Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-03 · Byla Nr. 2KT-128-943/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-08Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-03Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
2KT-128-943/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11534-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
T. Ž., I. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2KT-128-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11534-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjų T. Ž. ir I. Ž. pareiškimu dėl Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-780-838/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-780-838/2018 su pareiškėjų T. Ž. ir I. Ž. nušalinimo pareiškimu teisėjai L. G., Klaipėdos apylinkės teismui, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui ir Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Pareiškėjos reikalauja, kad bylą nagrinėjanti teisėja L. G. nusišalintų, o jeigu ne – prašo nušalinti visą Klaipėdos apylinkės teismą, nes pareiškėjos nepasitiki šiuo teismu, jis yra šališkas ir palaiko atsakovo P. B. ir antstolės V. D. poziciją. Nuo nušalinimo klausimo sprendimo pareiškėjos prašo nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo pirmininką bei Klaipėdos apygardos teismo pirmininką ir Civilinių bylų skyriaus pirmininką.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Šalies argumentai

Pareiškėjos T. Ž. ir I. Ž. prašo nušalinti teisėją L. G. ir likusius Klaipėdos apylinkės teismo teisėjus. Kadangi pareiškėjos nušalinimo pareiškimą tuo pačiu reiškia ir Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui ir Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, tai vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais dėl pareiškėjos nušalinimo pareiškimo pagrįstumo iš esmės pasisako Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė.

Pareiškėjos kaip teisėjos L. G. nušalinimo pagrindą nurodo šios teisėjos anksčiau priimtus procesinius sprendimus, kuriais nebuvo palaikoma jų pozicija. Tačiau tam, jog būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, o turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu. Kaip matyti nušalinimo pareiškime nėra nurodomi argumentai, kuriais būtų grindžiamas galimas visų Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų šališkumas – nušalinimo pareiškimas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais bei pareiškėjos subjektyvia nuomone apie teisėjos L. G. priimtus procesinius sprendimus. Pažymėtina, kad nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne reikšti nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ir /ar teismui.

Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad T. Ž. ir I. Ž. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir nėra pagrindo nušalinti teisėją L. G. ir kitus Klaipėdos apylinkės teismo teisėjus civilinėje byloje Nr. 2-780-838/2018.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. ir I. Ž. pareiškimo dėl teisėjos L. G. ir kitų Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-780-838/2018 netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė