kauno apygardos administracinio teismo gavo Z. A. B. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo administracinėje byloje Nr. 1-710-428/2012. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-710-428/2012 pareiškėjos Z. A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Z. A. B. 2012 m. liepos 2 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-710-428/2012. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-3088/2012 pareiškėjos Z. A. B. apeliacinį skundą atmetė ir paliko Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2012 m. birželio 15 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.9.)-3305 „Dėl pareiškimo pateikimo" pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškimą dėl administracinio akto panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo specialioji kolegija ginčams dėl bylos teismingumo spręsti 2012 m. liepos 25 d. nutartimi nusprendė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui bei perdavė ją Kauno miesto apylinkės teismui. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gindama viešąjį interesą, teismo prašė: panaikinti Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 8 d. potvarkį Nr. 1471-v dalyje, kuriuo atsakovei R. N. leista įsigyti iš valstybės ne aukciono būdu papildomą 0,0498 ha žemės sklypo plotą; pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1994 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. N. įsigijo ne aukciono būdu iš valstybės 0,0498 ha žemės sklypo plotą; pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7332 dalį, kuria R. N. pardavė R. Z. 0,1098 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 1901-0251-0003; kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį 0,0498 ha; taikyti restituciją ir įpareigoti R. N. grąžinti R. Z. 2002 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 7332 gautą atlygį už 0,1098 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį 0,0498 ha, o 0,1098 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį 0,0498 ha grąžinti valstybei. Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-390-920/2013 konstatavo, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neįrodė, kad gina viešąjį interesą bei pritaikė ieškinio senaties terminą ir atmetė ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius pateikė Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-390-920/2013 panaikinimo. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2145-259/2013 paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą nepakeistą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-7304 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu" informavo pareiškėją, kad pasikeitus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10,16 ir 21 straipsniams, įstatyme įtvirtintas naujas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, būdas - atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Šiame rašte nurodyta, kad pareiškėja turi teisę iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčo nėra, jog pareiškėjai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 02-01-10218 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993-03-16 sprendimo Nr. 11-473-15461 pakeitimo ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 19/9946 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. A. B.“ 4 punkte numatytą žemės valdos dalį- 2,5469 ha, ir jos atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 8S-694-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieto gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A. B.“ atlyginant pinigais už 2,5469 ha žemės 9359 Eur (b. l. 71-81), nes Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1559-505/2015 pagal pareiškėjos Z. A. B. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, 2015 m. vasario 24 d. teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-2114-525/2015 (b.l.49-67)) buvo nustatyta, kad šiuo metu buvusio savininko J. T. buvusios žemėvaldos teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, kurioje būtų galima suformuoti pareiškėjai natūra grąžintinus žemės sklypus. Ji patenka į Kauno miesto Narsiečių mikrorajono teritoriją, yra užimta: esamais kadastriniais sklypais su ir be pastatų; infrastruktūros teritorijomis, skirtomis gatvėms, pravažiavimams ir inžineriniams tinklams bei jų apsaugos zonoms; teritorijos, kuri pagal Narsiečių individualių namų gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projektą (patvirtintą 1991 m. rugpjūčio 20 d.) yra rekreacinė teritorija; Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 (kartu su KMST 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T-535, KMST 2006 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T-312 ir KMST 2010 m. liepos 23 d. sprendimu T-462) buvo numatyta infrastruktūros teritorija perspektyvinei C1 kategorijos gatvei; Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane 2013-2023 m. patvirtintame Kauno miesto tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, ši teritorija yra intensyviai lankymui naudojamų želdinių ir miestų aikščių funkcinėje zonoje (rekreaciniai želdynai, miesto parkai, skverai ir kitos aktyviai rekreacijai skirtos teritorijos). Taip buvo numatyta Narsiečių individualių namų gyvenamojo rajono detaliajame plane (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taigi ši žemė nėra laisva (neužstatyta), šiai žemei yra visuomenės poreikis, todėl ji yra valstybės išperkama, negali būti grąžinama natūra, už ją atlyginama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 10 01) (toliau- Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnį.

Pareiškėjos 2003 m. kovo 27 d., 2009 m. rugpjūčio 24 d., 2010 m. birželio 9 d. ir 2010 m. spalio 13 d. prašymų pateikimo metu galiojusi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies redakcija numatė: „Už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama; 2) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; 3) vertybiniais popieriais; 4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; 5) pinigais – išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms; 6) pinigais – išpirkdama žemę, kuri Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d.; 7) pinigais – Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra; 8) pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė; 9) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį“.

