Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios nepilnametės A. K. Y. įgaliotam atstovui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Y.-A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba UAB „Y“ direktorė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais O. Y.-A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 3368/2023(01) nurodyta, kad A. K. Y. padarytas odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairio peties išoriniame paviršiuje kietu buku (kietais bukais) daiktu (daiktais), galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku t. y. 2023 m. spalio 15 d.. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Subjektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamoji O. Y.-A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. ji, 2023 m. spalio 15 d. laikotarpiu nuo 10:00 val. iki 22:00 val., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo dukros A. K. Y. atžvilgiu – konflikto metu vieną kartą įkando nepilnametei A. K. Y. į kairį petį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. K. Y. fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio peties išoriniame paviršiuje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nors kaltinamoji kategoriškai teigia nesmurtavusi prieš nepilnametę savo dukrą, byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų visuma ši kaltinamosios versija paneigta. Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinamoji savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Ji pasakojo įvykio aplinkybes bandydama parodyti tai, kad šį kūno sužalojimą ji galėjo padaryti dėl neatsargumo.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė A. K. Y. davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kuriuos patvirtina surinkta bylos medžiaga. Mergaitė parodė, kad konflikto metu mama jai vieną kartą įkando į kairę ranką, tą vietą skaudėjo ir buvo mėlynė. Taip pat patvirtino, kad po įkandimo ji kreipėsi pas gydytojus.

Pats įvykis vyko 2023 m. spalio 15 d., būdama namuose O. Y.-A. smurtavo savo dukros atžvilgiu ir konflikto metu įkando į petį. Pati kaltinamoji aiškino, kad tarp jų vyko lyg ir žaidimas, kurio metu mergaitė išsitepė šokoladu ir mama, bandydama jį nulaižyti, galbūt sužeidė petį. Atsižvelgtina į tai, kad dukra aiškiai parodė, kad mama tyčia jai įkando į petį. Tai patvirtina ir byloje gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad mergaitei padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairio peties išoriniame paviršiuje kietu buku daiktu, galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2023 m. spalio 15 d. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 6).

Po įvykio mergaitė gyvena pas tėtį M. K.-Y.. Jis paaiškino, kad jų dukra A. papasakojo, kad kuomet ji buvo su savo mama namuose, 2023 m. spalio 15 d., O. Y.-A. davė dukrai A. šokoladą, kuris jai nepatiko ir A. nuėjo šokolado išspjauti. Tai nepatiko kaltinamajai O., kuri pradėjo viską filmuoti telefonu, o dukrai paprašius ištrinti, mama neištrynė, jos pradėjo stumdytis, A. nepasidavė, bandė siekti telefono, o tuo metu jo buvusi žmona O. įkando dukrai A. į petį. Tą patvirtina tiek pati nukentėjusioji A., tiek jos tėtis, tiek gauta specialisto išvada.

Be kita ko, iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matosi dantų žymės ant A. kairio peties, o tai įrodo, kad tai nebuvo atsitiktinis prisilietimas, jog tai nebuvo šokolado nulaižymas, bet fizinės jėgos panaudojimas, dantų sukandimas, kuris liko nepilnametės mergaitės petyje (t. 1, b. l. 18-21).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamosios O. Y.-A. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų, aukščiau aptartų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl O. Y.-A. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta viena nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei O. Y.-A. asmenybę – neteista, bausta administracine tvarka, dirbanti. Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės apribojimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą O. Y.-A. skirtina 1 metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant ją: 1) dirbti, tęsti darbą, o jo netęsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai O. Y.-A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusiosios nepilnametės A. K. Y. įgaliotas atstovas advokatas Aleksanderis Višnevskis pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,10 Eur dydžio turtinės žalos ir 500 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 54-56).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios A. K. Y. įgalioto atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamosios priteisiama 53,10 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai paliekami saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

O. Y.-A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją: 1) dirbti, tęsti darbą, o jo netęsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Nukentėjusiosios A. K. Y. įgalioto atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio (Aleksander Višnevski) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš O. Y.-A. 53,10 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir dešimt centų) turtinei ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

O. Y.-A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.