- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- eAS-26-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02685-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 atsakovui nustatytas funkcijas – tinkamai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi.
Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo išaiškinimo.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindu ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 300 Eur baudą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas ginčyti Raštą, į Regionų administracinį teismą kreipėsi tik 2025 m. spalio 3 d., nors apie Raštą jau žinojo 2025 m. kovo 31 d., kadangi tada jis kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio pareiškimo (skundo) padavimo terminą.
Pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apskųsti šį administracinį aktą, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Teisingumo ministerijos pateiktas atsakymas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių. Raštu pareiškėjas tik informuojamas apie tai, kad ministerija išnagrinėjo jo kreipimąsi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją, susijusią su asmens teise į teisminę gynybą. Atsakyme nėra priimtas joks konkretus administracinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos, pakeistos ar panaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, todėl, teismo vertinimu, šis dokumentas laikytinas informacinio pobūdžio raštu, neturinčiu administracinio akto požymių.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas jau buvo pateikęs tapatų skundą, kurį Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10928-780/2025 ir 2025 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-15701-780/2025 atsisakė priimti. Šios nutartys buvo paliktos galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025 ir 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025, kuriose konstatuota, kad ginčijamas Teisingumo ministerijos atsakymas 2025 m. kovo 4 d. Nr. (1.23 Mr)-7R-818 negali būti administracinės bylos objektu. Taigi, klausimas dėl Teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. atsakymo Nr. (1.23 Mr)-7R-818 priimtinumo nagrinėti teisme jau yra galutinai išspręstas.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo reikalavimą pripažinti, kad tam tikri teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su objektyvia tikrove, bet ir su etikos bei moralės principais, yra neteisingi bei neatitinka faktinių aplinkybių, nurodė, jog jis savo esme negali būti vertinamas kaip savarankiškas ginčo objektas, nagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Administraciniai teismai sprendžia klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų veiksmais ar neveikimu, kai pastarieji turi tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui – tai yra, kai pažeidžiamos pareiškėjo subjektinės teisės ar teisėti interesai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Kadangi žyminis mokestis buvo užskaitytas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-11131-505/2025, todėl šioje byloje žyminio mokesčio grąžinimo klausimo teismas nenagrinėjo.
Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir skyrė jam 300 Eur baudą.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis, kreipdamasis į teismą, nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino. Pareiškėjui tinkamai kreiptis į teismą sutrukdė force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės, kurių pareiškėjas negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti, išvengti, pašalinti ir užkirsti joms kelią.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nes pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę spręsti apie 2025 m. kovo 4 d. Rašto įteikimo pareiškėjui momentą. Tačiau, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad dar 2025 m. kovo 31 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti atsakovo Teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. Raštą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 atsakovui nustatytas funkcijas – tinkamai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, taip pat pateikė teismui ir ginčijamo 2025 m. kovo 4 d. Rašto kopiją. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2025 m. kovo 4 d. Raštas buvo įteiktas pareiškėjui ir apie šį raštą bei jo turinį jis žinojo dar 2025 m. kovo 31 d., nors kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. spalio 3 d.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).
Įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių išskirtinių bei svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės. Analogiškos pozicijos laikomasi aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025).
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-613-662/2025, 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1190-463/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo anksčiau nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai nėra tenkinami.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 300 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą neteisingai aiškindamas piktnaudžiavimo sąvokos sampratą.
ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatymai garantuoja asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010).
Kaip jau ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-629/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-742-815/2025), pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus (šiuo atveju – Raštą). Taigi pareiškėjo elgesys, kai jis tendencingai kreipiasi su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstai pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti skundą, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.