Šiuo metu galiojanti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalis iš esmės nėra ypatingai pasikeitusi, pakeisti tik 1 ir 6 punktai (atitinkamai 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; 6) pinigais – išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d.;), neteko galios 3 punktas.

Kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. Atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę, laikomasi nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės ūkio paskirties žemės vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijose esančiai žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo kaina (Atkūrimo įstatymo 16 str. 3 d.).

Bylai aktualus ir Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio atitinkamų nuostatų reguliavimas.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, galiojusi pareiškėjos 2003 m. kovo 27 d. prašymo padavimo metu, numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis, galiojusi pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 24 d., taip pat 2010 m. birželio 9 d. ir 2010 m. spalio 13 d. prašymų padavimo metu, numatė, kad pilietis iki 2005 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti pareikštą valią, kad jam už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta pinigais, ir prašyti už išperkamą turtą atlyginti vertybiniais popieriais. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ir panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2005 m. gruodžio 31 d.

Šiuo metu (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 10 01) galiojanti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja 1991 m. spalio 9 d. prašyme Kauno rajono Alšėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į tėvo J. T., J., nuosavybės teise turėtą 7,06 ha žemės sklypą, išreiškė valią, kad žemė jai būtų grąžinta natūra (J. T. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla, b. l. 2).

2003 m. kovo 27 d. prašyme pareiškėja nurodė, kad už likusius 2,74 ha prašo „išpirkti išmokant kompensaciją. Kompensaciją prašau išmokėti konvertuojama valiuta pasaulinėm kainom“ (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos b. l. 198).

2009 m. rugpjūčio 24 d. prašyme pareiškėja vėlgi nurodė, kad prašo už žemę išmokėti piniginę kompensaciją rinkos kainomis, remiantis 2009 m. žemės verčių žemėlapiu (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos b. l. 158).

2010 m. birželio 9 d. prašymu (pavadintu Sprendimas) pareiškėja prašė išmokėti piniginę kompensaciją (litais) už valstybės išperkamą 2,5469 ha žemės sklypą, padidinant 15 procentų, nes ji savanorio duktė. Nurodė „Kompensaciją prašau išmokėti remiantis 2009.02.01 valstybės įmonės Registrų centras gyvenamųjų teritorijų žemės verčių žemės verčių žemėlapiu – vidutinėmis rinkos kainomis“ (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos b. l. 183).

2010 m. spalio 13 d. prašyme pareiškėja taip pat prašė išmokėti piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę padidinant ją 15 procentų, kadangi ji savanorio duktė. Nurodė „Kompensaciją prašau išmokėti remiantis 2010 metų Valstybinės įmonės Registrų centras gyvenamųjų teritorijų žemės verčių žemėlapiu – vidutinėmis rinkos kainomis (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos b. l. 203-204).

Taigi pareiškėja, nors pirminiu prašymu išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, vėlesniais prašymais iš esmės pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, sutikdama gauti kompensaciją „rinkos“, „pasaulinėmis“ kainomis.

Atsakant į šiuos pareiškėjos raštus, taip pat kitais raštais, Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjai ne kartą pateikė paaiškinimus, jog jos nurodytas atlyginimo už valstybė išperkamą žemę būdas negali būti taikomas, nes tokio nuosavybės atkūrimo, kompensavimo galimybės teisės aktai nenumato.

2003 m. vasario 25 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštu, reg. Nr. 185, pareiškėja buvo informuota, kad pagal Atkūrimo įstatymą piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki šios datos nepateikus valios dėl atlyginimo būdo, sprendimai priimamai pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisų atkūrimo būdą. Nuosavybės teisės į žemę, buvusią miestams priskirtose teritorijose, atkuriamos: perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą žemės sklypą, bet ne didesnį kaip 0,2 ha; perduodant lygiavertį žemės plotą kituose, negu turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos. Birštono ir Neringos miestuose; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei; vertybiniais popieriais (Nuosavybės teisių atkūrimo byla).

