Šiaulių apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui, dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Apie teismo posėdį pareiškėjui A. K. ir jo atstovei advokatei D. M. pranešta tinkamai, gautas atstovės prašymas (el. b. medž. 11 l.) nagrinėti bylą pareiškėjui ir jo atstovei nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta pareiškėjui ir jo atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. K., po kurios mirties atsirado palikimas. Palikėjos santuoka su sutuoktiniu J. K. buvo nutraukta 2000-01-21, pareiškėjas yra vienintelis palikėjos sūnus ir įpėdinis pagal įstatymą. Ribotos atsakomybės bendrovės „Novye konstruktsii“ 2022-03-07 pažymoje nurodyta, kad pagal terminuotą darbo sutartį A. K. iki 2022-07-19 dirba gamyklos direktoriumi ir iki darbo sutarties pabaigos darbdavys neturi galimybių jį išleisti atostogų, kad šis galėtų išvykti į Lietuvą. 2021-09-10 pareiškėjas Rusijoje sudarė įgaliojimą, kuriuo J. Z. įgaliojo būti jo atstovu, tvarkant paveldėjimo klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) mirusios motinos turtu. Šiaulių miesto 3- ojo notaro biuro notarės N. V. 2022-05-25 pažymoje nurodyta, kad po V. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, kad palikėjai priklauso butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

6. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

7. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

8. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido dešimčia mėnesių.

9. Pareiškėjas nurodo, kad jis jau daug metų gyvena Rusijoje, o kai mirė mama, kelionėms tarp valstybių galiojo Covid- 19 pandeminiai ribojimai, tad neturėjo galimybių atvykti į Lietuvą ir susitvarkyti paveldėjimo reikalų. Be to, pagal iki 2022-07-19 galiojusią darbo sutartį su ribotos atsakomybės bendrove „Novye konstruktsii“ neturėjo galimybės pasiimti atostogų kelionei į Lietuvą. Siekdamas įgyvendinti savo teises į palikimą dar 2021-09-10 parašė įgaliojimą J. Z., kad jis sutvarkytų dokumentus, tačiau įgaliotinis nežinojo, kad palikimo priėmimui yra nustatytas 3 mėnesių terminas, tad laiku į notarą nesikreipė ir praleido terminą palikimui priimti. Vėliau dar paėjo nemažai laiko kol susirado advokatą, kol surinko reikiamus dokumentus, padarė jų vertimus į lietuvių kalbą.

10. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytos aplinkybės – jo gyvenimas Rusijoje, negalėjimas į Lietuvą atvykti tiek dėl pandeminių ribojimų kelionėms, tiek dėl įsipareigojimų darbdaviui, vertintinos kaip objektyvios aplinkybės, dėl kurių iki (duomenys neskelbtini) nebuvo priimtas V. K. palikimas. Be to, svarbu yra ir tai, kad siekdamas įgyvendinti savo teises į motinos palikimą, pareiškėjas dar 2021-09-10 parašė įgaliojimą J. Z., kad pastarasis Lietuvoje atliktų visus būtinus veiksmus palikimui priimti, tačiau įgaliotinis, neturėdamas teisinių žinių, nežinojo jog palikimo priėmimui yra nustatytas 3 mėnesių terminas, tad laiku į notarą nesikreipė. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai ar aplaidžiai.

11. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog pratęsus pareiškėjui įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra. D. V. K. įpėdinių nėra. Todėl nesant asmenų, priėmusių mirusios V. K. palikimą, termino priimti palikimą atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai nesuvaržytų trečiųjų asmenų teisių.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., teismas,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti motinos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.