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. S1-1338 (1.11) nurodė, jog, kompensacija už valstybės išperkamą žemę skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta „Žemės įvertinimo metodika“, skaičiuoti kompensaciją rinkos kainomis teisės aktai nenumato; valstybės išperkamai žemei priskirta 2,5469 ha žemės, kurie įvertinti – 20 167 Lt, jei pageidausite įsigyti žemės kituose Lietuvos rajonuose ir 32 267 Lt, jei pageidausite, kad būtų atlyginta valstybei priklausančiais vertybiniais popieriai (akcijomis) (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos b. l. 156).

2010 m. birželio 3 d. raštu Nr. S1-918(1.10) Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius pareiškėjos prašė iki š. m. birželio 15 d. apsispręsti dėl būdo, atkuriant nuosavybės teises. Nurodyta, jog pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį už valstybė išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; 2) vertybiniais popieriais (Nuosavybės teisių atkūrimo byla b. l. 206).

2010 m. spalio 4 d. raštu Nr. 8-SD-617(1.10) NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius pareiškėjai dar kartą paaiškino, kad už likusią 2,5469 ha J. T. turėtos žemės dalį, kuri pagal Atkūrimo įstatymą priskirta valstybės išperkamai žemei, jai gali būti atlyginta vertybiniais popieriai (akcijomis) ar perduodant lygiavertį žemės plotą kaimo vietovėje; pareiškėjai neapsisprendus dėl nuosavybės atkūrimo būdo, bus kompensuojama vertybiniais popieriais (Nuosavybės teisių atkūrimo byla b. l. 206).

2010 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 8-SD-l106(1.10) „Dėl prašymo“ NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisės atkuriamos pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, bei nurodė, kad pareiškėja yra kviečiama 2010 m. gruodžio 6 d. atvykti į skyrių spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią J. T. žemės dalį.

2011 m. rugsėjo 20 d. NŽT rašte Nr. SS-(7.5)-2334 nurodyta, jog atvejai, kada už valstybės išperkamą žemę galima atlyginti pinigais numatyti Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5-8 punktuose. Pareiškėja nepatenka į nei vieną šių atvejų, todėl tenkinti pareiškėjos prašymus kompensuoti pinigais už negrąžintą jos prašymuose nurodytą 0,0130 ha žemę nėra teisinio pagrindo (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos b. l. 228-226).

2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-7304 NŽT informavo pareiškėją, kad pasikeitus Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsniams, įstatyme įtvirtintas naujas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, būdas – atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Šiame rašte nurodyta, kad pareiškėja turi teisę iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai, atsižvelgiant į tai, jog, kaip konstatuota aukščiau, buvusio savininko J. T. buvusios žemėvaldos teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, kurioje būtų galima suformuoti pareiškėjai natūra grąžintinus žemės sklypus, pareiškėjai su tuo nesutinkant (argumentai dėl to pateikiami ir šioje byloje), ir, viena vertus, reikalaujant atkurti nuosavybės teises natūra, kita vertus, išreiškus valią, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos kompensuojant „rinkos“, „pasaulinėmis“ kainomis, nors teisės aktai tokios galimybės nenumato, nepriėmus galutinio sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginti Atkūrimo įstatyme numatytais būdais, yra iš esmės teisėti.

Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1559-505/2015 pagal pareiškėjos Z. A. B. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, 2015 m. vasario 24 d. teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-2114-525/2015 (b.l.49-67)) konstatavus faktą, kad buvusio savininko J. T. buvusios žemėvaldos teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, kurioje būtų galima suformuoti pretendentei natūra grąžintinus žemės sklypus, buvo priimtas sprendimas pareiškėjai atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.

Tai, kad tais atvejais, kai negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija ir tai neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atstatymą, pažymėta ir Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarime.

Pareiškėja ginčija valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės, esančios Kauno mieste, vertės, apskaičiuotos 2016 m. gruodžio 2 d. aktu Nr. 8PAŽ1-853, nustatymą (b. l. 71-81).

Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), ir kitais nuosavybės teisių į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamas nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Apskaičiuojant žemės, priskirtos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą valstybės išperkamiems žemei, miškui, vandens telkiniams, vertę, taikoma Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 27 iki 2017 05). Šios Metodikos 3 punkte nurodyta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami prie IV rūšies. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (šios metodikos 1 priedas). Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.), apie tai turi būti įrašyta pažymoje.

Pagal Metodikos 4 punkto nuostatas, valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: 4.1. žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies – 492,35 Eur už ha; II rūšies – 419,95 Eur už ha; III rūšies – 304,1 Eur už ha; IV rūšies – 188,25 Eur už ha; 4.2. miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 1737,72 Eur už ha; 4.3. kaimo gyvenamojoje vietovėje kitai paskirčiai naudota žemė – 868,86 Eur už ha. Atsižvelgiant į turėto žemės, miško sklypo, vandens telkinio buvimo vietą, valstybės išperkamos žemės ir miško vertei taikomi šie pataisos koeficientai teritorijos socialiniam – gamybiniam potencialui įvertinti (6 punktas). Vilniuje ir Kaune taikomas koeficientas 8 (6.1.1. punktas). Tais atvejais, kai žemės ar miško sklypas yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose už miestų, kaip gyvenamųjų vietovių ribų, arba teritorijose, kurios buvo priskirtos miestams nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d., taikomi Metodikos 6.1 punkte nurodyti koeficientai, padauginti iš 0,8, o kai sklypas priskirtas miesto teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. – iš 0,4 (6.2 punktas).

Iš 2016 m. gruodžio 2 d. Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertės apskaičiavimo akto Nr. 8PAŽ1-153, liudytojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausios specialistės A. L. parodymų, 1993 m. rugpjūčio 30 d. pažymos apie privatinėje nuosavybėje turėto žemės sklypo vertę (b. l. 121), Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Narsiečių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo (b. l. 122) matyti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas taikė jau minėtas Metodikos nuostatas pažymos bei sąrašo duomenims vertinti (žemės ūkio paskirties žemės plotai pagal rūšis akte ir pažymoje, sąraše sutinka). Visais atvejais buvo pritaikytas 6.1.1. punkte numatytas koeficientas – 8 padauginus iš 0,8 (6.2 punktas). Taip pat gautos vertės buvo indeksuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 6 punkte numatytu indeksu - 1,6., tokiu būdu pripažintina, jog pažeidimų, kurie būtų padaryti Nacionalinei žemės tarnybai taikant Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką (Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė apskaičiuojama pagal šios metodikos 2 priedą)(Metodikos 7 punktas), byloje nenustatyta, o atlyginimas pareiškėjai pinigais- 9359 Eur už 2,5469 ha žemės, yra teisingas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau- EŽTT) 2017 m. balandžio 18 d. paskelbė sprendimą byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 2657/10), kuriame EŽTT vertindamas paskirtos kompensacijos dydį, pasisakė, jog Lietuva pasirinko dalinę restituciją. Ji iš esmės yra suderinama su nuosavybės teisių apsauga. Atmetė pareiškėjos argumentą, kad suteikta kompensacija buvo per maža, nurodydamas, jog didesnės kompensacijos negarantavo nei taikytina nacionalinė teisė, nei teismo sprendimas. EŽTT, atsižvelgęs į valstybei suteiktą veiksmų laisvę, savo formuojamą praktiką dėl restitucijos principų taikymo ir teisingos kompensacijos (J. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41510/98, U. ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 62988/00, J. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 30165/02, I. ir P. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 26892/05, A. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27576/05, N. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 1471/05, A. ir A. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 17978/05 ir P. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 17467/07), nusprendė, kad nagrinėjamu atveju kompensacijos dydis nuosavybės teisių nepažeidė. Šiame sprendime EŽTT pasisakė, jog Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnyje numatyta, kad kompensacija už valstybės nusavinamą turtą turi būti paskaičiuojama rinkos verte, tačiau ši tvarka nėra taikoma atvejams kuomet valstybė įgyvendina asmeniui nuosavybės teisių atkūrimą pinigais, kadangi toks valstybės nuosavybės teisių atkūrimo modelis yra sukurtas sušvelninti patirtus nuostolius dėl neteisėtai nacionalizuoto turto. Tokiu atveju valstybė turi teisę iš esmės sumažinti kompensacijos lygį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-891-525/2017).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priimdama 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 8S-694-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieto gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A. B.“ veikė tinkamai, savo kompetencijos ribose. Paskaičiuodama nuosavybės teisių atkūrimo taikomos kompensacijos sumą vadovavosi Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos nuostatomis, minėtas sprendimas neprieštarauja Konstitucijai ir yra vieningas su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, todėl skundžiamo sprendimo panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAlgis Markevičius